Minetas nėra adultère…

Prancūzų kalba yra graži. Jam neprilygsta tarimas ir žodžių švelnumas. Adiulterrr (Adultère)… Už žodžio aiškiai slypi kažkas žaismingo ir malonaus, lydimo aistringo meilužio šnabždesio ir mergaitiško kikenimo vasaros parko krūmuose. Rusiškai tai skamba kaip raguoto vyro šauksmas. NEIŠTIKIMYBĖ-Ė-Ė! Jūsų žodžiuose jokio lengvumo ar žaismingumo, tik nervinis priepuolis, pagirios sekundės ir dvikova auštant.

„Minetas“ (arba Blowjob) taip pat yra meilus žodis, kitaip nei šiurkštus „nučiulpimas“. Nors rusų kalba gali būti be galo švelni, jos didybė slypi tame, kad ji vienu metu išreiškia ir jausmus, ir mintis. Tai poezijos kalba, kurioje visas švelnumas išleidžiamas įtikinėjimui. Todėl pasiekus rezultatą nebelieka laiko musi-pusi, tada lieka tik gryna moteriška emocija kaip: „Na, kada tu pagaliau griebsi mane už plaukų ir dulkinsi, kalyte! Atsibodai su poezija!..“ Kuris, žinai, visą romantiką sugriauna velniop. Štai kodėl rusų kalboje nėra zefyrinų epitetų, apibūdinančių seksą kaip klasę.

Jei atlikčiau stand-up’ą, dabar paklausčiau, ar tarp žiūrovų yra merginų, ir prašyčiau plojimų. Ir tada paprašyčiau ploti tų, kurie mineto nelaiko išdavyste. Porą neapgalvotų plojimų tikrai bus, bet kaip įsitemps ne vienų atvykusių vaikinų veidai…

Mano gyvenime nutiko juokingas įvykis, kuris pakeitė mano supratimą apie pasaulio tvarką apskritai ir ypač apie moterišką logiką. Į mano namus atėjome su mergina po teatro ir kitų diskotekų. Na, kaip būna tarp vyro ir moters, mes staiga nusirengėme ir nukritome ant lovos. Mergina buvo tik su kelnaitėmis, o paskui sušuko: „Aš turiu vaikiną! Ir aš neapgaudinėju savo vaikino ir nenoriu apgauti!“

Na, nustebau, ką aš galiu pasakyti. Laimingas vaikinas. Čia mes aistringai bučiuojamės, glamonėjame vienas kitą už visų vietų, o čia principai… Jau buvau nusiminęs, bet nebuvo ko prarasti. Na, ir iš netikėtumo ištariau: „Na, tada padarykime tai tarp papų“. Ir ji džiaugsmingai: „Nu, gerai! Ir ten minetas „nuvažiavo“…

Ir ji čiulpia, o aš guliu ir galvoju – vaikinui tikrai pasisekė! Jis jos paklaus: „Kur praleidai naktį? – ir ji nuoširdžiai pasakys: „Pas draugą“. Bet jis nenusiramins, toliau klausinės, kad, ji apgaudinėja, manau? O ji mėlynom akytėm atsakys: „Tu ką! Aš tavęs neapgaudinėju! Aš tik tarp papų ir minetas atidėtas…“ O vaikinas tarsi su palengvėjimu atsidusdamas „Nu ačiū, kad tu pas mane tokia ištikima“…

© AZ (Petroff)