Turizmas

Šri Lanka – nepaaiškinama rojaus nuojauta

autorius

Sklando kalbos, kad Šri Lanka – rojus žemėje. Ten nebuvusieji kaip susitarę klausia, ar tai tiesa. Žydras dangus ir jį remiančios kokosinės palmės, saulė, baltas ir smulkus it cukrus smėlis. Drėgna šiluma kartu su drabužiais limpa prie kūno. Tiesą pasakius, čia beveik nereikia drabužių. Rojus... Čia gali grožėtis laukinėmis orchidėjomis, vaikyti spalvingus drugelius, stebėti gerves ir flamingus, jodinėti po džiungles drambliais. Gali pastovėti netgi ant pasaulio krašto ir alsuoti iš bedugnės lyg iš pragaro kylančius garus. Gal iš tiesų tu stovi ant rojaus krašto? Tiesa, nežinia ar rojuje yra beždžionių, tačiau Šri Lankoje jos pastoja kelią lyg įžūlios katės. Jei tik paliksi pravirą kambario langą ar balkono duris, beždžionės kaipmat išvilks tavo mantą su visais asmens dokumentais, kredito koretelėmis ir apatiniais. Sugrįžus namo kuo toliau tuo labiau pradedi abejoti, ar iš tiesų ten buvai? O jei abejoji, ar tai tiesa, galbūt tai ir yra rojus? Nežinau, kiek trunka kelionė į rojų, tačiau Šri Lanką, daugeliui geriau žinomą Ceilono vardu, esančią už 8 tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos ir vos už 500 kilometrų nuo pusiaujo, pasiekti pavyksta per daugiau nei pusę paros. Pavargę nuo civilizacijos stresų, atbukę nuo išpuoselėtos ir puošnios Europos tūkstančiai žmonių dvasinio poilsio ir atgaivos, nesumeluotų, nesuvaidintų emocijų, egzotikos ir kažko nepatirta ieško tolimuose kraštuose.

Belgija

autorius

Belgija - nedidelis, labai tankiai apgyvendintas kraštas. Ji perpus mažesnė už Lietuvą, bet gyventojų čia tris kartus daugiau. Belgija - lygumų šalis. Belgiją skalaujantys Šiaurės jūros vandenys dėl Atlanto srovės artumo neužšąla. Juose gausu įvairios floros ir faunos - nuo austrių iki vandens augmenijos ir netgi nuo ryklių iki koralų. Briuselis - Europos kelių kryžkelė, ES ir NATO būstinių miestas, laikomas ES sostine. Čia vyksta Europos Parlamento nuolatinių komisijų bei ES Tarybos posėdžiai. Keliai - šalies puošmena. Jie platūs ir apšviesti visą naktį. Į akis krinta gausybė vandens kelių tiek upėmis, tiek kanalais. Belgijos įvaizdis - daugybė muziejų, senovinių architektūrinių ansamblių, senieji miestai, švarios, su muilu išplautos gatvės, išpuoselėti laukai. Briuselio pakraštyje įsikūręs Mini Europos parkas, kuriame rasite visų Europos sostinių žymiausių pastatų modelius. Architektūros šedevrų kopijos sumažintos 25 kartus.

Austrija

autorius

Austrija - įspūdingų kalnų, derlingų slėnių, dainingų žmonių ir turizmo kraštas. Ji yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbių tarptautinių kelių, einančių iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Austrijai yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrijoje yra tik 5 - 6 didesni miestai. Didžiausias sostinė Viena, išlaikiusi Habsburgų imperijos didybę. Kartu tai labai šiuolaikiškas bei kosmopolitinis miestas, pilnas kontrastų bei netikėtumų. Čia nuostabiai dera istorinis palikimas, austriškos tradicijos bei šiandienos pasiekimai. Vienoje gausu sodų ir parkų, architektūrinių ir senovės paminklų. Praterio saloje yra stambiausias Vienoje parkas, tradicinė liaudies pasilinksminimų vieta. Iš Vienos architektūrinių paminklų išsiskiria viduramžiais statyta gotiška Šventojo Stefano katedra, Šenbruno rūmai (buvusi Habsburgų vasaros rezidencija), Belvederio rūmai. Vienoje yra daug teatrų, muziejų, aukštųjų mokyklų, mokslo ir švietimo įstaigų; nuo seno ji garsėjo kaip muzikos miestas.

