Geros augalų apsaugos praktikos taisyklės. Svogūninės daržovės.

Įvadas

1. Šis standartas aprašo geros augalų apsaugos praktiką Allium augalams.

2. Šios rekomendacijos apima Allium cepa (valgomųjų svogūnų), A. cepa var. aggregatum (=A. cepa var. ascalonicum) (shalot svogūnų), A. porrum (porų), A. schoenoprasum (laiškinių česnakų) ir A.sativum (česnakų) apsaugą nuo žaladarių (įskaitant patogenus ir piktžoles). EPPO teritorijoje ant Allium daržovių buvo rasta keletas visiškai naujų kenkėjų. Ši rekomendacija apima žaladarius, kurie pasitaiko ant Allium daržovių, auginamų tik europinėmis sąlygomis. Rekomendacija neapima Allium daržovių, auginamų sėkloms ar sodinamajai medžiagai, bet jos gali būti minimos kaip dažni augalai – šeimininkai paplitusių žaladarių.

3. Allium daržovės gali būti auginamos iš sėklų (svogūnai, porai), daigų (porai), iš sėjinukų – t.y. mažų svogūnėlių, specialiai auginamų iš sėklų (svogūnai) ar vegetatyviškai – dalijant ropeles (shalot svogūnai, laiškiniai česnakai, česnakai). Svogūnai gali būti dar skirstomi pagal derliaus nuėmimo laiką ir būdą: tam tikrų veislių svogūnai gali būti nuimami anksti salotoms ar mažos ropelės marinavimui; pagrindinis svogūnų derlius (auginamų iš sėklų ar sėjinukų) nuimamas kai ropelės visiškai užauga. Pagal prekinės produkcijos apimtis svarbiausios Allium daržovės, auginamos Europoje, yra iš sėklų auginami svogūnai ir porai. Kitos Alliumdaržovės taip pat plačiai auginamos, bet jų plotai mažesni.

4. Per dirvožemį plintantys kenksmingi organizmai, kurie pažeidžia ropeles, yra ypač svarbūs, kadangi didžiausias Allium daržovių derlius nuimamas ropelėmis. Pasėliai turi būti pasėti į kuo mažiau Allium daržovėms kenksmingais organizmais užkrėstą dirvožemį. Todėl GAAP, skirtas Allium daržovėms, ir yra tinkamiausios sėjomainos taikymas ir geros sanitarinės sąlygos. Daržovių atliekos neturi patekti į dirvožemį. Cheminėmis priemonėmis gali būti apdorojamos sėklos, daigai, sėjinukai ar ropelės, priklausomai nuo sodinimo būdo, taip pat dirvožemis ar antžeminės augalų dalys. Pirmiausiai cheminiais preparatais reikia apdoroti sodinamąją medžiagą. Lauke auginami pasėliai turi būti tikrinami, ar lapijos ir ropelių neužpuolė žaladariai, ir purškiama, jeigu invazijos lygis pasitvirtina. Kai kuriems Allium daržovių žaladariams buvo nustatytos žalingumo ribos ir GAAP naudojamos. Šiuo metu nėra tinkamos apsaugos nuo Allium daržovių žaladarių. Veislės, turinčios tam tikrą atsparumą vieniems žaladariams, yra neatsparios kitiems.

5. Pagrindiniai kenksmingi organizmai svogūninėms daržovėms yra šie:

5.1. Drėgmės pertekliaus ligos;

5.2. Sklerotinis puvinys (Stromatinia cepivorum);

5.3. Lapų dėmėtligė (Botryotinia squamosa);

5.4. Netikroji miltligė (Peronospora destructor);

5.5. Fitovtorozė (Phytophthora porri);

5.6. Alternariozė (Alternaria porri);

5.7. Lapų dėmėtligė (Cladossporium spp.);

5.8. Rūdys (Puccinia allii);

5.9. Juodligė (Urocystis cepulae);

5.10. Kekerinis puvinys (Botrytis aclada);

5.11. Juoduliai (Colletotrchum dematium f.sp.circinans);

5.12. Rausvasis puvinys (Pyrenochaeta terrestris);

5.13. Fuzariozė (Fusarium culmorum);

5.14. Svogūnų dugnelio fuzariozė (Fusarium oxysporum f.sp.cepae);

5.15. Galveninis puvinys (Aspergillus niger);

5.16. Pelėjūninis puvinys (Penicillium spp.);

5.17. Bakterinis puvinys (Burkholderia gladioli pv, alliicola);

5.18. Virusinės ligos;

5.19. Tabakiniai tripsai (Thrips tabaci);

5.20. Svogūninės musės (Delia antiqua);

5.21. Svogūniniai vakariniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus suturalis);

5.22. Daiginės muselės (Delia platura, D. florilega),

5.23. Svogūninės kandys (Acrolepiopsis assectella);

5.24. Minamusės (Liriomyza spp.);

5.25. Amarai;

5.26. Vikšrai;

5.27. Svogūniniai stiebiniai nematodai (Ditylenchus dipsaci);

5.28. Piktžolės.

Drėgmės pertekliaus sukeliamos ligos

Požymiai

6. Įvairūs dirvožemio oomicetai (Pythium spp., Phytophthora spp.) ir bakterijos, esant drėgmės pertekliui, yra prieš ir po dygimo sukelto Allium daržovių skurdimo ir dažnai dėl to esančių derliaus nuostolių priežastis.

Pagrindinė strategija

7. Drėgmės pertekliaus ligų žala gali būti sumažinta tinkamai įdirbus žemę ir sėjant optimaliu gyliu. Turi būti naudojamos išrūšiuotos ir fungicidais apdorotos sėklos.

8. Lietuvos Respublikoje nuo drėgmės pertekliaus sukeliamų ligų registruotų produktų nėra.

Sklerotinis puvinys (Stromatinia cepivorum)

Požymiai

9. Sklerotinio puvinio sukėlėjas (Stromatinia cepivorum, anamorfa Sclerotium cepivorum) daugiausia pažeidžia įvairių tipų svogūnus (sėtus vasarą ar rudenį) ir laiškinius česnakus (bet kuriuo augimo tarpsniu). Taip pat gali pažeisti porus, shalot svogūnus, česnakus ir kitus Lliaceae šeimos augalus. Česnakai šios ligos patogenams yra galbūt net jautresni nei svogūnai. Pažeisti jauni augalai gali žūti prieš sudygimą, ar tuoj po jo. Pažeistų senesnių augalų ropelių dugnas pasidengia balta grybiena, kurioje galima rasti daugybę mažų juodų skleročių. Pažeisti augalai pradeda nykti ir niekada nepasiekia normalaus ropelės dydžio. Daugelis jų žūsta beaugdami. Pavasarį sėti svogūnai gali apsikrėsti pavasarį ar vasaros pradžioje ir pakartotinai – rudenį, kai jie bręsta. Rudenį sėti svogūnai gali apsikrėsti dar ir rudenį ir pakartotinai – pavasarį, prieš pat ropelių vystymosi pradžią.

