Laimė – yra būsena, kurią mes patiriame, kai esame sugebėję mėgautis mažais gyvenimo džiaugsmo akimirkomis ir vertinti tai, kas mums suteikia teigiamas emocijas. Tai gali būti paprasti dalykai, tokie kaip draugų bendravimas, gamtos grožis ar laimėjimų džiaugsmas. Laimė yra individuali kiekvieno žmogaus patirtis, tačiau juokas ir šypsena yra bendri dalykai, kurie siejami su laime.
Buvau penktokė. Po choro repeticijos šniokštė liūtis. Pirmąkart gyvenime įšokau į autobusą be bilietuko. Kitoje stotelėje įlipo kontrolierė. Kaip ir dera gerai išauklėtai mergaitei, mane išmušė raudonis, širdis virpėjo ir jaučiau, kad tuoj pabirs ašaros. Staiga šalia stovėjusi jauna moteris, kuri, matyt, pastebėjo mano paniką, nė žodžio netarusi įdėjo man į delną bilietėlį ir nuėjo ... Skaityti toliau
Mažose bendruomenėse žmonėms užtenka labai nedidelių pajamų Modernaus pasaulio pakraščiuose gyvenančių bendruomenių žmonės gyvena taip pat laimingai ir visavertiškai, kaip ir turtingų, technologiškai pažengusių šalių gyventojai. Tai daugiausia vietiniai gyventojai. Stebina tai, kad daugelis labai mažas pajamas gaunančių grupių nurodo labai aukštą vidutinį pasitenkinimo gyvenimu lygį, kurio rodikliai panašūs į turtingų šalių gyventojų, rašo pagrindinis ... Skaityti toliau
Žmogaus orumui, t. y. asmeninės vertės jausmui, pagrindo suteikia įvairūs dalykai, kažkam tai bus materialinė gerovė, kažkam fiziniai duomenys, kažkam erotinė, profesinė, socialinė, politinė ar kitokia sėkmė. Gyvenimiškos aplinkybės susiklosto gana skirtingai, ne visiems pasiseka gimti gražiais, talentingais ir turtingų tėvų vaikais. Įvairūs šių dienų asmeninio tobulėjimo ekspertai dažnai skatina žmogų veikti, o ne tik ... Skaityti toliau
Tik tuščias indas gali būti pripildytas. Tik jaučiantis trūkumą siekia jį kompensuoti. Žmogui įprasta jaustis silpnam, tuščiam, nelaimingam, netobulam, bjauriam ar vargetai ir visa tai tėra tuščias indas kuris siekia būti pripildytas tuo ką vadiname laime, meile, gyvenimo prasme, išmintimi, stiprybe ir harmonija. Kitaip tariant, liūdesys, tuštuma, silpnumas, kančia – visa tai prasmingi dalykai. Tuštuma ... Skaityti toliau
Ar Jums teko girdėti posakius „gimęs po laiminga žvaigžde”, „sėkme apdovanotas” ir pan.? Kartais mes taip nenorime pripažinti, jog esame galingi ir galime daug padaryti, kad sukrauname atsakomybę likimui arba visatai. Dažnai ten nurašom ir savo nesėkmes, kaltindami likimą, kad nesutikome reikalingo žmogaus, kad esame blogos nuotaikos, nekylame karjeros laiptais. Tačiau iš tiesų daugelį dalykų ... Skaityti toliau
Vedose aprašytos 6 Vyro pareigos Žmonai: 1. Aprūpinti ir išlaikyti; 2. Dovanoti/pirkti rūbus ir papuošalus ir mokėti juos tinkamai pateikti, t.y. suteikti visas galimybes Žmonai visuomet būti patraukliai; 3. Ginti ir saugoti; 4. Mokyti savo Žmoną, teikti jai dvasines žinias; 5. Nuolat apdovanoti ją pasitikėjimu, Meile ir švelniais žodžiais; 6. Niekada jos neliūdinti ir neskriausti. ... Skaityti toliau
XXI amžius. Visuotinis progresas, pinigų troškulys, karjeros siekiamybė didėlė, kaip niekada anksčiau. Ir, staiga, stop! Turiu viską, ką gali pasiūlyti XXI amžius, tačiau nėra laimės. O kas tai? Laimė – jausmas, kurio buvo siekiama per amžių amžius. Taigi, kalbėdami apie visuotinį progresą, pažvelkime kaip vyko laimės supratimo progresas. Kone kasdien gauname elektroninius laiškus, pasakojančius įvairias istorijas apie laimę. O literatūroje laimė apibūdinama kaip teigiama emocija ar ištisas teigiamų emocijų spektras, jausmas, žmogaus būsena, kuri pasireiškia įvairiais jausmais - dvasine pusiausvyra, pasitenkinimu, ramybe, džiugesiu, dideliu džiaugsmu. Tai jausmas, kuris yra visiškai subjektyvus, jis kyla tenkinant dvasinius (ar daug tokių tenkiname XXI - progreso amžiuje), pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius. Laimė visų pirma yra susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais. Štai, Aristotelis laimės sąvoką apibrėžė kaip kiekvienos veiklos tikslą, o ne asmens būseną. Pats Aristotelis buvo svarbiausias eudemonizmo, teigiančio, jog gyvenimo tikslas yra asmeninis laimės siekimas, atstovas. Šių laikų vartotojiškai visuomenei eudemonizmo krypties atstovai turėtų ką pasakyti - gyvenime žmogui pakanka savęs paties. Stoikai teigė, jog laimė pasiekiama tik tuomet, kai nebijoma mirties, skausmo ir, kas svarbiausia, kai neabejojama, jog laimė yra pasiekiama. Vėlgi, svarbiausia laimė – dvasinė laimė, puoselėjant dorybes.
