Tantros atgimimas

Per 5 tūkst. metų gyvuo­jan­tis tantros moky­mas, pas­taruo­ju metu vėl atran­damas iš nau­jo. Gyven­i­mo pil­natvės des­per­atiškai ieškan­tis šių laikų žmo­gus paleng­va apsipran­ta su minti­mi, kad taip trokš­ta­mos laimės šal­ti­nis trykš­ta ne kur kitur, o jame pači­ame.

Tači­au daž­nai neži­no­ma, ką ir kaip prak­tikuoti. Įsi­vaiz­duokime, kad aš noriu med­i­tuoti, atsidėti dva­sios tyrinėjimui, tik… Kur padėti gam­tos įskiepytą sek­su­alumą? Ką ši energi­ja su man­i­mi išdar­inės? Ko gero, siųs man visokias viz­i­jas, gundys ero­tinių vaiz­dinių kupinomis hal­i­uci­naci­jomis… Gražuolių deivių, nim­fų ir fėjų skli­di­ni mitai, kaip tik ir pal­i­udi­ja, kad žmogui labai sunku eiti tob­ulėji­mo keliu, kuri­ame pri­valu paneigti, atmesti kūną su visa jo biologine teisybe. Tantra yra kelias, kuris nereikalau­ja sek­su­al­inę energi­ją iš savo prigimties išrauti, atkirsti, sunaik­in­ti. Tantra sako: „Panau­dokime ją”. Panau­dokime sek­su­al­inę energi­ją, kaip ir dau­gy­bę kitų, iš pažiūros sunkių, nepatogių, baug­i­nančių dalykų. Ak, jūsų kely­je riog­so nepa­ju­d­i­na­mas akmuo? Ką gi, užlip­kite ant jo, galėsite toli­au pamatyti!

Lotoso simbolis

Pir­mu­o­sius Tantros moky­mus užrašė nušvitęs moky­to­jas Šiva, gyvenęs prieš 5000 metų Indi­jo­je. Jis mokė 112 med­itaci­jos būdų, kuri­ais gal­i­ma pasiek­ti aukšči­au­sias sąmonės būse­nas. Šiva Indi­jo­je garbina­mas ir šian­di­en. Jį sim­bolizuo­ja linga­mas, vyriško organo for­ma, reiškiantis „šviesos lazdą“. Šivos linga­mas ilsisi joni, mot­ers lyties organų for­mo­je, reiškiančio­je „šven­tąją vietą“. Tai labai papras­tas sim­bo­lis: visas tantros kelias yra dar­nus vyriško­jo ir moter­iško­jo pradų sujungi­mas.

San­skri­tiškas žodis „Tantra“ gali būti verčia­mas įvairi­ai. Jis reiškia „kelią“, o taip pat „metodą“, o plačią­ja prasme – „ribų peržengi­mo būdus“. Taip pat ši sąvo­ka gali būti supran­ta­ma kaip „perkeiti­mas“, o kalbant labi­au apiben­dri­nant – „nuodų paver­ti­mas nek­taru“.

Tantros esmę trumpai ir vaizdin­gai nusako vien­as pop­u­liari­ausių jos sim­bolių – loto­sas. Mes dži­au­giamės loto­so žiedu. Tači­au tam, kad pražys­tų, loto­sui reikalin­gos ir šaknys, kurios auga iš dum­b­lo ir pur­vo. Mes negal­ime pri­imti tik žiedo, bet nepri­imti šaknų. Žiedas be šaknų yra negy­vas, jis negali augti. Žmo­gus, kuris teigia, kad yra kupinas tik meilės, geru­mo, atjau­tos ir t.t. taip pat neatro­do labai tikras. Kaip ir loto­sas, kiekvien­as mes turime savo šak­nis, augančias iš dum­b­lo. Kitaip tari­ant, iš to, ko mielai apsimes­tume neturį. Mūsų baimė, sek­su­alumas, pyk­tis ir dauge­lis kitų dalykų – ta pirmapradė energi­ja, kurią kaip ir loto­sas gal­ime kelti į viršų ir trans­for­muoti į žiedą. Viskas atro­do taip papras­ta ir natūralu, bet… Ar dauge­lis gyven­ime jauči­amės esą panašūs į žyd­inčius loto­sus? Veiki­au­si­ai ne. O jei ir jauči­amės esą loto­sai, tai greiči­au jau išrauti, nup­jau­ti, žyd­in­tys netikrais plas­tikini­ais žiedais. Atro­do tar­si gražu, tači­au negy­va… Ir tai ko gero lėmė vis didė­jan­tį vakariečių susidomėjimą tantrinėmis prak­tikomis.