Pagrindinė strategija

10. Allium ir artimų jiems augalų nereikia auginti sėjomainoje arti vieni kitų. Net po 15 ar daugiau metų, nors ir neauginant jokių Allium genties augalų, išlikęs gyvybingas grybo sklerotis vis dar gali sukelti naują epidemiją. Grybo skleročiai gali būti platinami vėjo. Vėjo erozija turi būti stabdoma atitinkamomis užtvaromis. Derliaus nuėmimo atliekų negalima paskleisti lauke, kur daržovės augo. Kur galima, reikia vengti laukų, kur Allium daržovės augo praeitais metais. Norint įsiaiškinti, kiek dirvožemis užterštas S. cepivorum skleročiais, reikia jį ištirti patikimu metodu. Reikia naudoti sveiką sodinamąją medžiagą. Kadangi grybas plinta dirvožemiu, purškiami fungicidai nėra labai efektyvūs. Vokiečių atliktuose bandymuose fungicidų įsiskverbimas į dirvožemio sluoksnį, kur augo svogūnai, labai padidėjo po purškimo laistant pasėlius 5000-10000 l/ha vandens. Svogūnų sėjinukai gali būti apdorojami fungicidais, prieš sodinimą juos mirkant ar gausiai laistant dirvožemį – 3000-5000 l/ha vandens 3-5 savaitės po sodinimo. Naudojant dikarboksomidus iškyla kita problema – šios grupės fungicidai naikina dirvožemio mikroflorą, kurią mes norime išsaugoti.

11. Lietuvos Respublikoje nuo sklerotinio puvinio registruotų produktų nėra.

Botriotinis lapų puvinys (Botryotinia squamosa)

Požymiai

12. Botryotinia squamosa (anamorfa Botrytis squamosa) sukelia lapų puvinį, kuris plinta drėgnu oru ar iškritus gausiai rasai, kai oro temperatūra +12-25oC. Ant lapų galima pastebėti mažas (1-5 mm diametro) apvalias, geltonas į baltumą dėmes. Stipriau apsikrėtę lapai žūsta per 5-12 dienų. Grybo skleročiai dirvožemyje išlieka gyvybingi vienus metus ar ilgiau. Ant skleročio formuojasi konidijos kaip pirminio užkrato šaltinis. Pavasarį iš skleročių išauga apoteciai ir paskleidžia askosporas. Panašus grybas Botryotinia fuckeliana (anamorfa Botriotinia cinerea) gali būti susijęs su šaknų puvinio spalva ir lapų nuvytimu, ypač esant drėgnam orui ar užmirkusiai dirvai.

Pagrindinė strategija

13. Svarbu sunaikinti augalų liekanas. Sėklos turi būti pasėtos optimaliu tankumu. Purkšti fungicidais reikia pradėti, kai augalai pasiekia 25 cm aukštį. Laikotarpiu, kai didžiausia tikimybė augalams susirgti, purkšti kas 7-10 dienų. Esant sausam orui, tarpai tarp purškimų gali būti daug ilgesni. Pagal veislių jautrumą šiai ligai didelių skirtumų nebuvo rasta. Sėklas galima beicuoti.

14. Lietuvos Respublikoje nuo botriotinio lapų puvinio registruotų produktų nėra.

Netikroji miltligė (Peronospora destructor)

Požymiai

15. Peronospora destructor sukelia valgomųjų ir shalot svogūnų netikrąją miltligę, labai retai – česnakų ar tuščialaiškių česnakų. Pažeistų augalų lapai susiraukšlėja. Ant lapų atsiranda neryškios gelsvos dėmės, kurios drėgnu metu pasidengia pilkšvai violetinėmis sporangiosporomis. Esant sausam orui, sporangiosporos nesiformuoja ir galima pastebėti tik neryškias gelsvas dėmes. Lapai dažniausiai žūva. Žymiai sumažėja derlius ir pablogėja ropelių kokybė. Šiltas, drėgnas oras (+13-20oC; 80-95 % oro drėgmė) tinkamiausias ligos patogenams vystytis. Patogenai gali išlikti gyvybingi oosporose (sirgusių augalų liekanose) ar kaip grybiena sėjinukuose. Esant drėgnam orui, 1% apsikrėtusių augalų pakanka visam pasėliui apkrėsti.

Pagrindinė strategija

16. Tinkamos sėjomainos laikymasis yra labai svarbus norint sumažinti apsikrėtimą šia liga, nes patogenai plinta dirvožemiu ir kaip oosporos gali išlikti gyvybingi keletą metų. Mažiausiai tris metus yra būtina neauginti svogūnų tame lauke, kur jie augo. Pasėlis turėtų būti optimalaus tankumo ir nepertręštas. Reikėtų vengti auginti svogūnus tuose rajonuose, kur ilgai trunka drėgnieji periodai. Pavasarį sėjami svogūnai turi būti sėjami atskirai nuo rudenį sėtų svogūnų. Svogūnų sėjinukai gali būti mirkomi karštame vandenyje (+40oC) 1 valandą ar kaitinami 48 valandas, kaip tai daroma Norvegijoje ar Suomijoje. Kadangi P. destructorvystymuisi reikalingos specialios sąlygos, ją galima prognozuoti. Epidemijos plitimui svarbios tos dienos, kurių trukmė trumpesnė negu 11 valandų, o oro drėgnumas didesnis nei 95 % (naktį) ir po jų eina 6 valandų trukmės dienos, kai drėgmė per 80 %. Oro drėgnumas gali būti matuojamas su paprasta meteorologine stotimi, 2 m. virš dirvos paviršiaus, bet reikia pridėti 5 % prie gautų reikšmių, kad galima būtų pritaikyti juos dirvožemio drėgnumo sąlygoms. Panašiai kaip bulvių maro paplitimo laikotarpiu yra kai kurių indikacijų rizika. Cheminių priemonių panaudojimas dažnai neišvengiamas, nes leistinas infekuotų augalų kiekis – mažiau kaip 1 % sergančių augalų. Tuose Allium pasėlių plotuose, kur liga plinta reguliariai, profilaktiniai purškimai atliekami kas 10-14 dienų. Po ligos pasirodymo fungicidus galima purkšti kas savaitę. Plotuose, kur netikroji miltligė pasirodo tik laikas nuo laiko, purškimus reikia pradėti kai tik pasėliuose pasirodo pirmieji ligos požymiai arba šios ligos požymiai pastebėti kaimynystėje. Sausu oru reikia purkšti rečiau. Sėjinukų beicavimas fungicidais apsaugo augalus nuo ankstyvos infekcijos.

Pagrindiniai fungicidai

17. Lietuvos Respublikoje svogūnams purkšti nuo miltligės registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: dimetomorfas + mankocebas ir mankocebas.