Ar laimės siekimas gali būti pražūtingas? Kiek laimės pakanka? Nors knygose teikiama įvairių patarimų, kaip maksimaliai padidinti laimę, naujausi tyrimai rodo, kad visavertį džiaugsmą suteikia ne maksimali, bet santūri laimė. Laimė paprastai koreliuoja su įvairiomis gyvenimo sritimis. Kuo Jūs laimingesnis, tuo Jums geriau sekasi tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Laimingi žmonės turi ir daugiau galimybių susituokti ir išlaikyti santuoką; jie yra vertinami kaip darbuotojai, profesionalai, daugiau uždirba, yra sveikesni ir ilgiau gyvena. Psichologai nusprendė pažiūrėti, koks yra optimalus laimės lygis, kad gyvenimas būtų sėkmingas. Tyrimo vadovas Edas Dieneris su kolegomis, išanalizavęs pasaulinio vertybių tyrimo duomenis, pastebėjo, kad laimingiausiems žmonėms (pasitenkinimu gyvenimu įvertinusiems maksimaliu balu) įvairiose gyvenimo srityse sekėsi prasčiau nei ne tokiems laimingiems kolegoms. Rezultatai parodė, kad respondentams, savo laimę įvertinusiems 8–9 balais iš dešimties, įvairiose gyvenimo srityse sekėsi labiau nei tiems, kurie savo laimę vertina 10 balų. Didžiausias pajamas gauna ir aukščiausią išsilavinimą pasiekia ne maksimaliai, bet nuosaikiai laimingi asmenys. Kaip teigia tyrėjai, visiškai laimingais save laikantys žmonės yra mažiau linkę keisti savo elgesį ir prisitaikyti prie išorinių pokyčių, o tai jiems trukdo siekti aukštumų. Vis dėlto „dešimtukininkams“ geriau sekasi užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius su kitais asmenimis.
Šokolado plytelė, pliuškenimasis šiltoje vonioje, pietų pogulis, pasivaikščiojimas parke – tai dalykai, žmonėms galintys suteikti daug laimės. Notingemo universiteto darbuotojų atliktas tyrimas parodė, kad paprasti dalykai kur kas svarbesni už prabangą. Tyrėjai lygino loterijos laimėtojų ir paprastų žmonių džiaugsmo lygius. Tiriamųjų buvo klausiama, koks jų pasitenkinimo tam tikrų gyvenimo elementais lygis, ar dažnai ir kaip jie pasilepina. Visų nuostabai loterijos laimėtojams laimę teikiančių dalykų sąrašo viršuje atsidūrė ne prabangios mašinos, papuošalai su deimantais ir kiti brangūs daiktai, o tokie paprasti dalykai kaip muzikos klausymas, knygos skaitymas ir vyno gėrimas. Pasak dr. R. Tunney, norėdami pasikelti ūpą, pasilepiname tam tikrais maloniais dalykais ir pasidovanojame ką nors miela. Rezultatai parodė, kad savo gyvenimu patenkinti 95 proc. loterijos laimėtojų , o iš kitos grupės žmonių laimingi tik 75 proc. „Turtingieji dažniau gali daugiau sau leisti ir pasilepinti, o tai gali turėti įtakos ir bendram pasitenkinimui gyvenimu, – tyrimo rezultatus aiškino mokslininkai. Nustatyta, kad laimingieji žmonės – tiek loterijos laimėtojai, tiek kontrolinė grupė – mėgaujasi vonia, dažnai plaukioja, žaidžia įvairius žaidimus ir užsiima savo pomėgiu. Tie, kurie save apibūdino kaip mažiau laimingus, nesimėgauja nemokamais užsiėmimais, jie dažniau pasidovanoja kitokių daiktų, pvz., CD, DVD grotuvą, ir pigaus maisto.
