Neuro dizainas: paprastumo principas
|

Iš kur atsiranda neįprasti vardai?

Dauguma dabar neįprastai skambančių vardų yra sugalvoti ir naudoti dar senovės Lietuvoje, tačiau primiršti, tikina Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė.

LRT Radijo klausytoja Aldona iš Molėtų stebisi neįprastais vardais ir nori sužinoti, kas juos sugalvoja. „Džiaugiamės, kai spaudoje, kituose leidiniuose skelbiami vardai. Tačiau kyla klausimas, kas sudarinėja ir kas turi tokius vardus, pvz., Aventinas, Jogunda, Jogundė, Jovilas, Jovilė, Gilda, Gildas, Nygaila, Nygailė, Nykintas ir t. t.“, – vardija klausytoja.

Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos I. Jurgutienės teigimu, šiuo metu kalbininkai rekomenduoja naudotis Kazio Kuzavinio ir Broniaus Savukyno sudarytu lietuvių kalbos kilmės žodynu. „Perklausius klausytojos klausimą, pavarčiau šį žodyną ir tikrai radau ir klausytojos minėtus vardus“, – tikina pašnekovė.

Pasak jos, šie vardai Lietuvoje vaikams tikrai nėra dažnai suteikiami. Tačiau, nors ir reti, tai nėra naujai sugalvoti, o senoviniai lietuvių vardai. „Na, pvz., Jogunda, Jogundas, Jovilė, Jovilas yra sulietuvinti prūsų vardai. Gildas ir Gildė yra tikri lietuviški vardai, reiškia gildyti širdį. Nigailė, Nigailas taip pat lietuviški senoviniai vardai“, – aiškina specialistė.

I. Jurgutienės žodžiais, galbūt, kai vardas išgirstamas pirmą kartą, jis ir atrodo keistas, bet Lietuvių kalbos instituto darbuotojai juos žino, įtraukia į vardynus. „Tokie vardai iš tikrųjų yra ir, kaip minėjau, kai kurie net senoviniai, tačiau dabar primiršti ir negirdėti“, – kalba specialistė.

Lietuvoje pagal teisės aktus reikalaujama, kad vardas atitiktų viešąją tvarką, gerą moralę ir lytį. „Nėra nurodyta, kaip kai kuriose šalyse, kad vardas turi būti parinktas iš vieno ar iš kito vardyno. Darytina išvada, kad vardą galima ir susigalvoti, tačiau sugalvotas vardas turi atitikti minėtus tris kriterijus“, – pabrėžia Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

I. Jurgutienė mini vardus, kurie išsiskyrė tarp registruotų pernai. Tai – Tautė, Lugnė, Vanilė, Žemė, Žasminė, Paskalis, Kaributas, Andajus, Pajauta.

Dažniausiai vardai nesuteikiami dėl vienos priežasties – neatitikimo viešajai tvarkai. „Lietuvių kalbos taisyklės priklauso prie viešosios tvarkos. Jeigu vardas neatitinka lietuvių kalbos rašybos taisyklių, tokį tikrai atsisakome rašyti“, – aiškina pašnekovė. Taip pat, anot jos, vardas turi turėti vyrišką arba moterišką galūnę.

LRT.lt

Įvertinkite straipsnį

0 / 12

Your page rank:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *