Rasizmas ir ksenofobija elektroninėje erdvėje bus nusikaltimas ir Lietuvoje

Rasizmas ir ksenofobija elektroninėje erdvėje bus nusikaltimas ir Lietuvoje
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Už kompiuterinių sistemų pagalba padarytas rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikas ateityje Lietuvoje turės būti baudžiama kaip už kriminalinius nusikaltimus. Tokią pareigą numato teisingumo ministro Gintauto Bužinsko ketvirtadienį Europos Tarybos teisingumo ministrų konferencijoje Helsinkyje pasirašytas Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų papildomas protokolas, pranešė Teisingumo ministerijos atstovas spaudai, praneša IPA. Protokolo ratifikavimas numatytas Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių plane. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų papildomas protokolas priskiriamas prie tarptautinių dokumentų, skirtų kovai su organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu bei korupcija. Konvencijos papildomas protokolas buvo priimtas 2003 metų sausio 28 dieną. Protokolo tikslas - papildyti Konvenciją nuostatomis, įpareigojančiomis kriminalizuoti rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikas, padarytas naudojantis kompiuterinėmis sistemomis. Pačią Konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų Seimas ratifikavo dar praėjusiųjų metų sausį.

ECRI bendrosios politikos rekomendacija Nr. 6 dėl kovos prieš rasistinės, ksenofobinės ir antisemitinės medžiagos platinimą per internetą

ECRI bendrosios politikos rekomendacija Nr. 6 dėl kovos prieš rasistinės, ksenofobinės ir antisemitinės medžiagos platinimą per internetą
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija, rekomenduoja valstybių narių vyriausybėms: - įtraukti kovos prieš rasizmą, ksenofobiją ir antisemitizmą klausimą į tarptautinio lygio einamųjų ir ateities darbų planus, skirtus neteisėto turinio pranešimams internete uždrausti; - ryšium su tuo apgalvoti būsimosios Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų specialaus protokolo skirto kovai prieš per internetą vykdomus rasistinius, ksenofobinius ir antisemitinius nusikaltimus rengimą; - imtis reikalingų priemonių, kad stiprinti viso pasaulio teisėsaugos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą ir abipusę pagalbą siekiant efektyvesnių veiksmų prieš rasistinės, ksenofobinės ir antisemitinės medžiagos platinimą per internetą; - užtikrinti, kad atitinkami vidaus įstatymai būtų taikomi rasistiniams, ksenofobiniams ir antisemitiniams nusikaltimams, įvykdytiems per internetą, ir traukti baudžiamojon atsakomybėn už tokio pobūdžio nusikaltimus atsakingus asmenis; - nuolat rūpintis teisėsaugos pareigūnų mokymu ryšium su rasistinio, ksenofobinio ir antisemitinio pobūdžio medžiagos platinimu per internetą; - ryšium su tuo apgalvoti galimybę įsteigti nacionalinę konsultacinę instituciją, kuri galėtų veikti kaip nuolatinis priežiūros centras, tarpininkavimo institucija ar partneris rengiant elgesio kodeksus; - remti esamas antirasistines iniciatyvas internete ir kurti naujas tinklalapius skirtus kovai prieš rasizmą, ksenofobiją, antisemitizmą ir netoleranciją;

Už rasizmo ir ksenofobijos skleidimą internetu - kriminalinės bausmės

Už rasizmo ir ksenofobijos skleidimą internetu - kriminalinės bausmės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvoje jau po trijų mėnesių įsigalios Europos Konvencijos protokolas, pagal kurį už rasizmo ir ksenofobijos skleidimą kompiuterinėmis sistemomis bus baudžiama kaip už kriminalinius nusikaltimus. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų papildomo protokolo dėl rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikų, padarytų naudojantis kompiuterinėmis sistemomis, kriminalizavimo ratifikaciniai raštai bus deponuoti spalio 13 dieną Jerevane (Armėnija) vyksiančioje Europos teisingumo ministrų konferencijoje. Šis protokolas Lietuvoje įsigalios po trijų mėnesių. Anot Teisingumo ministerijos pranešimo, kriminalizuoti bausmes už rasizmo ir ksenofobijos skleidimą Lietuva įsipareigojo, 2005 metų balandį Helsinkyje Lietuvos teisingumo ministrui pasirašius ir 2006 metais Seime ratifikavus Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų papildomą protokolą. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų papildomas protokolas priskiriamas prie tarptautinių dokumentų, skirtų kovai su organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu bei korupcija. Konvencijos papildomas protokolas buvo priimtas dar 2003 metų sausio 28 dieną. Protokolo tikslas - papildyti Konvenciją nuostatomis, įpareigojančiomis kriminalizuoti rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikas, padarytas naudojantis kompiuterinėmis sistemomis. Pačią Konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų Seimas ratifikavo dar 2004 metų sausį.

Rasizmo ir ksenofobijos srityje padėtis yra nevienareikšmė, teigia ES stebėjimo centro vadovė

Rasizmo ir ksenofobijos srityje padėtis yra nevienareikšmė, teigia ES stebėjimo centro vadovė
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pastangos kovoti prieš rasizmą ir ksenofobiją Europos Sąjungoje „kai kur sėkmingos, o kai kur ne“, teigia Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro (EUMC) vadovė Beate Winkler. Ji nurodė besitęsiantį mažumų diskriminavimą darbo rinkoje ir švietimo galimybių bei būsto paskirstymo srityse. Didelė problema yra tai, jog „pernelyg daug imigrantų Europoje dirba prasčiausius darbus“. Šiais atžvilgiais ypač kenčia romų bendruomenė. Lapkričio mėn. 23 d. B. Winkler kreipėsi į europarlamentarus Piliečių laisvių komitete. Ji pristatė EUMC 2005 m. ataskaitą „Rasizmas ir ksenofobija – tendencijos, pokyčiai ir gera praktika“. Svarbiausia – darbo vietos, švietimas ir būstas. B. Winkler nurodė, jog užimtumo, švietimo ir būsto paskirstymo srityse reikia politinių sprendimų, kurie užtikrintų lygesnį ir aktyvesnį mažumų vaidmenį visuomenėje. Ji taip pat paragino visiškai įgyvendinti ES Rasinės lygybės direktyvą, kuri kai kuriose ES valstybėse buvo „sutikta nevienareikšmiškai“. B. Winkler taip pat pabrėžė svarbų politinių lyderių vaidmenį kovoje prieš rasizmą ir ksenofobiją. Kaip naujausią pavyzdį ji pateikė visos Europos reakciją į sprogdinimus Londone, kuri padėjo sumažinti rasinę įtampą. Vis dėlto ataskaitoje teigiama, kad „kai kurios ES valstybės neseniai priėmė įstatymus, kurie leidžia manyti, jog nauji imigrantai jose nėra laukiami – ne dėl ekonominių, o veikiau dėl politinių priežasčių.

Netolerancijai reikia griežto atkirčio, mano europarlamentarai

Netolerancijai reikia griežto atkirčio, mano europarlamentarai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pastaraisiais mėnesiais Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei Portugalijoje buvo užpulti ar net nužudyti žmonės dėl jų tautybės ar seksualinės orientacijos. Lenkijoje taip pat sustiprėjo ksenofobinės, antisemitinės bei homofobinės nuotaikos, o jas propaguojanti partija tapo valdančiosios koalicijos nare. Rusijoje valdžia neleido gėjų parado bei ėmėsi prievartos prieš jo rengėjus. 2006 06 15 priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas griežtai pasmerkė šias netolerancijos apraiškas. Rezoliucijai pritarė 301 deputatas, nepritarė 161, o susilaikė 102. Parlamentas pažymi, jog „Europos, valstybių bei regioninio lygmens politikai yra įpareigoti rodyti tolerancijos, supratimo, pagarbos ir taikaus sambūvio skatinimo pavyzdį“. Deputatai ragina ES šalis apsvarstyti galimybę nutraukti valstybės finansavimą partijoms, nesilaikančioms žmogaus teisių bei demokratijos standartų. EP nariai „ypač susirūpinę sustiprėjusia rasine, ksenofobine, antisemitine bei homofobine netolerancija Lenkijoje“. Jie siūlo ES institucijoms ištirti ir įvertinti padėtį, įskaitant Lenkijos šeimų lygos dalyvavimą vyriausybėje, bei įspėja apie galimas sankcijas už ES sutartyje numatytų įsipareigojimų nesilaikymą. Deputatai taip pat ragina imtis prieš rasizmą ir ksenofobiją nukreiptų veiksmų šiuo metu Vokietijoje vykstančio Pasaulio futbolo čempionato metu.