Fitoftorozė (Phytopthora porri)

Požymiai

18. Phytopthora porri sukeliama porų fitoftorozė pasėlius dažniausiai puola esant drėgnam orui nuo liepos iki rugsėjo-gruodžio vidurio. Stiprus lietus, kurio metu dirvožemio dalelės patenka ant lapijos, gali sukelti stiprią infekciją. Svogūnai rečiau apsikrečia šia liga, bet gali sirgti sėjinukai. Ant lapų atsiranda baltos, lyg išsiliejančiais kraštais dėmės. Vėliau dėmės vietose lapas tampa sausas ir plonas. Pakenkimai dažniausiai atsiranda lapų galuose, bet gali būti ir pakraščiuose, centre ar ant lapo pagrindo.

Pagrindinė strategija

19. Patogenai oosporų pavidalu išlieka gyvybingi dirvožemyje, todėl sėjomaina yra pagrindinė apsaugos priemonė nuo šios ligos. Ligotų augalų liekanos turi būti sunaikinamos. Patogeno vystymuisi, kad jis galėtų pereiti ant augalo, reikalinga drėgmė, todėl augalai turėtų būti auginami mažiau drėgnuose plotuose ir laistomi tik tada, kai tikrai to reikia. Daugelyje šalių infekcijos lygis retai viršija ekonominio žalingumo ribą, bet kai kuriose šalyse prarandama daugiau negu 50% derliaus. Buvo aptiktos metaloksilui atsparios patogenų gentys.

20. Lietuvos Respublikoje nuo fitoftorozės registruotų produktų nėra.

Alternariozė (Alternaria porri)

Požymiai

21. Alternaria porri sukeliama liga daugiausia pažeidžia porus, bet gali pažeisti ir svogūnus, tuščialaiškius česnakus ir shalot svogūnus. Mažos baltos dėmelės ant lapų yra pirmieji ligos požymiai. Kai oro drėgnumas yra per 70 %, atsiranda tipiškų alternariozei dėmių. Jos yra elipsės formos, kelių centimetrų ilgio, su gelsvu kraštu. Šiose vietose galima rasti sporų. Pažeisti lapai gali susigarbanoti ir nudžiūti. Ši liga mažiau paplitusi ir mažiau žalinga tose Europos dalyse, kur klimatas vėsesnis.

Pagrindinė strategija

22. Augalai dažniausiai apsikrečia nuo užkrėstų sėklų ar augalų liekanų dirvožemyje. Todėl svarbu sėklas beicuoti ir laikytis tinkamos sėjomainos. Nuo šios ligos galima apsisaugoti purškiant fungicidus, bet augalams bręstant tai darosi vis sunkiau.

23. Lietuvos Respublikoje nuo alternariozės registruotų produktų nėra.

Juodligė (Cladiosporium spp.)

Požymiai

24. Šią ligą sukelia skirtingi grybai svogūnuose (Mycosporela alli-cepae, anamorfa Cladiosporium alli-cepae) ir poruose (Cladiosporium alli). Ant lapų atsiranda elipsės formos dėmių, didesnių nei 2,5×1,5cm, ištęstų pagal lapo gyslą, pradžioje geltonų, vėliau rudų ir juodai rudų, priklausomai nuo konidijų atsiradimo.

Pagrindinė strategija

25. Grybas tam tikrą laiką gali gyventi ant augalų liekanų dirvožemyje kaip saprofitas. Užsikrėtusių augalų liekanos gali funkcionuoti kaip užsikrėtimo šaltinis, kur Allium daržovės keletą metų auginamos vienos po kitų. Tame pačiame lauke nereikėtų 2-3 metus auginti tos pačios genties daržovių, patartina nesodinti arti jau augančių svogūnų vėl naujų svogūnų, nes oru plinta šios ligos sporos. Profilaktiniai purškimai fungicidais gali padėti apsisaugoti nuo ligos, jeigu bus pradėta purkšti, pastebėjus pirmuosius požymius.

26. Lietuvos Respublikoje nuo juodligės registruotų produktų nėra.

Rūdys (Puccinia alli)

Požymiai

27. Puccinia alli (sin. Puccinia porri) žalinga česnakams, porams ir laiškiniams česnakams. Ant lapų ir stiebų atsiranda ryškiai oranžinių ar kartais rusvų karpelių. Labai apsikrėtę lapai gali nudžiūti. Svarbiausias laikas ligos vystymuisi yra birželis ir liepa (pietinėje Europoje) ar rugpjūtis ir rugsėjis (šiaurinėje Europoje). Oro atšalimas rudenį ar žiemą sustabdo tolimesnį vystymąsi. Ši liga greičiau plinta tankiuose ir pertręštuose svogūnuose.

Pagrindinė strategija

28. Prieš naujų pasėlių sėją ar sodinimą visi žiemojančių porų pasėliai turi būti nuimti ir liekanos pašalintos. Ilgas rotacijos laikas gali sustabdyti grybų kaupimąsi. Skirtingos porų veislės rūdims yra nevienodai atsparios. Reikia atsižvelgti į vietinių veislių atsparumo skirtumus. Naikinti laukinius augalus. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, purkšti fungicidais. Labai svarbu, kad visos porų dalys būtų nupurkštos. Prognozavimo sistemos patikimumas, parenkant purškimo laiką, davė gerus rezultatus.

29. Lietuvos Respublikoje nuo rūdžių registruotų produktų nėra.

Svogūnų juoduliai (Urocystis cepulae)

Požymiai

30. Urocystis cepulae puola visas Allium daržoves, nors nebuvo atvejų, kad liga labai pažeistų salotinius ir valgomuosius svogūnus. Jauni augalai yra pažeidžiami teliautosporomis, kurios gali išgyventi dirvožemyje daugiau kaip 20 metų. Pirmi simptomai yra pastebimi jau sėklaskilčių tarpsnyje kaip juodos, pastorėjusios vietos, kurios, toliau vystantis lapams, plyšta ir atsidaro, parodydamos tamsią sporų masę. Augalai gali žūti per 3-4 savaites. Išlikę augalai atrodo trumpi, deformuotais lapais. Deformaciją sukelia audinių pažeidimai, einantys per visą lapą. Sporos yra paskleidžiamos su vėju, lietumi, dirvožemio dalelėmis ir augalinėmis liekanomis, bet ne su sėkla. Infekcijai plisti optimali temperatūra yra +13-22oC. Svogūnų juoduliai nebuvo paplitusi liga, bet paskutiniais metais tapo žalinga ten, kur svogūnai sėjami iš rudens. Dabar ji sukelia problemų tiek pavasarį, tiek rudenį sėtuose svogūnuose.

Pagrindinė strategija

31. Visais būdais trukdyti infekcijai plisti. Sunaikinti augalų liekanas, kad nepasklistų sporos. Pažeisti augalai turi būti išrauti ir sudeginti. Daug metų neauginti tame lauke Allium daržovių. Dabar dar nėra fungicidų, kurie būtų efektyvūs nuo šios ligos.