Lietuva

autorius

Lietuva daug kuo skiriasi nuo savo Baltijos kaimynių. Visų pirma jos gyventojų daugumą sudaro lietuviai, o Latvijoje ir Estijoje daug rusų. Antra, šalies gyvenimas sutelktas krašto gilumoje, toliau nuo jūros. Trečia, Lietuvoje derlingos žemės, todėl čia gyvybiškai svarbus žemės ūkis. Lietuviai itin brangina savo istorinį paveldą: dainas, šokius ir tautodailę. Puoselėdami liaudies tradicijas, jie išlaikė tautinį savitumą rusų okupacijos metais. Lietuvoje kasmet vyksta folkloro šventės. Lietuvos auksas – gintaras – sustingę medžių sakai, išlikę visokio dydžio ir formos gabalais. Per 90 proc. pasaulio gintaro ateina nuo Lietuvos krantų, jį čia užpustė smėlis prieš 50 mln. metų. Gintaro esti rudo ir nepermatomo, bet labiausiai mėgstamas geltonas. Jame pasitaiko vabzdžių ar augalų liekanų. Lietuvos sostinė Vilnius – tautos širdis – šalies ekonominio, kultūrinio, politinio gyvenimo centras, finansų sostinė. Vilniaus apskrityje – geografinis Europos centras, senoji Lietuvos sostinė gražieji Trakai, legendinė sostinė Kernavė. Čia kertasi svarbūs Rytų bei Vakarų ekonominiai ir politiniai interesai. Geriausi teatrai, orkestrai, turtingiausios bibliotekos, linksmiausios šventės – taip pat Vilniuje, jo priemiesčiuose ir gretimuose rajonuose.

Prancūzija

autorius

Prancūzijai, didžiausiai Vakarų Europos šaliai, priklauso ir Korsikos sala Viduržemio jūroje. Dvi didžiausios kalnų grandinės - Pirėnai pietuose ir Alpės rytuose - yra gamtinė siena su kaimyninėmis valstybėmis. Prancūzijos simbolis - Eifelio bokštas - pastatytas 1889 m. Jo konstruktorius - G. Eiffel, bokšto aukštis - 324 m. Per metus jį aplanko vidutiniškai 6 mln. žmonių. Prancūzijos sostinė Paryžius taip pat garsi savo įspūdingais statiniais katedra Notre-Dame, Triumfo arka, Luvru. Tai pasaulio madų sostinė. Prancūzija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje. Jam pagaminti naudojama apie 300 įvairių rūšių vynuogių, dauguma auginama šalies pietuose. Aukštos kokybės vynuogės auginamos tam tikruose regionuose: Elzase, Bordo, Burgundijoje, Luaro slėnyje ir Šampanėje - tai vienintelė vieta pasaulyje, kur auginamos vynuogės tikro šampano gamybai. Beveik kiekvienas Prancūzijos regionas siūlo savo specifinių patiekalų: Burgundija - sraigių ir varlių kojelių, Bretanė - omletų, šalies pietvakariai - triufelių... Prancūzijoje gaminama daugiau kaip 360 rūšių sūrių. 70% eksportuojamo sūrio pasaulyje yra iš čia.

Airija

autorius

Airija - Britų salyno sala Atlanto vandenyne. Airių tyrinėtojai mano, jog pirmosios gyvenvietės jų žemėje atsirado prieš aštuonis tūkstančius metų. Jas įkūrė ateiviai iš Europos žemyno. Airiją ilgą laiką buvo užgožę anglai, joje įsigalėjo anglų kalba, ir iki šiol daugeliui atrodo, kad tai Anglijos dalis, nors nuo jos nepriklausomybės praėjo daugiau kaip pusė šimtmečio (nuo 1919 m.). Airijos sostinės Dublino pavadinimas kilęs iš žodžių junginio Dubh Linn, kuris išverstas reiškia "juoda, balta". 95% airių - katalikai. Reguliarus mišių lankymas laikomas vos ne privaloma pilietine pareiga. Šv. Patriko diena - Airijos nacionalinė diena, švenčiama kovo 17 - ąją. Šv. Patrikas yra Airijos globėjas, V a. Viduryje įvedęs krikščionybę. Žalia - nacionalinė airių spalva. Airijoje apstu žalių pievų, neveltui Airija dar vadinama "smaragdo sala". Airijoje paplitusios mažos šeimos. Diduma gyventojų gyvena kaimuose, nors pastaruoju metu miesto gyventojų skaičius didėja. Kiekvieno airio svajonė - nuosavas namas ir gabalėlis žemės. Vidutinio fermerio namas yra dviejų aukštų, baltai nudažytas, dengtas čerpėmis.

Suomija

autorius

Suomija yra švariausia nepriklausoma valstybė. Suomijos himnas - odė šalies gamtai. Valstybės vėliavos spalvos reiškia: mėlyna - ežerus, balta - šaltas ir snieguotas žiemas. Helsinkis įkurtas 1550 m., sostine tapo 1812 m. Miestas savo architektūra labai panašus į Sankt Peterburgą, galbūt todėl, kad abu jie pastatyti Rusijos caro liepimu. Suomio stereotipinis įvaizdis: neskubantis, sąžiningas, patikimas, stiprus, tylus. Suomija garsėja savo saunomis, t.y. garinėmis pirtimis. Sauna neatsiejama suomių gyvenimo dalis. Suskaičiuota, kad Suomijoje yra apie 1.6-2 mln. saunų. Tai reiškia, kad 1 sauna tenka 3 suomiams. Juokaujama, kad suomiai turi daugiau saunų nei automobilių. Suomija yra viena iš pasaulio popieriaus gamybos ir eksporto lyderių. Suomiai vairuotojai pagrįstai laikomi vienais geriausių pasaulyje; jie turi nemažai įvairių ralio ir "Formulės 1 "nugalėtojų (garsiausias Mika Hakkinen).

Danija

autorius

Danija yra pati mažiausia iš Skandinavijos šalių. Jos teritoriją sudaro Jutos pusiasalis ir apie 406 salų, iš kurių gyvenama tik 86-iose. Danijai priklausę Farerų salos, esančios šiaurinėje atlanto vandenyno dalyje, 1948 m. įgijo Danijos Karalystės autonomijos statusą. Jų teritorija 46 kartus mažesnė už Lietuvą. Iš 18-os salų septyniolikoje gyvena žmonės, dažniausiai besiverčiantys žvejyba ir avių auginimu, o vienoje ūkininkauja tik vyras su žmona. Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala - Grenlandija, 8 kartus didesnė už pačią Daniją, tačiau joje gyvena tik 56 tūkst. žmonių. Danijos klimatas labai panašus į Lietuvos. Vasara čia būna birželio-rugpjūčio mėnesiais, o žiema - gruodžio-kovo mėnesiais. Šalčiausias metų mėnuo - vasaris. Danijoje galioja konstitucinė monarchija, seniausia Europoje, gyvuojanti nuo X amžiaus vidurio. Dabartinė šalies valdovė - karalienė Margaret II. Danijos sostinė Kopenhaga minima nuo 1167 metų. Jos gyventojų skaičius siekia 1,7 mln., miestas įsikūręs vienoje iš didžiausių šalies salų - Zelandijoje.

Latvija

autorius

Latvija, įsiterpusi tarp Estijos ir Lietuvos, turi ilgą pajūrį ir tris didelius uostus, todėl joje patogu plėtoti prekybą. Drėgnas ir vėsus klimatas palankus pieno ir mėsos gyvulininkystei. Latvijos sostinė Ryga, nuo pat viduramžių svarbus prekybos uostas, turbūt gyviausia sostinė Baltijos šalyse. Latvija istoriškai susijusi su Vokietija, ir Rygoje tai akivaizdu kiekviename žingsnyje: iš architektūros, madų ir daugybės vokiečių turistų. Latvijos sostinėje Rygoje susitelkęs trečdalis visų šalies gyventojų. Latvijos vėliava – seniausia iš visų Baltijos valstybių. Ji atsirado kovų su kalavijuočiais laikais – apie 1279 m. Latvių kalba yra artimiausia lietuvių kalbai iš visų Europos kalbų. XVII a. Kuršo kunigaikštystė, buvusi dabartinės Latvijos teritorijoje, turėjo kolonijų Karibų jūroje ir Afrikoje. Latviams sekasi "Eurovizijos" konkursuose: 2000 m. grupė “Brainstorm” užėmė trečią vietą, o 2002 m. dainininkė Marija Naumova laimėjo šį konkursą. Latvijos nacionalinis paukštis – baltoji kielė, gėlė – ramunė, vabalas – dvitaškė boružė.

