Nekaltumas, tyrumas, skaistumas ir jaunystė

Nekaltumas, tyrumas, skaistumas ir jaunystė.

Nekaltumas, tyrumas, skaistumas, jaunystė – tokios asociacijos iškyla galvojant apie žodį „mergina“. Bet tai nėra taip paprasta. Nemažai kalbininkų reikalauja, kad „mergaitės“ genealogijos būtų ieškoma proindoeuropiečių veiksmažodyje *diw – „spindėti“, „švytėti“. Būtent iš šio veiksmažodžio yra kilę daugumos aukščiausiųjų indoeuropiečių tautų dievų vardai: graikų Dzeusas, romėniškas Jupiteris, vedinis Djausas, senovės vokiečių Tivazas, prūsų Dievas ir kt. Indijos tradicijoje žodis „devi“ vartojamas apibūdinti aukščiausią deivę motiną. Be to, žodis „diena“ kilęs iš šios šaknies. Tačiau „mergaitės“ „dieviškosios“ kilmės versija netinka daugumai kalbininkų ir etimologų. Jie nuleidžia „deives“ į žemę tokiais argumentais. Protoslavų *děva kilęs iš protoindoeuropiečių žodžio *dhē(i̯), kuris reiškia „čiulpti, maitinti krūties pagalba“. Tuo, beje, ji artima vaikams (vaikams), kurie kilę iš tos pačios šaknies. Iš čia kilęs senosios rusų kalbos veiksmažodis „pasiekti“ – „maitinti krūtimi“.

Atkreipkime dėmesį, kad nė viena iš versijų nėra absoliučiai įrodyta, todėl kiekviena mergina pati nustato, ar ji „spindinti“, ar „maitinanti“.