Svar­bu suprasti, jog Tantra neperša jok­ių įsi­tikin­imų ar filosofi­jos: ji paprasči­au­si­ai pateikia med­itaci­jos meto­dus. Kiekvien­as žmo­gus gali šiais meto­dais eksper­i­men­tuoti ir atskleisti savąsias tiesas. Kiekvien­as meto­das yra skir­tas tam tikrai kūno bei sie­los savy­bei ir įve­da į kelią, kuri­uo asmeniškai turite eiti. Šis kelias vien­am žmogui gali būti svarbes­nis, o kitam maži­au svar­bus.

Tantros viz­i­ja – „besą­ly­gi­nis visko priėmi­mas“. Tantro­je niekas neuž­draus­ta. Ką žmo­gus patiria savo kely­je, nepaisant ver­tin­imų ar tai gera situaci­ja ar blo­ga, yra žiūri­ma kaip į gal­imy­bę pasimokyti iš situaci­jos. Tantros viz­i­ja – tai visuma, aprėpi­anti viską, kadan­gi kiekviena situaci­ja gera ar blo­ga, mal­oni ar nemaloni, ji yra gal­imy­bė geri­au suvok­ti kas esate ir kaip galite išplėsti savo sug­e­bėjimus.

Tantra nėra relig­inė filosofi­ja, nežiūrint to tyrinė­ja dvas­inį gyven­imą, gili­nasi i sen­ov­inį gyven­i­mo suvokimą. Tai poet­iškas mok­slas apie aukšči­ausiąjį sek­su­alumą, jau tūk­stant­mečius egzis­tuo­jan­tis ne tik Indi­jo­je ir Tibete, bet ir Tolimu­o­siu­ose Rytu­ose.

Seksas yra šventas dalykas

Pagal tantrinį supra­timą sek­su­al­inė energi­ja yra pri­ima­ma kaip arti­mas ir myli­mas drau­gas, o ne kaip uždraus­tas ir slap­tas dalykas, apie kurį reikia kalbėtis pašnibž­domis. Tantra neneigia sek­so ir nelaiko jo kliū­ti­mi i dvas­inį nušvitimą bei Dievišku­mo siekimą. Priešin­gai, ji yra vien­in­telis dvasi­nis kelias, teigiantis, kad sek­sas yra šven­tas dalykas.

