„Grįžau namo vakarienei, kurią pagamino mano žmona. Manęs laukė nelengvas pokalbis su ja, kurį pradėjau fraze „Noriu tau kai ką pasakyti“. Ji nieko neatsakė ir ėmė vakarieniauti. Jau ne pirmą kartą jos akyse pastebėjau skausmą… Tačiau man visgi reikėjo pradėti ir išbėriau, jog noriu skirtis. Ji neatrodė supykusi ar nustebusi, tik tyliai uždavė trumpą klausimą: ... Skaityti toliau
Pagalvokite, kurios mintys jums tinkamiausios, tikiuosi, pateiktos įžvalgos ir klausimai, padės rasti kelią į pokyčius (pirma straipsnio dalis): Neišgyvenčiau viena nė paros, turiu baimę miegoti/būti viena namuose…. Pagalvokite, ar tik šios baimės nėra sustiprėjusios dėl partnerio nestabilaus elgesio? Tikriausiai už visų šių baimių slypi nepasitikėjimas savimi. Gal žinojimas jūsų baimių, suteikia galimybę elgtis su jumis kaip ... Skaityti toliau
Kodėl ji su manimi vengia bendrauti? Labai dažna situacija šeimoje, kai vienas ar kitas nenori bendrauti. Žemiau pateikiu ištrauką iš Vyro ir Žmonos situacijų aprašymų. Kalba netaisyta. Situacija Vyro akimis: Anksčiau retkarčiais kišdavo koją mano išgyvenimai dėl darbinių reikalų. Prisikaupdavo ir išsiliedavo. Paskutinius kelis metus tie išgyvenimai mažėjo, bet pradėjo ryškėti mano pykčio priepuoliai, dažniausiai susiję ... Skaityti toliau
Daugelis vyrų, kurie su savo sutuoktine lankosi pas šeimos terapeutus, nori išgelbėti griūti pradedančią savo santuoką. Vis dėlto būna atvejų, kuomet šio noro nepakanka ir net geriausias psichoterapeutas čia nelabai gali kuo padėti. „Didžioji dalis griūti pradėjusių santuokų gali atsitiesti po trumpų pykčių, nesusikalbėjimo, konfliktų ar nepasitenkinimo periodų. Vis tik daugelis porų į šeimos terapeutus ... Skaityti toliau
Kai santykiai nepasiseka, kivirčai ir pasipiktinimas tampa privaloma kasdienybe, tuomet teisingiausias sprendimas – taikiai išsiskirti. Suteikite kiekvienam partneriui galimybę sukurti naujus laimingus santykius atskirai vienas nuo kito. Tačiau daugelis porų galutinį sprendimą atideda dėl bendrų vaikų. Galvojimas, kad skyrybos sukels vaikui psichologinę traumą. Kiek tai teisinga, buvo aptarta su psichologais. Kam bandyti išsaugoti savo santuoką? ... Skaityti toliau
Kiekvienas santykis yra unikalus, kaip ir jį kuriantys žmonės. Kartais moterys susiduria su sunkumais, kurie atrodo neįveikiami ir stebisi: „Kodėl vyrai nuo manęs bėga? Svarbu suprasti, kad santykių nutraukimo priežastys gali būti įvairios, ir jos ne visada susijusios su jūsų trūkumais. Atsiskyrimo priežastys. Kodėl vyrai išeina? Žinoma, viskas susiję su individualiomis savybėmis ir aplinkybėmis, tačiau ... Skaityti toliau
Sako, skyrybos, kaip ir didesnis konfliktai, prasideda nuo smulkmenų. Dažnai besiskiriantys galvoja visiškai priešingai nei įsimylėjėliai - ne aukština vienas kito savybes ir dorybes, o menkina ir lyg save įtikinėja, kad ras geresnį, o štai su šita (ar šituo), tai jau neįmanoma gyventi. Dažniausiai besiskiriantys daro vieną esminę klaidą - galvoja apie save ir savo egoistinius tikslus. Tačiau jie nepagalvoja, kas bus paskui, nepamąsto, kad jie susidurs su ne šiaip kalte ir nemalonumu tik priverstinai bendrauti su antrąja puse. Jie kažkaip turės paaiškinti vaikams, kodėl tėvai - mažesniųjų akyse tiesiog dievybės, o paauglių gyvenime būtini ramsčiai - staiga ima ir griauna jų gyvenimą, traiško jų pasaulį, kuriame jiems buvo taip saugu. Negi jiems pakaks pasakyti, kad tai - tik dėl to, kad mama nepatinka tėčiui arba tėtis - mamai? Ir kai pamatysit klausiamas vaiko akis, tada Jus užpuls tokia gėla ir kaltė, kurios neatsikratysit labai ilgai. Kartais ir iki dienų galo. Kas dar netikit, paskaitykit ištrauką iš vienos geros knygos apie tai. Tikiuosi, kad paskaičiusiems šią ištrauką sumažės noras skirtis bent jau dėl šios priežasties.