Kekerinis puvinys (Botrytis aclada)

Požymiai

32. Svogūnų kekerinį puvinį sukelia Botrytis aclada (sin. B.alli). Botryotinia allii (anamorfa Botrytis byssoidea), taip pat sukelia Allium daržovių šaknies kaklelio ir ropelių puvinį, bet rečiau negu Botrytis aclada ir Botryotinia squamosa (anamorfa Botrytis squamosa). Europoje ši liga plinta su sėklomis. Ji labiau žalinga esant drėgnam orui. Tokiomis oro sąlygomis sporos gaminasi nudžiūvusiuose lapų galuose, kas gali sukelti tolimesnį ligos plitimą pasėliuose. Daugiausiai žalos padaro laikomiems svogūnams. Tipiški kekerinio puvinio simptomai, t.y. pilkas pelėsis su juodais skleročiais ant ropelių arba tarp lukštų atsiranda palaikius svogūnus saugyklose 8-10 savaičių. Daigai apsikrečia nuo užkrėstų sėklų. Vėliau latentinis periodas tęsiasi augančių augalų lapų audiniuose iki tol, kol augalas pradeda formuoti ropeles. Tada apsikrečia netikrasis stiebas ir viršutiniai ropelių audiniai. Grybas išlieka gyvybingas dirvožemyje daugiau kaip dvejus metus. Skleročiai tarnauja kaip antrinio užkrato šaltinis.

Pagrindinė strategija

33. Sėklų beicavimas sisteminiais benzamidazolo pagrindu pagamintais fungicidais išnaikina giluminį užkratą sėklų audiniuose ir apsaugo pasėlius, kol jie sudygsta. Purškiant pasėlius galima tik šiek tiek sumažinti ligos plitimą. Auginant svogūnus iš sėjinukų, rekomenduojama juos beicuoti. Šiaurinio klimato sąlygomis yra įprasta purkšti pasėlius (2-3 kartus). Purkšti pradedama birželio pabaigoje. Laistymas turi būti naudojamas labai atsargiai ir tik tam, kad garantuotų greitą ropelių brendimą. Reikia vengti pertręšimo azoto trąšomis, nes dėl trąšų pertekliaus svogūnai gali formuoti plonus kaklelius, kurie yra lengviau grybo pažeidžiami. Taip pat svarbu sunaikinti tame lauke augusių augalų liekanas. Svogūnai turi būti pakelti, kai nudžiūsta apie 30 % lapų, ir džiovinami lauke 7-10 dienų. Jeigu tai neįmanoma, prieš dedant ropeles į saugyklas, reikia 3-5 dienas džiovinti +25-35oC temperatūroje. Subrendę svogūnai taip pat gali būti nuimami pirmiausiai nupjaunant lapus, paliekant apie 80 cm kaklelį, ir kraunami tiesiog į saugyklas, kai storas sluoksnis ropelių yra ventiliuojamas +30oC temperatūros oru.

34. Lietuvos Respublikoje nuo kekerinio puvinio registruotų produktų nėra.

Suodligė (Clletotrichum dematium f.sp. circinans)

Požymiai

35. Juoduliai dažniausiai aptinkami ant baltą lukštą turinčių svogūnų veislių. Tamsiai žali į juodumą spuogeliai, paprastai apsupti koncentrinių žiedų, aptinkami ant išorinio ropelės lukšto. Drėgnomis oro sąlygomis iš šių spuogelių pasirodo sporos. Laiškiniai česnakai pažeidžiami, kai jie ruošiasi sprogti. Kartais pažeidžiami shalot svogūnai ir porai. Infekuoti audiniai pagelsta.

Pagrindinė strategija

36. Tinkama sėjomaina ir derliaus džiovinimas po nuėmimo padeda išvengti šios ligos. Svogūnų veislės, kurios turi spalvotą ropelės lukštą, yra labiau atsparios. Dabartiniu laiku dar nėra fungicidų, kurie būtų efektyvūs apsaugoti augalus nuo šios ligos.

Rausvasis puvinys (Pyrenochaeta terrestris)

Požymiai

37. Pyrenochaeta terrestris sukelia Allium genties daržovių šaknų nusidažymą rausva spalva, ypač šilto klimato kraštuose ar metų laikais, kai oro temperatūra pakankamai aukšta. Sulėtėja daigų augimas, užaugę augalai atrodo menki, ropelės mažos. Ligos simptomai panašūs kaip sausros streso. Grybas išsilaiko svogūnų šaknų liekanose, kaip saprofitas gali būti ant kitų augalų šaknų (pvz., žolių) ir žiemojančiuose mikroskleročiuose, kurie buvo rasti dirvožemyje 45 cm gylyje.

Pagrindinė strategija

38. Svogūnai ir kiti šios genties augalai turi būti auginami bendroje sėjomainoje. Valant svogūnus, gautas atliekas reikia išvežti iš lauko. Reikia auginti vietinėmis sąlygomis atspariausias veisles. Dirvožemis gali būti dezinfekuojamas su plataus spektro augalų apsaugos produktais, bet GAAP to nerekomenduoja daryti. Jei dirvožemis užkrėstas nelabai giliai, šiltesniuose kraštuose galima naudoti dirvožemio soliarizaciją. Sėjinukai gali būti mirkomi fungiciduose. Taip pat galima beicuoti sėklas.

39. Lietuvos Respublikoje nuo rausvojo puvinio registruotų produktų nėra.

Fuzarinis vytulys (Fusarium culmorum)

Požymiai

40. Porai apsikrečia Fusarium culmorum per pažeidimus, kurie padaromi jauniems augalams sodinimo metu. Augalai atrodo blyškūs, silpnai auga. Šaknys ir lapų pagrindai gali pradėti pūti, stiebo pagrindas paraudonuoja ar parausta.

Pagrindinė strategija

41. Prieš sodinimą svarbu gerai paruošti dirvą, kadangi F. culmorum yra žalingesnis, kai blogos augalų augimo sąlygos. Taip pat rekomenduojama sėjomaina, ypač daigynui. Liga paprastai pasireiškia „lopais“, o neapima viso pasėlio. Labiau žalinga esant šiltam drėgnam orui. Fungicidais gali būti apdorojamos sėklos, daigai daigyne ar prieš sodinimą mirkomi jauni augalai. F. culmorum dažnai pažeidžia tuos augalus, kurie buvo Delia antiqua pažeisti, todėl yra svarbu apsaugoti augalus nuo šio kenkėjo.

42. Lietuvos Respublikoje nuo fuzarinio vytulio registruotų produktų nėra.

Svogūnų fuzariozė (Fusarium oxysporum f.sp.cepae)

Požymiai

43. Fusarium oxysporum buvo aptiktas tik svogūnuose ir česnakuose. Sudygę daigai yra silpni. Augalai atrodo menki ir galima pastebėti pagrindo puvinį. Grybas pirmiausiai pažeidžia ropelės dugną ir šaknis. Pasėliai auginami šiltesniuose kraštuose (>+24oC) yra labiau pa˛eid˛iami. Grybas ilieka chlamidiosporose. Gali pasitaikyti ir ligos perdavimas per sėjinukus ir sėklas.