Gali pasirodyti keista, kad mūsų „sek­su­al­izuo­to­je“ visuomenė­je sek­sas tebėra vien­as didži­ausių draudimų, baim­ių, tabu. Vis­gi daugeliui žmonių sek­su­alumas yra baug­i­nan­tis dalykas, o į Tantros renginius eina­ma tiek su ner­imu, tiek su smal­sumu. Net pats žodis „Tantra“ pro­vokuo­ja įvairi­au­sias idė­jas, susi­ju­sias su sek­su. Nors žmonės trokš­ta patir­ti savo sek­su­al­inę energi­ją, dži­augtis savo sek­su­alu­mu, tači­au ir bijo. Sek­su­alumas – sub­tili sri­tis ir daž­nai net patys neį­si­vaiz­duo­jame, kiek daug nešio­jamės žaizdų, susi­jusių su sek­su. Ir užuot priėmę savo sek­su­alumą kaip fak­tą, kaip energi­ją, iš kurios semi­amės stipry­bės, mes imame tai arba neigti („Sek­su­alumas man nes­var­bu, many­je to visiškai nėra ir man tai nerūpi!“), arba perdė­tai akcen­tuoti („Man niekas nes­var­bu, tik sek­sas!“). Abiem atve­jais tai tik pozos, kaukės, slepi­ančios gilų skaus­mą. Nere­tai, to, ką jauči­ame (o tik­sli­au, nejauči­ame), mes tiesio­giai net ir nesie­jame su sek­su­alu­mu. Tiesiog atro­do, kad gyven­i­mas pilkas, besko­nis ir bek­va­pis, kad jis šli­aužia pro šalį, o mes tik bejėgiškai ste­bime, neturė­da­mi jėgų gyven­ti, kad neži­nome, dėl ko norė­tume gyven­ti, kur išbarstėme savo dži­augsmą, gyvy­bingumą, kūry­bingumą, kad negal­ime ir nenorime taip gyven­ti… Toki­ais atve­jais ver­ta vėl prisim­inti loto­są ir savęs pak­lausti, o kodėl apskri­tai loto­sui reikia žydėti? Kas skati­na jį tai dary­ti? Kas gi dau­giau, jei ne kitas loto­sas, augan­tis gre­ta! Tai dėl jo, dėl to kito loto­so, ir vyk­s­ta trans­for­ma­ci­ja: iš šaknų, iš pur­vo – į žiedą. Tam, kad galė­tume kilti ir žydėti, mums irgi reikia kito žmo­gaus. Vyrui reikia mot­ers, mote­ri­ai – vyro. Nes tik taip sukuria­ma augimui reikalin­ga energi­jos tėk­mė. Kai jos nėra, mes jauči­amės įstrigę purve, netur­in­tys moty­vaci­jos ir energi­jos kur nors eiti ar ko nors ieškoti. Arba priešin­gai, kalti­name part­nerį, kad jis ne toks, kad jis mums nepade­da būti tok­iems, kok­ie iš tiesų norė­tume būti, ieškome kito part­ne­r­io, nusivil­iame, vėl ieškome…

Nors dauge­lis mano, kad Tantrą gal­i­ma prak­tikuoti tik su part­ner­iu ar kad joje būti­nai prak­tikuo­ja­ma sek­su­al­inė sueitis, iš tiesų taip nėra. Iš 112 klasikinių tantrinių med­itaci­jų vos kelios yra tiesio­giai susi­ju­sios su sek­su. Be abejo, ide­alu, jei tai daro­ma drauge su mylimuo­ju ar mylimą­ja. Tada šis kelias gali nuvesti išties labai gili­ai.

Tači­au dar vien­as Tantros prin­ci­pas teigia, jog kelią pradėti reikia nuo ten, kur esi. Jei esi vien­as (ar jau­tiesi esąs vien­as) – gali tai dary­ti vienu­mo­je. Jei su part­ner­iu, med­i­tuoti, be abejo, geri­au dviese. Kitas žmo­gus mums reikalin­gas ne tam, kad mus užpildytų, o tik tam, kad kaip vei­drodis atspindėtų tai, ką patys turime. Ir kad tai, ką matome kita­me, iš tiesų daugeliu atve­jų prik­lau­so mums patiems. Šis suvoki­mas išlaisv­ina nuo part­ne­r­io, lei­džia pajusti, kad mūsų gyven­i­mas prik­lau­so mums, tači­au drauge suteikia laisvę juo dal­in­tis ir pasakyti kitam: „Gre­ta tavęs aš jauči­u­osi sek­su­alus. Tači­au tai yra mano sek­su­alumas. Ir aš gal­iu su tavi­mi dal­in­tis tuo, ką turiu. Gal­iu nesi­dal­in­ti. Tai yra mano. Ačiū, kad lei­dai man tai pamatyti ir pajusti. Ačiū, kad par­o­dei man kelią į save.“

Parengė lei­dyk­la ir med­itaci­jos cen­tras – „Meilės kelias“.
Mes Facebook’e