Raudonojo Kryžiaus jaunimas tolerancijos mokysis kartu su pabėgėliais ir romais

Raudonojo Kryžiaus jaunimas tolerancijos mokysis kartu su pabėgėliais ir romais
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiandien prasideda Lietuvos Raudonojo Kryžiaus jaunimo (LRKJ) organizuojama tarptautinė vasaros stovykla "Hope for different day", kuria siekiama mažinti ksenofobiją, rasizmą bei skatinti toleranciją. LRK jaunimo surengtoje stovykloje Raseinių raj., Darbutų kaime dalyvaus ne tik RK jaunimo savanoriai, bet ir pabėgėliai iš Afganistano ir Čečėnijos, Vilniuje gyvenantys romai. Tarp 31 stovyklos dalyvio yra atvykusių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos bei Čekijos. Drauge susirinkę skirtingos kultūrinės patirties jaunimas dalinsis savo mintimis, diskutuos, ką jiems reiškia rasizmas ir kaip efektyviausiai skatinti toleranciją. "Ši tarptautinė Raudonojo Kryžiaus jaunimo stovykla turėtų atnešti labai aiškų ir konkretų rezultatą - savanoriai Lietuvoje, o gal ir kitose dviejose šalyse pradės toleranciją skatinančią švietėjišką programą jaunimui. Šiuo metu, kol problema Lietuvoje dar tik atsiranda, ryškėja, ypač trūksta tokių programų. LRKJ, sekdamas pokyčius visuomenėje, sieks užkirsti kelią rasizmui ir ksenofobijai", - tvirtina LRKJ pirmininkė Monika Usevičiūtė, viena iš tarptautinės stovyklos "Hope for different day" organizatorių. Stovyklos programoje numatyta išvyka į Pabradės pabėgėlių centrą, Kaune esantį Raudonojo Kryžiaus pabėgėlių dienos centrą, ekskursija po Vilnių, vokiečių, čekų, romų, afganistaniečių, čečėnų ir lietuvių tautiniai vakarai bei tolerancijos projektų pristatymai.

Lietuvos moksleivių ksenofobijos ir politinės tolerancijos bruožai

Lietuvos moksleivių ksenofobijos ir politinės tolerancijos bruožai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvai žengiant eurointegracijos keliu nuolat kyla klausimas, ar neištirps maža mūsų tauta Europos šalių bendrijoje ir ką daryti, kad išsaugotume savo vertybinį tapatumą. Žinia, kad visoms tautoms būdinga tam tikras natūralus ksenofobijos lygis ir tolerancijos bei netolerancijos kitoniškumui dinamika, tačiau Lietuvai, šiuo metu išgyvenančiai besitęsiantį moralinės, politinės bei socialinės transformacijos periodą, ypač svarbu, kokius bruožus įgis bręstantys naujos kartos piliečiai, dabartiniai moksleiviai. Nors tolerancija skelbiama bene pagrindine šiuolaikine dorybe, o ją puoselėti ragina įvairios tarptautinės konvencijos ir švietimo programos, ne visada pakankamas dėmesys skiriamas gilesnei šios vertybės turinio ir adekvataus įgyvendinimo galimybių analizei. Tenka pastebėti, kad tolerancija gali išreikšti ne tik pagarbą žmogaus teisėms ir esminių demokratijos vertybių puoselėjimą, ką akcentuoja žymūs užsienio mokslininkai L.C.Bollinger, P.King, K.R.Popper ir kiti mąstytojai, tačiau ir ilgametės totalitarinio režimo patirties sąlygotą dvasinių vertybių sunykimą, tautinių vertybių praradimą ir į jų vietą besiveržiančias svetimas tradicijas (V.Aramavičiūtė, B.Kuzmickas, Astra L. ir kiti). Todėl šiandien svarbu, atsižvelgiant į kitų pasaulio šalių demokratėjimo patirtį, ieškoti ne bet kokios, o brandžios ir atsakingos, tausojančios praeities vertybes ir kartu atviros pokyčiams tolerancijos ugdymo Lietuvoje prielaidų.