Pagrindinė strategija

44. Labai svarbu laikytis tinkamos sėjomainos, nes grybas ilgą laiką gyvena dirvožemyje chlamiodiosporose. Šiltesnėse Europos srityse dirvožemio soliarizacija gali padėti apsisaugoti nuo šios ligos. Fungicidai yra naudojami sėklų beicavimui ar sėjinukų mirkymui.

45. Lietuvos Respublikoje nuo svogūnų fuzariozės registruotų produktų nėra.

Svogūnų galveninis puvinys (Aspergillus niger)

Požymiai

46. Aspergillus niger sukelia svogūnų puvimą saugyklose. Šis puvinys dažniausiai atsiranda šilčiausiose vietose. Juodų sporų telkiniai formuojasi lukštų paviršiuje ar tarp lukštų. A. niger gali gyventi dirvožemyje ir ant augalų liekanų. Svogūnai gali apsikrėsti per kaklelį, formuojantis ropelėms ir augalui senstant.

Pagrindinė strategija

47. Kadangi A. niger plinta su sėklomis ir sėjinukais, todėl prieš sėją ar sodinimą apdorojus sėklas ar sodinukus augalų apsaugos produktais, galima sumažinti apsikrėtimą šia liga. Laistymas turi būti baigtas ne vėliau kaip 3 savaitės iki derliaus nuėmimo. Stengtis nepažeisti svogūnų, juos pakeliant ir gabenant į saugyklas. Kaip minėta kekerinio puvinio aprašyme (Botrytis aclada), tinkamiausios greitam ropelių subrendimui laikymo sąlygos, kai drėgmė mažiau kaip 80%. Nelaikyti aukštoje temperatūroje (>+30oC) ilgiau kaip 10 dienų. Šiuo metu nėra fungicidų, kurie galėtų būti efektyvūs nuo šios ligos.

Pelėjūninis puvinys (Penicillium spp.)

Požymiai

48. Įvairios Penicillium rūšys sukelia pelėjūninį puvinį svogūnams, česnakams ir shalot svogūnams, ypač laikymo metu. Česnakams žalingesnis pelėjūninis puvinys P. corymbiferum. Juodų pelėsių komplekse Penicillium rūšies grybai vyrauja, kai laikymo temperatūra ir drėgmė palyginti aukšta. Ant laikomų svogūnų lukštų atsiranda dėmių, rečiau audiniai plyšta. Laikant svogūnus pavojingiausia temperatūra yra apie +9oC. Drėgmė yra pagrindinis veiksnys, reikalingas Penicilium rūšies grybų vystymuisi.

Pagrindinė strategija

49. Svogūnai į saugyklas turi būti kraunami sausi ir užtikrinama drėgnumo kontrolė pačiose saugyklose. Greitas ropelių džiovinimas turi didžiulės įtakos pelėjūninio puvinio paplitimo sumažinimui. Kai kurios česnakų veislės yra mažiau atsparios. Česnakų ropelės gali būti apdorojamos karbendazimu ar iprodionu.

50. Lietuvos Respublikoje nuo pelėjūninio puvinio registruotų produktų nėra.

Svogūnų bakterinis puvinys (Burkholderia gladioli pv. allicola)

Požymiai

51. Svogūnų bakterinis puvinys, kurį sukelia Burkholderia gladioli pv. Allicola, dažniausiai atsiranda ant fiziškai pažeistų svogūnų, pvz., labai pažeistų Peronosporos destructor, audros, krušos ir vėjo. Šlapiais metais liga pasireiškia auginimo sezono antrojoje pusėje. Allium daržovių pasėliuose taip pat plinta ir kitos bakterinės ligos: Burkholderia cepacia (svogūnuose), Pseudomonas syringae pv. Porri (poruose), P. fluorescens (česnakuose). Jos yra mažiau svarbios ir nuo jų nereikia specialių apsaugos priemonių.

Pagrindinė strategija

52. Turi būti vengiama mechaninių pažeidimų. Kai kuriose šalyse rekomenduojama kaip apsaugos priemones taikyti purškimus po kiekvienos audros ar krušos. Sėjomaina, kuri trunka penkerius metus, gali padėti sunaikinti patogeną.

53. Lietuvos Respublikoje nuo svogūnų bakterinio puvinio registruotų produktų nėra.

Virusinės ligos

Požymiai

54. Allium daržovių pasėliuose yra svarbūs šie virusai: svogūnų geltonosios žemaūgės potyvirusas (OYDV), porų dryžligės potyvirusas (LYSV), shalot svogūnų latentinis carlavirusas (SLV) ir česnakų latentinis carlavirusas (GLV). Virusai yra platinami įvairių rūšių amarų (įskaitant ir Myzus ascallonicusir Aphis fabae komplekso narius) nuolatos, t.y. amarai greitai tampa virulentiškais, bet išlieka tokiais palyginti trumpą laiką.

Pagrindinė strategija

55. Daigynai, kur auginami svogūnų sėjinukai, turi būti reguliariai tikrinami ir ieškoma virusuotų augalų, kurie turi būti nedelsiant šalinami. Svogūnų sėklojai turi būti auginami plotuose, izoliuotuose nuo kitų Allium daržovių. Kai kurių tik vegetatyviškai dauginamų Allium daržovių, kaip česnakų ir shalot svogūnų, veislės yra visiškai užsikrėtusios keletu skirtingų virusų. Šiuos pasėlius galima apsaugoti sodinant sveiką sodinamąją medžiagą, kuri išauginama iš devirusuotos meristemos. Sertifikavimo planai garantuoja, kad augalai auginami sąlygomis, kai neplinta virusai, ir yra reguliariai tikrinami. Cheminės priemonės nuo amarų – užkrato pernešėjų, nėra labai efektyvios dėl nepertraukiamo virusų perdavimo, bet gali riboti virusų plitimą (žr. „Amarai“) pasėlyje.

Tabakiniai tripsai (Thrips tabaci)

Požymiai

56. Thrips tabaci yra vienas svarbiausių Allium daržovių kenkėjų. Pažeistų augalų lapai atrodo tarsi nusėti mažomis dėmelėmis ar įgauna sidabrinį atspalvį, kadangi tripsai iščiulpia epidermio ląsteles. Jei tripsai užpuola labai anksti ir jų populiacija yra gana gausi, kenksmingas poveikis augalų augimui gali būti didžiulis. Per metus gali išsivystyti kelios tripsų generacijos. Thrips tabaci gausumo maksimumą pasiekia birželį-rugpjūtį. Sausas ir karštas oras pagreitina tripsų vystymąsi. Erkės Aceria tulipae panašiai kenkia ir česnakams.