Savaitgaly pabuvojau Šilalėje. Smagu grįžti į namus iš Vilniaus, pailsėti kelias dienas, atsipūsti. Ir šiaip, namie juk smagiau. Tačiau vis dėl to grįžau šiek tiek nusiminęs, na gal labiau susimąstęs, o ne nusiminęs. Nenutiko nieko blogo, nesmagaus, tiesiog netyčia taip išėjo, kad teko pasiklausyti žmonių pasakojimų apie mūsų kasdieninio gyvenimo realijas. Aišku, nieko per daug negirdėto nesužinojau, bet kai viską girdi iš pirmų lūpų, tai viskas skamba ir atrodo šiek tiek kitaip. Vienas dalykas mane itin sudomino – skyrybos. Ne tas faktas, kad Lietuvoje jų įvyksta daugiau nei kitose šalyse, kad žmonės kartu “pratempia” vos kelis metus, tačiau kaip vyksta šis procesas. Skyrybos ganėtinai normalus reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje: natūralu, kad pagyvenus kažkiek laiko pamatai, kad žmogus turi savybių, kurios tau itin nepriimtinos, netikėtai pamilai kitą ar dar dėl kažkokių priežasčių nebeįmanoma kurti bendro gyvenimo. Na ką jau padarysi, nutiko taip nutiko, gyvenimas tuo gi nesibaigia ir viską reikėtų pasistengti užbaigti kuo civilizuočiau. Deja, daug kam tai nepavyksta, priešingai – viską pasistengiama užbaigti kuo “įspūdingiau”. Juk iš esmės viską įmanoma padaryti paprastai: elementarus teisminis procesas, turto dalybos, tik sudėtingiau, jei yra vaikai, tačiau labai norint ir pasistengus pamiršti nereikalingus principus įmanoma ir tai išspręsti taikiai ir racionaliai. Vis dėl to, mūsų šalyje tai dar šioks toks stebuklas.
Vaikas gali užaugti laimingu, savim pasitikinčiu žmogumi, sugebančiu sukurti konstruktyvius santykius su aplinkiniais, tik sveikoje, darnioje šeimoje. Prisimenate klasiko žodžius, kad visos laimingos šeimos laimingos vienodai, o visos nelaimingos šeimos nelaimingos skirtingai? Norime priminti, kad viena iš pagrindinių šeimos funkcijų - suteikti būtiną emocinį palaikymą visiems jos nariams. Vadinasi, nedarnioje šeimoje suaugę turi peržiūrėti savo tarpusavio santykius ir padaryti juos sveikesniais. Tam yra daug galimybių, bet dažniausiai pakanka nuoširdaus sutuoktinių noro pakeisti savo santykių kokybę, apsvarstyti visus įmanomus bendros ateities variantus ir pasirinkti tai, kas tenkintų juos abu. Neskubėkite skirtis. Jeigu jūs neišspręsite savo problemų su šiuos partneriu, jums teks spręsti tokius pačius uždavinius su kitu. Jeigu jūs nesiskiriate, nedelsdami išspręskite jūsų gyvenimo situaciją: kuo anksčiau pradėsite tuo rūpintis, tuo daugiau turėsite galimybių, kad pasiseks. Nepamirškite, kad šeimoje auga vaikas. Jis turi teisę į laimingą vaikystę. Tačiau neverta išsaugoti nepakitusios nesėkmingos santuokos dėl vaikų, kaip tai daro daugelis. Skyrybos vaiką paveikia taip pat neigiamai, kaip tėvų barniai ir įtampos atmosfera šeimoje. Bet kuo ilgiau šeimoje trunka nesantaika, tuo didesnis jos neigiamas poveikis vaikui. Berniukai kenčia labiau negu mergaitės.
Stresų skalėje skyrybos užima vieną iš pirmųjų vietų - beveik tokią pat kaip artimojo mirtis. Kaip padėti vaikui įveikti šį stresą? Vaikui baisiausia - ilgai trunkantis skyrybų procesas. Skyrybos - santuokos, bet ne tėvystės krizė. Deja, tėvai tai suplaka, ir dėl to kenčia atžalos. Mažyliai reaguoja psichosomatiškai - kūno negaliomis: silpnėja imuninė sistema, dažniau serga, pavargsta, tampa irzlūs. 7-9 metų vaikai tampa agresyvūs, pikti, žiaurūs, nepaklusnūs. Berniukai demonstruoja drąsą ir rizikuoja gyvybe: vaikšto tilto turėklais, riedučiais važinėja gatvėje. Taip trokšta atkreipti tėvų dėmesį, nes skiriantis vaikai paprastai pamirštami. Paaugliai į tėvų skyrybas dažniau reaguoja depresyviai: tampa uždari, liūdni, mažiau bendrauja su draugais. Suaugusiųjų pasauliu nusivylusiam paaugliui, kuris jaučiasi pamirštas ir nemylimas, lengviausia išeitimi užsimiršti neretai tampa narkotikai. Vaikų emocijos tiesiogiai susijusios su protine veikla, todėl jie pradeda blogiau mokytis, blogai miega, tampa išsiblaškę, nepaklusnūs. "Kad išsaugotų tėvų santuoką, vaikai imasi gelbėjimo priemonių - staiga suserga. Kartais jaučia kaltę, ir ima save bausti, - teigia psichiatrė Jolanta Trinkūnienė. - Vaikas kurį laiką gyvena apimtas siaubo: turėjo du mylimus žmones, vieno staiga neteko, todėl prie kito kone liguistai prisiriša". Tarp vaikų ir paauglių psichiatrės Danguolės Valikonienės pacientų - nemaža liūdnų išsiskyrusių tėvų vaikų istorijų.
