Visa žmonių rasė už savo egzistenciją turėtų padėkoti maždaug 200 afrikiečių genčiai, prieš 70 tūkst. metų persikėlusiai per Raudonąją jūrą. Dabartinių žmonių iš Europos, Azijos, Australijos, Pietų ir Šiaurės Amerikų genetinė analizė atskleidė, kad visi esame kilę iš bendrų protėvių. Genetikai ir archeologai sugebėjo atsekti modernaus homo sapiens ištakas - vieną žmonių grupę, kuri iš Afrikos persikėlė į Arabiją, o iš ten pradėjo kolonizuoti likusį pasaulį. Archeologų radiniai įrodo, kad homo sapiens, arba pirmasis modernus žmogus, gimė Etiopijoje, netoli Omo upės, maždaug prieš 195 tūkst. metų. Taip pat manoma, kad per 40 tūkst. metų pirmieji žmonės išplito šiame žemyne - žmonių fosilijų rasta Gerosios vilties iškyšulyje Pietų Afrikoje. Seniausios homo sapiens fosilijos už Afrikos ribų rastos Izraelyje. Joms maždaug 100 tūkst. metų. Teigiama, kad žmonės perėjo Sacharos dykumą, kuri per trumpą klimato pasikeitimo periodą sužaliavo ir buvo pilna augmenijos. Tačiau šių žmonių grupelė, pasikeitus klimatui ir dykumai vėl išdžiūvus, nesugebėjo išgyventi. Dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės tik 70 tūkst. metų prieš Kristų sugebėjo persikelti per Raudonąją jūrą ir įsikurti kituose žemynuose. Teigiama, kad šių žmonių sėkmę kolonizuojant Žemę lėmė jų sugebėjimai prisitaikyti ir medžioklės įgūdžiai. Mokslininkas Stephenas Oppenheimeris iš Oksfordo universiteto sako, kad „visų ne afrikiečių DNR yra kilusi iš šios mažos Afrikos genties, persikėlusios per Raudonąją jūrą".