Kasdien nuo ryto iki vakaro netylančios politikų bei ekonomikos ekspertų grėsmingos kalbos apie krizę jau taip įgriso, kad daugeliui kelia tik šypseną. Nuskambės kaip paradoksas, bet gal visi šie gresiantys nepritekliai išmokys mus pasijusti bent truputį laimingesniais? Tiksliau – privers permąstyti, kas mums teikia laimės. Tuo tarpu mokslininkai vis nesiliauja ginčytis, kokie žmonės yra nelaimingesni – nieko neturintys ar visko pertekę. Keliaujantys po egzotiškas, bet varganas Rytų ar Afrikos šalis visada pasakoja apie ten matytus žmonių veidus. Lūšnose gyvenantys, vos galą su galu suduriantys čiabuviai žino, kad niekada nesusikraus didžiulių turtų, tačiau visada svečius pasitinka plačia ir nuoširdžia šypsena. Regis, jų laimei reikia tiek ne daug, kad jie gali pasijusti laimingi nuo visu gražumu išskleidusios gėlės. Lietuviai pagal įvairias sociologines apklausas nepriskiriami prie laimingų tautų. Mes nepatenkinti viskuo – pradedant lietingais Lietuvos orais, triukšmaujančiais kaimynais, baigiant vergišku darbo krūviu bei juokingu atlygiu už jį. Tačiau kodėl vieni, gyvendami tomis pačiomis sąlygomis, nuolat niurna, o kiti vis dėlto bando neprarasti humoro jausmo? Laimės pojūtis siejamas su pačiais įvairiausiais dalykais. Didžiosios Britanijos ir Australijos mokslininkai, ištyrę apie 1 tūkst. dvynių porų, nustatė genus, kurie daro žmones laimingus. Tiesa, nuo šių genų priklauso tik apie pusę mūsų laimės pojūčių. Likę veiksniai – santykiai, sveikata ir karjera.
Ar norėtum sužinoti, kokia veikla teikia tikro džiaugsmo? Psichologai palyginus neseniai pradėjo tirti veiklas, sukeliančias laimę. Matyk šviesią ateities viziją. Tai gal skamba kaip fantazija, tačiau iš tiesų reikia realistiškai pažvelgti į save. Patariama įsivaizduoti savo ateitį, kurioje atsitiks viskas, kas turėjo pavykti gerai. Pasiekti visi užsibrėžti tikslai. Tada ateities vizija užrašoma ant lapo. Šis pratimas leidžia atsiskleisti geriausiems įrodytiems ekspresyvaus rašymo privalumams. Minėto pratimo efektyvumas buvo patikrintas psichologo Kingo (2001). Studentai turėjo aprašinėti savo įsivaizduojamą ateitį 4 dienas po 20 minučių. Ši grupė buvo lyginama su kita studentų grupe, kurie rašė apie trauminius gyvenimo įvykius, kita- apie trauminius įvykius ir geriausią savo ateitį. Tyrimo rezultatai parodė, jog pirmoji grupė jautė savijautos pagerėjimą, kitaip negu kitos grupės. Pratimo nauda buvo stebima netgi po penkių mėnesių. Kiti eksperimentai truko ilgiau, 4-8 savaites. Vėlesni tyrimai nepaneigė pirmosios studijos rezultatų. Moksliniai tyrimai rodo, jog padedami kitiems tampame laimingesni. Eksperimento metu studentai turėjo atlikti penkis gerus darbus kiekvieną savaitę, šešias savaites iš eilės. Studentams buvo liepiama daryti gera kasdien arba tai atlikti iškart per vieną dieną. Abi eksperimentinės grupės pasižymėjo geresniais rezultatais nei kontrolinė grupė, kurios savijauta tiriamuoju laikotarpiu pablogėjo.
Mažai kas galėtų pasakyti, kas tai yra laimė. Mums beliktų tik konstatuoti, jog ji yra sąmonės būsena. Laimė - kai nėra nelaimių, nėra skausmo ir nevilties. Laimė yra lydima nuoširdaus džiugesio, kylančio kažkur iš sielos gelmių. Ir tas džiugesys veržiasi į savimonės paviršių bei verčia žmogų šypsotis. Įsiklausykite į save ir pamėginkite išsiaiškinti, kas kelia jums tikros laimės pojūtį - prisilietimas, kvapas, vaizdas, garsas ar skonis? Šiltas tėvo apkabinimas, patikima draugo ranka, švelnus mylimojo prisilietimas? Visi šie galingi stimulai gali priversti širdį suplazdėti iš laimės. Kvapai taip pat turi galią padaryti jus laimingą. Lauže kepamų bulvių kvapas, jūsų mėgstami kvepalai, mylimo kūno aromatas - visa tai atmintyje atgaivina meilės pavidalus, giliai įsišaknijusius jūsų sieloje. O dar artimų žmonių, šypsenų ir džiugių įvykių, nepakartojamų akimirkų, triumfo, nuostabių peizažų, saulėtekių ir ryto rasos fotografijos... Ko gero, regimi vaizdai - vienas turtingiausių palaimos šaltinių. Mūsų laimingos savijautos pamatu gali tapti tiesiog malonus garsas, ta džiaugsmo muzika, kurią mes saugome savo pasąmonėje. Tai ir brangių mums žmonių balsai, mėgstama opera, daina, sugrąžinanti mus į laikus, kai jautėmės laimingi, mušamųjų ritmas, tekančio vandens čiurlenimas ar rytinė paukščio giesmė. Kartais laimės pojūtis asocijuojasi su prisilietimu, fiziniu pasitenkinimu, maisto ar gėrimo skoniu. Kai kuriems žmonėms pavyksta pasijusti laimingais be jokių didesnių pastangų.
