Profesija – mama!

„Visos gėlės gražios, tu – pati gražiausia. Visos mamos geros, tu  – pati geriausia”. Mama – aukštas pareigas užimanti moteris, praleidžianti didesnę savo gyvenimo dalį, pasinėrusi į darbo planus ir strategijas, nesupras moters, teigiančios, kad jai užtenka būti tiesiog mama.

Šiandien į tėvų susirinkimą mokykloje ateina įvairiausių profesijų mamos. Pardavėjos, juristės, gydytojos, dėstytojos, kosmetologės… Tačiau tokių, kurios su pasididžiavimu pasakytų: „mano profesija – mama!” sutinkame vis rečiau. Kodėl?

Rytoj bus geriau

Prieš penkiolika metų kiekviena normali mergina svajojo ištekėti, susilaukti vaikų bei gyventi ilgai ir laimingai. Šiandien situacija iš esmės pasikeitusi. Tekėti neskubame: visa galva pasineriame į darbus, tobulėjame ir nesidairydamos į šalis šturmuojame karjeros viršukalnes. Vaikai? Jų vieta rezervuojama kažkur sąmonės užkaboriuose su lentele low priority. Kai bus pasiekti visi užsibrėžti high priority savirealizacijos tikslai. Feminizmas, vakarietiškos visuomenės diktuojamas šeimos modelis, galiausiai ekonominė šalies situacija neleidžia lengviau atsikvėpti. Elgiamės labai atsakingai ir protingai: apgalvojame savo ateitį. Juk savo kažkada būsimam vaikui linkime kuo geriausio: gyvenimo, kuriame nieko nerūksta.

Du zuikiai, arba kompromisinė motinystė

Taigi, vienos nė dienos neištvertų be darbinės veiklos. Kitoms karjera – nė motais, nes šalia – gerai uždirbantis vyras. Trečios pagimdo vaiką, paaugina jį kiek priklauso, ir vėl eina į darbą. “Vienu šūviu nušovė du zuikius” – su lengvu pavydu pamanytų karjeros moteris. “Bando pagauti du į skirtingas puses lekiančius kiškius” – su lengva užuojauta pamanytų tos, kurios savo profesija vadina tiesiog motinystę.

Profesija – mama???

Gal kas ir pasukios pirštą ties smilkiniu: „Profesija? Už ją atlyginimo nemoka! Visą dieną dūzgi kaip bitė: chroniški vežimėlio pastumdymai aplink namą,  kalnai sauskelnių, barškučiai-buteliukai-meškinukai-tepalėliai. Vaikui paaugus – nuolatinis namų darbų tikrinimas, susimušimai-nubrozdijimai-problemos su draugais. O kur socialinė pilnatvė? Kur savęs, kaip asmenybės, realizavimas, įsivertinimas ir įvertinimas? Atsipeikėk – XXI amžiuje tu trūnyji tarp sauskelnių, o  kažkur už lango verda gyvenimas, pamiršęs apie tave ir tavo varganą egzistenciją. O gyvenime juk visko būna. O juk ir nežinia, kas gali nutikti. Ką tuomet beveiksi   – be profesijos ir be darbo stažo?”

Ką atsakytų Mama, kuri yra Mama

„Taip, už vaikų auginimą pinigų nemoka. Bet pats didžiausias, jokiais pinigais neišmatuojamas atlygis  – mano kūdikis. Jo  kvapas. Mažos ir šiltos rankutės, rytais apsivejančios mano kaklą. Krykštavimas, užpildantis mane džiugia laime. Atvira nuostaba, lydinti kasdienius, mažus ir svarbius jo pasaulio atradimus. Pirmoji šypsena. Pirmas dantukas. Pirmas žingsnis. Pirmasis koncertas vaikų darželyje, kai  vaikas, raudonuodamas virpančiu iš jaudulio balsu deklamuoja pirmąjį mintinai išmoktą eilėraštį. Pirma klasė. Pirma dovana – jo rankutėmis sumeistrautas atvirukas. Toks mažas ir toks didelis pirmokas… Vėliau šis susigėdinęs pirmokas bus paauglys ir deklamuos ne eiles, o pasakos istorijas apie pirmąją meilę.

Gyvenimas neslenka pro šalį. Vaikas nereikalauja pamiršti save. Jis neprašo, kad apsileistum. Kad būtum nelaiminga. Nori veiklos?

Reikalai.Vaiką gali vežiotis su savimi visur, kur tau reikia – svarbu tinkamai pasiruošti.
Teatras. Jaunesnius vaikus kartais galima palikti vyresniųjų priežiūrai.
Knygos. Jos nedingo. Parke ant suoliuko, prie užmigusio kūdikio – puikiausia skaitykla gryname ore.
Internetas. Taip, dar yra internetas. Čia gali  tobulinti savo žinias, sužinoti daug naujo, bendrauti.

O ir mylimo vyro visada lauks garuojančia vakariene ant stalo. Rytais nepritrūks švarių, išlygintų marškinių.

Svarbiausia – visa tai atlieku su malonumu ir meile. Nes tai – mano pasirinkimas, o ne gyvenimo primesta prievolė.

Aš spėju viską, nes daug laiko ir energijos atidaviau auklėdama vaikus taip, kad jie būtų supratingi  pagalbininkai – jokiu būdu ne našta. Gerbiu tas moteris, kurios sugeba viską suderinti, kurios tvirtai žino, ko nori gyvenime pasiekti, kurios turi galimybę gimdyti, kada to nori pačios, kada yra tam pasirengusios.

 Bet vietomis su jomis nesikeisčiau. Nes mano profesija – mama!”