Atrasti savo pašaukimą yra didžioji žmogaus gyvenimo užduotis. Braidome klystkeliais, imamės bet kokio darbo, galų gale emigruojame, kad svetur brangiau parduotume savo raumenų jėgą. Neretai net nepabandome prieš tai išanalizuoti ir atsakyti sau į klausimą: o kokia vis dėl to mano gyvenimo misija? Dėl ko atėjau į šį pasaulį ir koks mano pašaukimas, kuris nuvestų ... Skaityti toliau
„Žmonėms malonu jausti savo vertę …” [B. Spinoza] [Interpretacija imituojant Michelio Montaigne’io introspekcijos metodą…] Visa tai, kas tą (savi)vertę gali atimti sukelia man nemalonias emocines reakcijas ar nemalonius jausmus. Jei jaučiu, kad praradimas neišvengiamas – apmaudu, atskuodžia nusivylimas ir t. t. Jei manau, kad neteisėtas, nepagrįstas – pykstu… Pavydas, tai jausmas, kad esu nevertingas, mažiau vertingas nei ... Skaityti toliau
Tik tuščias indas gali būti pripildytas. Tik jaučiantis trūkumą siekia jį kompensuoti. Žmogui įprasta jaustis silpnam, tuščiam, nelaimingam, netobulam, bjauriam ar vargetai ir visa tai tėra tuščias indas kuris siekia būti pripildytas tuo ką vadiname laime, meile, gyvenimo prasme, išmintimi, stiprybe ir harmonija. Kitaip tariant, liūdesys, tuštuma, silpnumas, kančia – visa tai prasmingi dalykai. Tuštuma ... Skaityti toliau
Išminties pradžia – išdrįsti sakyt sau tiesą. Gyvenime pilna pavyzdžių, kai vidutinių gebėjimų, o gal net ir visai menko išsilavinimo žmogus savo atkaklumo, ryžto, drąsos dėka pasiekia gerokai daugiau nei bailus intelektualas. Kitaip tariant – sėkmę lemia ne IQ, o EQ, t.y. ne loginio intelekto koeficientas, o emocinis intelektas, ko dėka gimsta SQ, dvasinis intelektas, ... Skaityti toliau
– Tu mokysiesi, – tarė Vasudeva, – bet ne iš manęs. Klausytis išmokė mane upė, ji mokys ir tave. Žiūrėk, ir tau ji pasakė, kad gera yra leistis žemyn, grimzti, ieškoti gilumos. Turtingas aristokratas Sidharta tampa irkluotoju, mokytasis brahmanas Sidharta – keltininku: ir tai tau pasakė upė. Išmokys ji tave ir kitko. Po ilgos pauzės ... Skaityti toliau
Šiuolaikinė psichologija gimė prieš gerą šimtmetį, ir nuo to laiko požiūris į žmogaus prigimtį ėmė keistis, plečiant jos pažinimo ribas. Tai atsitiko tada, kai mokslininkai žmogų ėmė laikyti nors ir gyvulišku organizmu, tačiau apdovanotu tam tikromis aukštesnėmis psichikos funkcijomis, dažniausiai vadinamomis „protu“. Vėliau šį požiūrį praplėtė gelmių psichologijos specialistai, atradę pasąmonę, kuriai priskyrė pagrindinį vaidmenį, sąlygojant žmogaus ... Skaityti toliau
Ir šiandien kiekvienas žmogus privalo surasti savo atsakymus į tuos pačius klausimus. Neįmanoma pavarčius enciklopediją, sužinoti, ar yra Dievas arba pomirtinis gyvenimas. Žinynas taip pat negali patarti, kaip gyventi. Tačiau susipažinus su kitų žmonių mintimis, lengviau patiems susidaryti požiūrį į gyvenimą. Ilgainiui mokslas įminė nemažai senųjų mįslių. Vienas iš senųjų graikų filosofų, gyvenęs daugiau nei prieš du tūkstančius metų, taip pat manė, kad filosofija atsirado dėl žmogaus stebėjimosi. Pasak jo, žmogus taip viskuo stebisi, kad filosofiniai klausimai iškyla savaime. Daugeliui žmonių pasaulis yra toks pat nesuvokiamas, kaip ir triukas, kai fokusininkas iš skrybelės, kuri prieš minutę buvo tuščia, ištraukia triušį. Mes suprantame, kad fokusininkas mus apgavo. Bet knieti sužinoti, kaip jis taip padarė. Kai kalbame apie pasaulį, viskas šiek tiek kitaip. Žinome, kad pasaulis nėra apgavystė ar triukas, nes vaikštome žeme ir patys esame to pasaulio dalis. Mes suvokiame, kad dalyvaujame kažkokiame mįslingame dalyke ir norime sužinoti, kaip viskas susiję. Kažkas viduje mums sako, kad gyvenimas - didžiulė mįslė. Nors filosofiniai klausimai ir turi rūpėti visiems žmonėms, bet filosofu tampa ne kiekvienas. Dėl įvairių priežasčių kai kuriuos žmones kasdienybė taip įtraukia į savo sūkurį, kad stebėjimasis pasauliu kažkur pranyksta. Čia filosofai sudaro garbingą išimtį. Filosofas niekada nesugeba prisitaikyti prie pasaulio. Jam ir toliau pasaulis lieka nesuvokiamas - net mįslingas ir mistiškas. Sako, kad ir filosofai kaip ir vaikai turi vieną bendrą savybę. Galima sakyti, kad filosofas visą gyvenimą išlieka toks pat imlus kaip ir mažas vaikas.