Zenono Jurgelevičiaus susirašinėjimas

Letters envelopes computer mouse.jpg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Posovietinėje Lietuvoje valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai Tautai aiškina, kad sovietinės okupacijos laikotarpyje teisėtų žemės savininkų nuosavybės teisės į jų valdytas žemės valdas buvo teisiškai nutrauktos ir todėl posovietinėje Lietuvoje tos piliečių nuosavybės teisės atkuriamos specialiai tam tikslui priimtais įstatymais - kartu vykdant ir žemės reformą. Tokie LR valdžios ir valdymo institucijų pareigūnų aiškinimai visiškai neatitinka realią tikrovę. Posovietiniai, nuosavybės teisių atkūrimui reglamentuoti skirti specialieji įstatymai savo teisine esme atvirai prieštarauja civilinės teisės normoms. Jie niekuomet nebuvo suderinti nei su galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisinėmis normomis, nei su Lietuvoje galiojančiomis Europos žmogaus teisių Konvencijos teisinėmis normomis (aukštesnės teisinės galios teisiniais aktais). Šie įstatymai yra pagrįsti neteisinga informacija apie tai, kad 1940-07-22 sovietinė-okupacinė valdžia Lietuvoje įvykdė visuotinę žemės nacionalizaciją. Tikrovėje 1940-07-22 sovietinė-okupacinė valdžia pradėjo sovietinę žemės reformą. Iki sovietinės žemės reformos žemės savininkų nuosavybės teise valdytos iki 30 ha ploto žemės valdos - sovietinės žemės reformos vykdymo metu oficialiai buvo paliktos tų žemės valdų savininkų amžinam naudojimui. Iki 1940 m. birželio 15 d. sovietinės okupacijos Lietuvoje buvo 332 050 ūkių (72 %), kurių savininkai valdė iki 30 ha ploto žemės.

Žmogaus teisės aukotos kovai su terorizmu

Hbezlme2x7u.jpg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) ekspertai, vakar pristatę tyrimą "Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2005 metais", teigė, kad praėję metai pasižymėjo žmogaus teisių pažeidimais. "Dangstomasi kova su terorizmu", - teigė instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas. Tuo esą grindžiamas neteisėtas žmonių persekiojimas, asmeninių pokalbių klausymasis. Pasak žmogaus teisių gynėjo, Lietuva žmogaus teisių pažeidimus "importuoja", juos iki kraštutinumo užaštrindama. "Blogiau nebegali būti, bet padėtis gerėja tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose", - konstatavo Čilinskas. Viena iš opiausių Lietuvos problemų žmogaus teisių srityje ekspertai nurodė teismų sistemos ydingumą. "Žmogus turi teisę į teisingą teismą. O kai yra žemas ikiteisminio tyrimo lygis, tai neįmanoma", - sakė ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius. Prokuratūra, anot Čilinsko, turi per daug galių ir linkusi pasiduoti politikų spaudimui. Instituto valdybos nariai gera pradžia vadino praėjusią savaitę priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą, kad per 30 Tesimų įstatymo straipsnių prieštarauja Konstitucijai. Pataisius įstatymą bus geriau užtikrinamos paprastų piliečių teisės. Ypač daug pažeidimų ŽTSI užfiksavo žmogaus teisių į privatų gyvenimą bei žodžio laisvę. Anot apžvalgos, pastebėtas politikų bandymas užgniaužti oponentų kritiškus pareiškimus - tam naudojamasi teise kreiptis į teismus baudžiamąja tvarka. "Seimas atlieka teismų funkciją. Per dvejus metus neišduotas nė vienas leidimas pradėti tyrimą, susijusį su Seimo nariu", - atkreipė dėmesį Mickevičius.

Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (V dalis)

Zemes komisijos nariu ir matininku brigada matuojanti valstieciui paskirta nacionalizuotos zemes plota. 1940 m. rugsejis.jpg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ketvirtojoje šio straipsnio dalyje mes susipažinome su tokia faktine situacija, kuomet pagal savo užimamas tiesiogines pareigas valstybės pareigūnai privalo ginti teisingumą, tačiau (jie) jo negina – savivaliauja ir savo tiesioginių pareigų nevykdo. Jie ne tik kad neatlieka savo pareigų – bet ir sąmoningai klaidina LR piliečius posovietinės teisės labirintuose. Klaidina tuos žmones, kurių teises jie patys jau pažeidė - nevykdydami savo tiesioginių pareigų keliamų reikalavimų. Taip pat paaiškėjo, kad be tokių piliečių apgaudinėjimo ir klaidinimo faktų: kaip žinomai neteisintų duomenų įrašymas į oficialų dokumentą dar pasitaiko atvejai - kuomet valstybės pareigūnai savo oficialiuose raštuose LR piliečius įpareigoja (tiems piliečiams nurodo) elgtis žinomai neprotingai. Tokių įpareigojimų elgtis žinomai neprotingai konkrečiais pavyzdžiais yra mano šio straipsnio IV dalyje pacituoti Kauno apskrities viršininko administracijai pavaldžių žemėtvarkos tarnybų specialistu nurodymai konkretiems piliečiams, kad šie neteisėtus žemėtvarkininkų sprendimus apskųstų LR teismuose. Gerbiami skaitytojai, aš jau atkreipiau Jūsų dėmesį į tai, kad patys žemėtvarkininkai visiškai nebijo - jog teismai juos gali nubausti už jų pačių įvykdytus teisės pažeidimus ar bent jau už tai, kad jie (žemėtvarkininkai) penkiolika metų iš valstybės ėmė atlyginimus neatliktą darbą (Konkretaus piliečio „nuosavybės teisių atkūrimo“ klausimas turėjo būti išsprendžiamas per tris mėnesius nuo dokumentų padavimo).

Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (Autoriaus įžanga)

Matininku brigada nacionalizuotos zemes matavimo darbuose 1940 m. rugsejis.jpg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kuomet tenka apie ką nors kalbėti arba rašyti, paprastai išskiriami pagrindiniai aptariamo objekto bruožai. Kalbėdamas apie posovietinę Lietuvą, aš tokiu išskirtiniu bruožu laikau jos teritorijoje gyvenančių žmonių visuotinį melą tiek patiems sau - tiek kitų šalių piliečiams. Žvelgiant iš šalies į šį keistą reiškinį susidaro įspūdis, kad nusimelavome iki tokio lygio, kad jau nebepajėgiame suvokti kas yra tikrovė, o kas yra pačių susikurtas melas. Todėl aš nusprendžiau pabandyti išsiaiškinti: kas yra kas posovietinėje Lietuvoje tuomet - kuomet mes patys savęs neapgaudinėjame (arba nesileidžiame apgaudinėjami). Nuo 1991 metų aš aktyviai dirbu įvairiose posovietinės Lietuvos žmogaus teisių gynimo organizacijose. Aš specializuojuosi iki 1940 m. birželio 15 d. (prieškarinės nepriklausomos Lietuvos valstybės sovietinės okupacijos pradžios) Lietuvos piliečių teisėtai įsigyto (ir nuosavybės teisėmis valdyto) nekilnojamojo turto nuosavybės teisių gynime. 1990-03-11 atkurdama nepriklausomą Lietuvos valstybę Lietuvos Aukščiausioji Taryba iškilmingai įsipareigojo laikytis Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos nustatytų teisinių normų: „Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams...“.

Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (I dalis)

Iskarpa is laikrascio Darbo Lietuva straipsnio apie Liaudies seimo 1940 m. liepos 22 d. deklaracija paskelbusia zeme valstybine nuosavybe.jpg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo 1990-03-11 - tuo labiau aiškėja, kad posovietinė realybė iš esmės skiriasi nuo gražių to meto deklaracijų. Pagrindiniu to skirtumo indikatoriumi yra tai, kad posovietinės Lietuvos valstybė savo piliečiams neužtikrina žmogaus teisę naudotis jo paties įsigytu (arba paveldimu) nekilnojamuoju turtu. Pagal tai, ar ši teisė užtikrinama ar neužtikrinama - mes sprendžiame: ar teisinė valstybė realiai egzistuoja (atlieka savo tiesiogines funkcijas). Posovietinėje Lietuvoje šios žmogaus teisės yra ne tik kad neužtikrinamos, bet įstatymų leidėjai nuolat sąmoningai kuria ir įgyvendina vis naujus šių teisių paneigimą („žemės reformą“ ir tariamą „nuosavybės teisių atkūrimą“) reglamentuojančius „įstatymus“. Šių „teisės aktų teisinių normų“ įgyvendinimas yra apmokamas valstybės (t.y., mokesčių mokėtojų, tame tarpe ir tų, iš kurių neteisėtai atimamas nekilnojamasis turtas) - lėšomis. Minėti „teisės aktai“ savo teisine prasme atvirai prieštarauja imperatyvioms galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir LR pasirašytų bei ratifikuotų Tarptautinės teisės aktų teisinėms normoms. 1990-03-11 atkurdama nepriklausomą Lietuvos valstybę Lietuvos Aukščiausioji Taryba savo priimtame Akte „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ iškilmingai įsipareigojo: „...Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams... garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises“.