Pagrindinė strategija

57. Apsauga nuo T.tabaci yra būtina, nes sumažėja derlius ar pablogėja jo kokybė. Sėjomaina ir gilus arimas gali sumažinti tripsų populiaciją. Intensyvus laistymas taip pat gali padėti sumažinti tripsų daromą žalą. Augimo sezono metu laukai turi būti reguliariai tikrinami. T. tabaci pasirodymas ir gausumas gali būti nustatytas apvaliomis baltomis vandens gaudyklėmis ir mėlynomis ar geltonomis lipniomis gaudyklėmis. Pasirodžius kenkėjams, reikia purkšti insekticidais.

Pagrindiniai insekticidai

58. Lietuvos Respublikoje svogūnams purkšti nuo tabakinių tripsų registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – tiametoksamas.

Svogūninės musės (Delia antiqua)

Požymiai

59. Pirmasis Delia antiqua pažeidimo požymis – svogūnų vytimas. Jų lapai pagelsta ir suglemba. Lervos dažniausiai pažeidžia jaunus augalus, kuriuos gali ir visiškai sunaikinti. Svogūnų sėjinukai dažniausiai pažeidžiami per ropelės dugnelį ar šoną. Daug žalos lervos padaro ir besimaitindamos subrendusiose ropelėse, nes užteršia jas puvimo mikroorganizmais. Per metus paprastai išsivysto 2–3 D. antiqua generacijos.

Pagrindinė strategija

60. Sėjomaina ir laikymasis higieninių reikalavimų sumažina D.antiqua gausumą. Musių pažeisti svogūnai ir derliaus nuėmimo atliekos neturi būti paliktos Allium daržovių pasėlių laukuose ar jų kaimynystėje. Apsaugos priemonės nuo D.antiqua yra būtinos. Tose vietose, kur kenkėjai kenkia reguliariai, ekonomiškiausia priemonė apsisaugoti nuo lervų yra sėklos beicavimas insekticidais. Augimo sezono metu granulės ar skysti dirviniai insekticidai įterpiami į vagas. D.antiqua pasirodymas ir gausumas gali būti nustatytas su baltomis ar mėlynomis apvaliomis vandens gaudyklėmis ar mėlynomis lipniomis gaudyklėmis. Patinėlių sterilizaciją, kuri buvo sėkmingai naudojama Olandijoje, galima taikyti kaip alternatyvą purškimui insekticidais.

Pagrindiniai insekticidai

61. Lietuvos Respublikoje svogūnams purkšti nuo svogūninių musių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – tiametoksamas.

Svogūniniai vakariniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus suturalis)

Požymiai

62. C.suturalis daugiausiai žalos padaro žiemojantiems sėkliniams svogūnams ir anksti pasodintiems sėjinukams. Vabalai pasirodo balandžio pradžioje ir maitinasi ant lapų. Lerva maitinasi lapo audiniais. Per metus išsivysto tik viena kenkėjų generacija.

Pagrindinė strategija

63. Turi būti nustatytas suaugėlių ir lervų pasirodymo laikas. Insekticidais reikia purkšti, jeigu viršijama žalingumo riba – 2–4 paslėptastraubliai ar lervos viename lape. Rekomenduojama keturių metų sėjomaina.

64. Lietuvos Respublikoje nuo svogūninių vakarinių paslėptastraublių registruotų produktų nėra.

Daiginės muselės (Dellia platura, D. florilega)

Požymiai

65. Dellia platura, D. florilega lervos pažeidžia dygstančias sėklas ir daigus, ypač pavasarį, kai dirvožemis yra vėsus ir drėgnas. Šie kenkėjai paprastai pasireiškia tose dirvose, kur daug neperpuvusių organinių medžiagų. Musės mėgsta neseniai įdirbtus laukus. Augalus pažeidžia pavasarį, dažnai tuo pačiu laiku, kaip ir D.antiqua pirmosios generacijos lervos, ir pažeidimo simptomai gali lengvai suklaidinti. Suaugėliai turi būti atidžiai ištirti ir pagal skirtumus nustatyta rūšis. Vėlesnių generacijų daiginės muselės paprastai kenkia vienos ir gali padaryti daug žalos rugpjūtį sėtiems svogūnams, kurie auginami sėjomainoje su kitomis daržovėmis.

Pagrindinė strategija

66. Visi dirvos dirbimo metodai, kurie padeda mineralizuotis anksčiau augusių augalų liekanoms, sumažina daiginių muselių pažeidimo galimybes. Sėklų beicavimas taip pat veiksminga priemonė nuo daiginių muselių. Siekiant sumažinti lervų, gali būti apdorojamas dirvožemis.

67. Lietuvos Respublikoje nuo daiginių muselių registruotų produktų nėra.

Svogūninės kandys (Acrolepiopsis assectella)

Požymiai

68. Svogūninių kandžių vikšrai maitinasi ant porų, svogūnų ir laiškinių česnakų. Kiekvienais metais gali išsivystyti 2-3 generacijos. Savo vystymosi pabaigoje vikšrai minuoja lapus, bet vėliau migruoja prie augalo lapų skrotelės ir gali sunaikinti jaunus lapus ar jų užuomazgas. Pažeistas augalas pradeda pūti ir žūna.

Pagrindinė strategija

69. A.assectella yra vieni žalingiausių porų ir laiškinių česnakų kenkėjų. Kai kuriuose regionuose jie kenkia kiekvieną auginimo sezoną. Tačiau svogūnams šie kenkėjai gali nepadaryti ir jokios žalos. Tik išskirtinais atvejais, kai kandžių gausumas yra labai didelis ar vikšrai maitinasi ant ropelių, būtina taikyti apsaugos priemones. Suaugėlių gausumas skraidymo metu gali būti fiksuojamas šviesinėmis ar feromoninėmis gaudyklėmis. Purkšti reikia, kai lauke apskaičiuotas augalų pažeidimo laipsnis viršija žalingumo ribą. Preliminari žalingumo riba (5% augalų pažeisti vikšrų ar matosi šviežios minos) yra taikoma poruose. Žalingumo ribai nustatyti buvo apžiūrėta 50 augalų lauke (didesniame kaip 1 ha) ir nustatyta, yra ar nėra kenkėjų. Žalingumo riba buvo patikrinta lauko bandymais. Du purškimai yra būtini. Labai svarbu, kad būtų nupurkšta lapų skrotelė. Nuo jaunų vikšrų galima naudoti biologinius preparatus, kurie pagaminti naudojant Bacillus thuringiensis.

70. Lietuvos Respublikoje nuo svogūninių kandžių registruotų produktų nėra.

Minamusės (Liriomyza spp.)

