Kaip reikia vartoti jogą?

Pava­din­ime nėra klai­dos, tiesiog tai ilgalaik­ių apmąstymų rezul­tatas. Juk nesako­ma, kad „mankšt­in­u­osi jogą“, „sportuo­ju jogą“ – kažkaip nelimpa šie žodži­ai. Joga gal­i­ma užsi­imti, į ją vaikš­toma. Kalban­tis su treniruočių namų „Body lounge“ Mai Ram jogos moky­to­ja Mari­na Čerepano­va tapo aišku, kad joga – tai filosofi­ja, požiūris į gyven­imą, bet gali būti ir paprasči­au­sias kas­di­e­nis judėji­mas, kuris užtikrins lanks­tumą, jėgą ir ištver­mę. Štai todėl žodis „var­toti“ gal ir tin­kami­au­sias, nors skam­ba grubokai. Pasi­aiškinkime, kodėl tiek daug europiečių puolė stačia gal­va į jogą, kodėl atsir­a­do tiek daug ja susidomėjusių ir tiek nemažai nusivy­lusių, patyrusių trau­mas; kodėl tiek daug jogos kri­tikų tarp medikų. Ir kaip var­toti jogą, kad ned­ingtų jos pirminė pras­mė?

Mari­na Čerepano­va: „Joga pade­da sub­al­an­suoti turi­mas gal­imybes ir įgyti nau­jų, nes jogo­je turi būti ir lanks­tus, ir stiprus. Tada bus bal­ansas ne tik kūne, galvo­je, bet ir gyven­ime“. Asmeninio archy­vo nuotr.

Rimta ir sportinė joga

Jogos moky­to­ja Mari­na Čerepano­va sako, jog dirbantieji sporto klubu­ose daž­ni­au­si­ai vad­i­na­mi jogos instruk­to­ri­ais, nors kai kurie gali turėti įvair­ių jogos mokyk­lų ser­ti­fika­tus.

„Vil­ni­u­je įsikūręs vien­in­telis Lietu­vo­je Mai Ram jogos ašra­mas. Jis turi palai­min­imą iš Indi­jos, iš mano moky­to­jos moky­to­jo, ten vyk­s­ta užsiėmi­mai, prak­tikos, med­itaci­jos“, – pasako­ja Mari­na.

Žmonės var­to­ja tokias frazes kaip „rimtes­nė joga“ ir „sporto klubo joga“ – ar teisin­gas toks skirsty­mas?

„Taip ir yra. Kiek man teko keli­au­ti po Europą ir žiūrėti, kaip joga prak­tikuo­ja­ma įvairiose šal­yse, mači­au, kad dauge­ly­je vietų ji labi­au mar­keting­inė, sport­inė. Siekia­ma pri­trauk­ti dau­giau žmonių ir gal maži­au atsižvel­gia į žmonių sveikatą, nors aišku, sunku atsižvel­gti į kiekvieną indi­vid­u­ali­ai, kai užsiėmime daly­vau­ja 30 žmonių. Visi jie pri­va­lo išeiti dviejų mėne­sių įvad­inį kursą. Žmonės moko­mi atlik­ti asanas, kvėpuoti, kokiomis sąly­gomis gal­i­ma dary­ti, kokiomis negal­i­ma, taip pat suteikia daug infor­ma­ci­jos apie pačią jogą, jos tik­slus ir pan.“, – šyp­sosi jogos moky­to­ja.

Kas yra joga

Lietu­vių kalbo­je nėra žodžio, der­ančio prie jogos. Tad kaip api­brėžti jogą? Pasak M. Čerepanovos, tikro­ji joga nevyk­s­ta sporto klubu­ose, klubu­ose yra jogos mankš­ta.

„Joga – tai dvas­inė prak­ti­ka. Nere­tai ji praside­da ne nuo asanų. Jogos tik­slas yra med­itaci­ja, per ją pasiekia­mas išsi­laisvin­i­mas. Ne kiekvien­as turi tokį tik­slą, dauge­lis eina dėl sveikatos, dėl mados, įdo­mu­mo. Tači­au aš neprieš­ta­rau­ju ir nes­merk­iu sport­inės jogos. Man­au, sport­inė joga vis tiek yra joga. Kiekvieno­je asano­je gal­i­ma įžvel­gti naudą, kurią ji teikia. Asanos yra taisyk­lin­gos geometrinės figūros, kurios suteikia energi­jos arba ją išlei­džia. Jeigu žmo­gus taisyk­lin­gai viską daro, taisyk­lin­gai kvėpuo­ja, aišku, kad yra nau­da. Nau­da praside­da jau nuo to, kad žmo­gus auko­ja tam savo laiką – jau vyk­s­ta atsi­davi­mas. Net ir sport­inė­je jogo­je gali save paaukoti: savo laiką, sielą, mintis“, – svarsto jogos moky­to­ja.

Tači­au su sportine joga išky­la dau­giau­si­ai rūpesčių, nes čia yra didži­au­sia tikimy­bė patir­ti traumą. Istori­jos apie patir­tas trau­mas sklin­da žmonėms iš lūpų į lūpas ir virs­ta blogu jogos įvaizdžiu.

„Čia vis­gi žmonių, o ne jogos prob­le­mos. Kiekvien­as moky­to­jas turi įspėti – jūs gal­vokite, čia yra jūsų kūnas, jūs turite jo klausytis. O žmonės pam­a­to, kad šalia kitas dau­giau padaro negu jis, prade­da save spausti, išlen­da mūsų ego. Taip žmonės ir susižalo­ja. Todėl labai svar­bu yra geras moky­to­jas“, – sako M. Čerepano­va.

Didžiausi kritikai – medikai

Genetiškai mes esame arba lankstes­ni, arba stipres­ni, arba gre­ites­ni. Todėl gydy­to­jai nerekomen­duo­ja jogos visiems, nes teigia, jog kiekvien­as turime savo lanks­tu­mo lim­itą. Gal tuomet būtų pravar­tu jogos moky­to­jams, instruk­to­ri­ams diag­nozuoti nor­inči­u­o­sius užsi­imti joga, kad jie žinotų savo lim­i­tus?

„Atėjęs į jogos užsiėmimą žmo­gus puiki­ai pam­a­to, ar yra lankstes­nis, ar stipres­nis, ar turi dau­giau ištver­mės. Joga pade­da sub­al­an­suoti turi­mas gal­imybes ir įgyti nau­jų, nes jogo­je turi būti ir lanks­tus, ir stiprus. Tada bus bal­ansas ne tik kūne, galvo­je, bet ir gyven­ime. Nereikia manyti, kad joga – tai tik pag­ulėji­mai ir tampy­maisi, darome ir atsis­paudimus, ir įtūp­s­tus. Joga – tai bal­ansas tarp kūno, sie­los ir pro­to“, – sako jogos moky­to­ja.

Jeigu žmo­gus turi rimtes­nių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, stuburo išvaržą, tači­au nori išbandyti jogą, Mari­na siū­lo pasitar­ti su gydy­to­ju.

„Tikėti­na, kad gydy­to­jas nesiūlys tokios mankš­tin­i­mosi for­mos. Aš siū­lyči­au indi­vid­u­alias jogos pamokas. Turint rimtes­nius sveikatos sutrikimus, mankšti­na­masi pas kinezit­er­apeutą. Bet tiek kval­i­fikuo­tas jogos moky­to­jas, tiek kinezit­er­apeu­tas taiko tuos pačius pra­timus, kurie stip­ri­na rau­menyną, did­i­na jude­sių ampli­tudę. Prak­tikuo­jantieji jogą, susidūrę su kinezit­er­ap­inėmis mankš­tomis, nustem­ba, kai pam­a­to, kiek juose daug panašių jude­sių. Gal tik jogos moky­to­jais maži­au pasitiki­ma, nes kinezit­er­apeu­tai mokosi penkerius metus. Todėl turint sveikatos prob­lemų, reikia pasirink­ti gerą jogos moky­to­ją“, – pataria M. Čerepano­va.

Traumos

Mai Ram jogos moky­to­ja juokau­ja, kad jogos metu patiri­amos trau­mos – tai kar­mos pasireiški­mas.

