Bakterijų DNR – naujos duomenų kaupyklos

Neįtikėti­nas DNR duomenų saugo­ji­mo tankis įkvėpė mok­slininkus sukur­ti tech­nologi­ją, kuri į gyvų ląstelių DNR įspaudžia vaiz­dus ir tuo pat metu žymi juos brūkšnini­ais kodais, kad būtų gal­i­ma leng­vai rasti tolesnius duome­nis. Nau­ja­sis meto­das siū­lo ekonomiškesnį ir efek­tyves­nį infor­ma­ci­jos saugo­ji­mo būdą, praneša „New Atlas” lei­dinys.

Biolo­gai jau seni­ai žino, kad gam­ta yra pranašes­nė už žmones duomenų saugo­ji­mo sri­ty­je. DNR gali saugoti infor­ma­ci­ją daug efek­tyvi­au, pavyzdžiui, vien­ame grame medži­a­gos tel­pa iki 215 TB duomenų.

Esant tin­kamoms sąly­goms, tokia saugyk­la gali išlik­ti tūk­stant­mečius, todėl mok­slininkai ban­do rasti opti­mal­ius būdus duomenims DNR saugoti. Nau­jame tyrime Sin­gapūro koman­da pris­tatė tech­nologi­ją, kuri veikia kaip biologinė skait­meninės kameros ver­si­ja. Ji pavad­in­ta „Bac­Cam”.

„Įsi­vaiz­duokite ląstelė­je esančią DNR kaip neek­spon­uotą kino juostą. Taiky­da­mi opto­genetikos metodą, galėjome išgau­ti „vaiz­dus” fik­suo­da­mi šviesos sig­nalus ant „juos­tos”, – aišk­i­na medži­a­gos auto­rius Chue Luo Po.

Vėli­au vaiz­dai buvo žymi­mi nau­do­jant brūkšninio kodavi­mo meto­dus, o saugomiems duomenims tvarkyti ir rūši­uoti buvo nau­do­ja­mi dirb­tinio intelek­to algo­rit­mai.

Tok­iu būdu „Bac­Cam” biologinė „kam­era” atspin­di duomenų fik­sav­i­mo, saugo­ji­mo ir paieškos pro­ce­sus.

„Sukūrėme pir­mąjį „gyvą skait­meninę kamerą”, kuri siū­lo ekonomišką ir veiksmingą duomenų saugo­ji­mo būdą. Mūsų dar­bas gali trans­for­muoti esamas duomenų rinki­mo tech­nologi­jas į biologinę struk­tūrą ir padės pagrindą tolesnėms įrašy­mo ir saugo­ji­mo nau­jovėms”, – apiben­dri­no C.L. Po.

Viršutinis paveiksliukas: © Iffany