Požymiai

71. Minamusių patelės, besimaitindamos ant svogūnų lapų, padaro dūrius, kurie atrodo kaip maži taškeliai. Jaunos lervos daro siauras minas lapo viduje. Drėgnu oru gali rimtai pakenkti jauniems svogūnų augalams. Svogūninių minamusių, kaip Liriomyza nietzkei, paprastai išsivysto dvi generacijos (gegužę-birželį ir nuo rugpjūčio iki rudens). Šie kenkėjai ekonomiškai žalingi porams ir laiškiniams česnakams.

Pagrindinė strategija

72. Insekticidai išpurškiami, kai peržengiama žalingumo riba (10 % lapų su minomis).

73. Lietuvos Respublikoje nuo minamusių registruotų produktų nėra.

Amarai

Požymiai

74. Nustatyta, kad žalingiausi Allium daržovių pasėliams yra Myzus ascallonicus ir Aphis fabae komplekso nariai. Dažniausiai amarų pažeidimai nėra labai žalingi ir apsaugos priemonės daugiausiai naudojamos siekiant sumažinti virusinių ligų plitimo riziką (žr. „Virusinės ligos“).

Pagrindinė strategija

75. Jeigu cheminiai produktai būtini, pirmiausia reikia naudoti tokius insekticidus, kurie mažiausiai žalingi natūraliems amarų priešams.

76. Lietuvos Respublikoje nuo amarų svogūnuose registruotų produktų nėra.

Vikšrai

Požymiai

77. Įvairūs Lepidoptera būrio vikšrai, ypač vikšrai, priklausantys Noctuidae (pelėdgalvių) šeimai, porams gali padaryti daug žalos, pažeisdami visas augalo dalis. Būdingi jaunų vikšrų pažeidimo simptomai yra ertmės, padarytos maitinimosi metu. Vyresni vikšrai dažniausiai maitinasi augalo stiebu, nugrauždami jį prie pat šaknų, arti dirvos paviršiaus. Augalai prastai auga ir pradeda vysti. Pastebėta, kad daugiau žalos padaro sausomis, karštomis vasaromis, lengvuose ir vidutinio sunkumo dirvožemiuose.

Pagrindinė strategija

78. Vikšrus galima lengvai aptikti darant Thrips tabaci ar Acrolepiopsis assectella apskaitas. Insekticidais purškiama, jei pastebimas didelis vikšrų gausumas. Noctuidae ir kitų žalingų drugių gausumas gali būti stebimas feromoninėmis gaudyklėmis. Bacillus thuringiensis gali būti naudojamas pirmo nėrimosi vikšrams naikinti.

79. Lietuvos Respublikoje nuo vikšrų registruotų produktų nėra.

Svogūniniai stiebiniai nematodai (Dytilenchus dipsaci)

Požymiai

80. Dytilenchus dipsaci yra pagrindinė nematodų rūšis, kenkianti Allium daržovių pasėliuose. Nematodai pažeidžia dygstančias sėklas ir jos gali žūti. Jeigu nematodai į augalą įsiskverbia vėlesniuose augimo tarpsniuose, pažeistų augalų lapai būna deformuoti, o stiebai suskilinėja. D.dipsaci dauginimosi lapų audiniuose rezultatas – tipiški išsipūtimo simptomai. Lapai išsipučia ir išsikraipo.

Pagrindinė strategija

81. Kadangi D. dipsaci pažeidžia apie 400 augalų rūšių, GAAP rekomenduoja piktžolių naikinimą ir visų pasėliuose pažeistų Allium augalų sunaikinimą. Tai turi būti derinama su ilgalaike sėjomaina, į kurią įeitų tokie augalai kaip špinatai, kryžmažiedės kultūros, salotos ar javai (augalų pasirinkimas priklauso nuo esančios D. dispsaci rasės). Svogūnų sėjinukai, siekiant sunaikinti nematodus, turi būti mirkomi šiltame vandenyje (+45oC) tris valandas. Laikinių česnakų svogūnėliai – mirkomi +43,5oC vandenyje dvi valandas ir česnakų skiltelės – +49oC vandenyje dvideimt minučių. Svogūnų sėklų užsikrėtimas stiebiniais nematodais turi būti nustatytas laboratorijoje. Kai kuriose šalyse pagrindiniuose svogūnų pasėliuose yra naudojami granuliuoti nematocidai, kurie įterpiami į vagas kartu su sėklomis. GAAP nerekomenduoja užkrėstų laukų dezinfekcijos ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir todėl, kad dažnai dirvožemiui dezinfekuoti reikalingi produktai yra neregistruoti.

Piktžolės

Požymiai

82. Allium daržovių pasėlių lapija neuždengia viso dirvos paviršiaus, todėl piktžolės gali dygti ilgą laiką. Šių daržovių daigai menkai stelbia piktžoles. Todėl efektyvi pasėlių apsauga nuo piktžolių yra ypač svarbi. Piktžolės daugiau rūpesčių sukelia iš sėklų auginamuose, negu iš sėjinukų ar vegetatyviškai dauginamuoseAllium daržovių pasėliuose, nes jų daigai yra liauni ir jautresni herbicidams ir jų vystymasis yra lėtesnis.

Pagrindinė strategija

83. Allium daržovių pasėlių apsauga nuo piktžolių prasideda nuo lauko parinkimo. Labai svarbu turėti nepiktžolėtą daigyną. Dirvožemio struktūra taip pat svarbi, kaip ir priešsėlis. Kadangi Allium daržovėse daugiametes piktžoles labai sunku išnaikinti, jos turi būti išnaikintos priešsėlyje. Tinkamiausias priešsėlis yra javai. Parinkus lauką, svarbu gerai paruošti dirvą. Dirvožemio savybės svarbios ir įterptų herbicidų efektyvumui. Paruošto sėjai dirvožemio sluoksnis turi būti plonas, išlygintas ir purus. Anksti sėjamos Allium daržovės yra ypač jautrios piktžolėms, kadangi jų dygimo laikas yra ilgesnis.

84. Allium daržovėse svarbiausi piktžolių naikinimo būdai yra cheminis, mechaninis ir terminis. Mechaninis piktžolių naikinimas – tai akėjimas, pasėlių kaupimas (ypač porų), ravėjimas. Terminis piktžolių naikinimas – tai liepsnos panaudojimas norint sunaikinti ką tik sudygusias vienametes piktžoles. Tačiau praktikoje dažniausiai naudojamas cheminis piktžolių naikinimas. Kur įmanoma, jei leidžia dirvožemio ir oro sąlygos, galima taikyti kitus metodus. Allium daržovių pasėliuose herbicidai paprastai išpurškiami prieš piktžolių sudygimą, nes po daržovių sudygimo purškimus atlikti sudėtinga. Pirmą kartą purškiama paprastai tuoj po sėjos ar sodinimo. Labai svarbu, kad sudygusiame pasėlyje nebūtų piktžolių. Tiktai kontaktiniai herbicidai, naikinantys vienaskiltes ir dviskiltes piktžoles, gali būti naudojami sudygusiose ir paaugusiose Allium daržovėse. Piktžolių naikinimas, naudojant sumažintas herbicidų normas, buvo taikomas, tačiau jis reikalauja didelių papildomų išlaidų.