„Daž­ni­au­si­ai patiri­amos vad­i­namo­sios gre­itos trau­mos, kai pasitem­pia­mas rau­muo ar rau­menų grupė. Nugaros rau­menys, kelių sąnar­i­ai, rankų riešai – tai svar­bios kūno dalys, kurias reikia saugoti. Jei jaučia­mas skaus­mas, maudi­mas – reikia apie tai sakyti moky­to­jui“, – sako jogos moky­to­ja.

Jeigu jogos užsiėmi­mo metu patiria­ma trau­ma, pašnekovė pataria kurį laiką nedary­ti jogos, leisti rau­me­niui atsis­tatyti. Nugaros pasitem­pi­mas pareikalaus dau­giau nei savaitės poil­sio, kojos ar rankos rau­menys gyja iki savaitės.

Mari­na retoriškai klau­sia – o kas ner­izikinga? „Net namie sėdėti rizikinga. Kai žmo­gus susižalo­ja sportuo­damas kitose šakose, pavyzdžiui, visi bėgikai turi sužalo­tus kelius, čiur­nas, tai pri­ima­ma kaip nor­ma. Visų bėgikų nugaros „sus­paus­tos“, stuburo slanksteliai susi­tranko nuo bėgio­ji­mo. Šok­i­u­ose, jei moterys avi aukš­takul­nius, nesunki­ai gali susižeisti čiur­nas. Pasitem­pi­mai – čia bemaž visų sporto šakų gal­i­ma pasek­mė. Joga labi­au dėme­sio cen­tre, nes gal­būt per daug žmonių susidomėjo ir var­toti jogą ėmė neteisin­gai. Be to, reikia pri­pažin­ti, kad gerų moky­to­jų ne per dau­giau­sia, dėl to ir yra tų sužalo­jimų“, – sako Mai Ram jogos moky­to­ja Mari­na.

Kaip Honkonge, taip ir Lietuvoje

Pir­mo­ji Mari­nos pažin­tis su joga įvyko Honkonge prieš dvy­li­ka metų. Honkonge veikia nemažai jogos namų, kur siūlo­ma gausy­bė jogos rūšių. Mari­nai patiko viet­inės jogos moky­to­jos, bet ten neb­u­vo labai gili­na­masi į jogos filosofi­ją, visas dėmesys buvo skiria­mas taisyk­lingam asanų atlikimui.

„Grįžau į Lietu­vą labai užside­gusi lankyti jogą, tači­au apė­jau kelis sporto klubus ir ner­adau to, ką gavau Honkonge. Šiek tiek nusivyli­au, nes mani­au, kad gal europieči­ai negali mokyti jogos, tači­au visai netrukus sutikau savo Moky­to­ją, ir mes kar­tu jogo­je jau vien­uo­li­ka metų“, – šyp­sosi Mari­na.

Moteris paste­bi, jog vis daž­ni­au į jogos užsiėmimus ateina vyrai, nors Europo­je vis dar joga yra labi­au moterų pamėg­ta mankš­tin­i­mosi for­ma.

„Jogo­je stipri­na­mi vidini­ai rau­menys, jie ilgai išlieka net jeigu visai nes­i­mankš­ti­ni. Paviršini­ai rau­menys gre­itai prad­ings­ta vos nus­to­jus mankšt­in­tis. Moter­ims itin svar­bu išsaugoti vidinius rau­me­nis. Taip pat reikia nepamiršti, kad joga yra ram­i­nan­ti, o jeigu žmogui darbe reikia šiek tiek dau­giau agre­si­jos, patar­iu kar­tais nueiti į treniruok­lių salę, pakil­noti geležis. Tači­au net ir didelių įmonių vadovai, kurių darbe reikia nuo­la­tinių gre­itų sprendimų, ryžt­ingų veiksmų, agresyves­nio elge­sio, jogo­je to nepraran­da. Priešin­gai, juose įsivyrau­ja bal­ansas, har­moningas gebėji­mas prisi­taikyti prie aplinkos“, – sako M. Čerepano­va.

Dai­va Ausė­naitė
Šal­ti­nis: vlmedicina.lt