Ispanija

autorius

Kiparisų alėjos, apelsinmedžiai, žydintys gėlynai, amžinuoju sniegu apdengtos kalnų viršūnės - būdingas Ispanijos kraštovaizdis. Ispanija - vyno kraštas. Be vyno nesėda prie stalo nė vienas ispanas. Vynas čia pigesnis už pieną ar alų. Ispanija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje, kasmet jo gamybai sunaudojama 3 mln. tonų, vynuogių 300 mln. Planetos gyventojų kalba ispaniškai, o pačioje Ispanijoje - tik 13 %. Fiesta - neatsiejama Ispanijos kultūros dalis. Kasmet švenčiama apie 200 įvairių švenčių. Pamplonoje kasmet vyksta Bulių bėgimo fiesta, Valensijos Bunolio mieste - La Tamatina, pomidorų karas. Tradicinė bulių kova, arba korida, Ispanijoje išpopuliarėjo XVI a. pabaigoje. Korida simbolizuoja paprasto žmogaus (toreadoro) triumfą prieš feodalinį riterį (pikadorą). Bulių kautynių pasaulio sostine laikoma Sevilija, tačiau didžiausia arena yra Madride. Gera ar bloga žudyti bulių, ispanai nesuka galvos. Aistra koridai įsigėrusi ispanams į kraują ir sielą. Arena - tai varžybų aikštelė, kurioje žmogus demonstruoja drąsą. Net berniukų populiariausias žaislas yra toreadoro špaga ir plastmasinė buliaus galva.

Italija

autorius

Roma buvo pastatyta ant septynių kalvų, dabar jų yra 20. Italos išvertus iš graikų kalbos reiškai "veršių, jaučių žemė". Roma buvo pirmasis miestas, kurio gyventojų skaičius viršijo 1 mln. Tai atsitiko 133 m. Pr. Kr. Tuo tarpu Londonas milijoniniu miestu tapo 1810, o Niujorkas - 1875 metais. Venecija įsikūrusi ant 120 salų, kurias skiria 177 kanalai, o jungia 400 tiltų. Romoje yra mažiausia pasaulio valstybė - Vatikanas, valdoma popiežiaus. Tai viso katalikiškojo pasaulio centras. Lyginant su kitomis ES šalimis Italijoje mažiausias gimimų skaičius ir daugiausia senyvo amžiaus žmonių. Didžiausias pajamas Italija gauna iš turizmo. Egzistuoja ryškūs ekonominiai skirtumai tarp šalies šiaurės ir pietų.

Olandija

autorius

Olandija nėra visiškai tikslus šios šalies pavadinimas, nes Olandija yra vakarinės šalies provincijos, pietų ir šiaurės Olandija; tikslus pavadinimas yra Nyderlandai, Nyderlandų Karalystė. Amsterdamas yra šalies konstitucinė sostinė, o Haga - administracijos ir vyriausybinių įstaigų sostinė. Mastrichte, seniausiame ir labiausiai į pietus nutolusiame Olandijos mieste, pasirašyta Mastrichto sutartis, kuria įkurta Europos Sąjunga. Žemės ir jūros tema olandui amžina. Tai tauta, kuri myli jūrą, be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir sunkiai atsikovoją erdvę iš jos. Olandija laikoma jūrine tauta, nes ji visada garsėjo savo jūrininkais, žvejais ir dokininkais. Didelė dalis šalies gyventojų gyvena nusausintoje ir sukultūrintoje teritorijoje. Jau prieš 2 tūkst. metų olandai pylė pylimus, norėdami apsisaugoti nuo potvynių. Po 10 amžių Šiaurės jūros pakrantėje pasirodė apsauginės dambos (užtvankos) - dam. Šiandien šis žodis yra daugelio Olandijos miestų pavadinimų sudedamoji dalis (Amsterdamas, Roterdamas, Zandamas). Olandija - tankiausiai gyvenama Europos šalis. Spartus urbanizacijos procesas čia suformavo vakarų Olandijos konurbaciją - Randstadą. Tai vientisas žiedinis miestas, kuris jungia net 9 miestus.

1 2 3 4 5