Herbicidų naudojimas

85. Herbicidų naudojimas Allium daržovėse pirmiausia priklauso nuo auginimo būdo, pasėlio būklės bei piktžolių, esančių pasėlyje, įvairovės. GAAP rekomendacijose aprašomi atskirai: pagrindiniai svogūnų pasėliai (auginami iš sėklų iki visiškai užaugusių ropelių), shalot svogūnai, iš sėjinukų auginami svogūnai ir česnakai; svogūnai salotoms ir marinavimui (auginami iš sėklų, bet nuimami palyginti anksti); porai, laiškiniai česnakai.

Pagrindiniai svogūnų pasėliai (auginami iš sėklų iki visiškai užaugusių ropelių)

86. Tuoj po sėjos, piktžolėms dar nesudygus, nuo vienamečių piktžolių dažniausiai purškiama šiais herbicidais: benfluralinu, pendimetalinu, propachloru, o 1-2 dienos iki sudygimo – dikvatu, amonioglifosinatu, glifosatu, glifosatu trimezium. Vienametės piktžolės, jeigu dirva nelabai piktžolėta, gali būti naikinamos po sudygimo purškiant chlorprofamą ar propachlorą, su sąlyga, kad daigai yra 6 cm aukščio. Kiti herbicidai, kuriuos galima naudoti augalams sudygus svogūnuose: chloridazonas, klopiralidas, cianazinas, fluroksifyras, ioksinilas, linuronas, profamas, pyridatas. Vienaskilčių piktžolių naikinimui keli herbicidai gali būti išpurkšti po svogūnų sudygimo: cikloksidimas, fluazifop-p-butilas, oksiflorifenas, propakvizafopas, kvizalofop-p-etilas ar setoksidimas.

Pagrindiniai herbicidai

87. Lietuvos Respublikoje registruoti produktai purkšti, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: nuo vienamečių ir daugiamečių vienaskilčių piktžolių po sėjos – fluazifop-p-butilas; nuo vienamečių vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių po sėjos – pendimetalinas.

Shalot svogūnai, česnakai ir svogūnai (auginami iš sėjinukų)

88. Herbicidais nuo dar nesudygusių vienamečių piktžolių dažniausiai purškiama po sėjinukų sodinimo praėjus 2 savaitėms. Purškiama chlorprofamu, pendimetalinu ir propachloru. Likus kelioms dienoms iki pasėlių sudygimo, kai piktžolės mažos, galima naudoti šiuos herbicidus: cianaziną, chloridazoną, dikuatą. Po sudygimo herbicidai naudojami tokie patys, kaip ir pagrindiniuose svogūnų pasėliuose (žr. aukščiau). Vienaskilčių piktžolių naikinimui keli herbicidai gali būti išpurkšti po svogūnų sudygimo, pvz., cikloksidimas (tik ne ant shalot svogūnų), fluazifop-p-butilas ar setoksidimas.

Svogūnai salotoms ir marinavimui

89. Po sėjos, likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki svogūnų sudygimo, dažniausiai purškiama herbicidais propachloru ar pendimetalinu, kad būtų išnaikintos vienametės piktžolės. Kitą kartą purškiama 1-2 dienos iki sudygimo. Purškiama šiais herbicidais: amonioglifosinatu, glifosatu, glifosatu trimezium. Mažos piktžolės, likus kelioms dienoms iki pasėlių sudygimo, gali būti naikinamos kontaktiniu herbicidu dikvatu. Pasėliui sudygus, nesudygusios ar mažos vienametės piktžolės gali būti naikinamos propachloru, jei pasėlis užaugo mažiausiai iki 6 cm aukščio. Pasėliui užaugus iki 10-15 cm, gali būti purškiama bentazonu, ioksinilu ar linuronu. Vienaskilčių piktžolių naikinimui galima naudoti tokius pat herbicidus, kaip ir shalot svogūnams (žr. aukščiau).

Porai

90. Iš sėklų sėtuose poruose nuo vienamečių piktžolių dažniausiai purškiama tuoj po sėjos šiais herbicidais: propachloru, chloridazonu, pendimetalinu. Chlorprofamas gali būti išpurškiamas tiek prieš sėklų sudygimą, tiek po jo, kol pasėlis užauga iki 4–8 cm. Šis herbicidas ir metazachloras gali būti purškiamas ant persodintų porų tuoj po sodinimo ar apkaupimo. Mažos piktžolės gali būti naikinamos purškiant chloridazonu, cianazinu, ioksinilu, monolinuronu, prometrinu, piridatu. Vienaskilčių piktžolių naikinimui keli herbicidai gali būti išpurkšti po porų sudygimo, pvz., klopiralidas, cikloksidimas, fluazifop-p-butilas, haloksyfopas, ioksinilas, linuronas, monolinuronas.

Laiškiniai česnakai

91. Po česnakų sėjos ar likus kelioms dienoms iki jų sudygimo, nuo nesudygusių vienamečių piktžolių dažniausiai purškiama herbicidais propachloru ar pendimetalinu. Pirmųjų metų laiškinius česnakus, ne mažesnius kaip 6 cm aukščio, galima purkšti bentazonu. Vienaskilčių piktžolių naikinimui galima naudoti tokius pat herbicidus kaip ir svogūnams.

Augalų augimo reguliatoriai

Požymiai

92. Allium daržovėms naudojami augimo reguliatoriai yra laikomų svogūnų dygimą slopinantys produktai – supresantai. Dygimą slopinantys produktai yra plačiai naudojami laikant valgomuosius svogūnus ar shalot svogūnus. Supresantai pirmiausia naudojami svogūnams, kurie bus laikomi per žiemą. Dauguma svogūnų, kuriuos ketinama pardavinėti nuo sausio mėnesio, saugyklose apdorojami šiais produktais. Ketinama sumažinti jų naudojimą, kadangi produkcijoje lieka nesuirusių slopinančių produktų likučių. Naujos svogūnų laikymo technologijos šaldytuvuose su ar be atmosferos oro modifikavimo, sumažins slopinančių produktų naudojimą.

Pagrindinė strategija

93. Buvo pastebėta, kad skirtingų veislių svogūnai laikosi nevienodai, todėl laikomi turi būti tik tinkamų veislių svogūnai. Augalai purškiami prieš derliaus nuėmimą lauke, kol dar jų lapai žali. Kritinis augimo tarpsnis slopinančių produktų naudojimui – po subrendimo ir perbrendimas, kas gali sumažinti produktų efektyvumą. Salotiniai svogūnai, laiškiniai česnakai ir porai šiais produktais neapdorojami.

94. Lietuvos Respublikoje registruotų dygimo inhibitorių nėra.

Suderinta su EPPO

standartu PP 2/4(2)