Mergaitėms, skirtingai nuo berniukų, nelaiminga meilė sukelia psichikos sutrikimų, sunkią depresiją, minčių apie savižudybę ir net paskatina bandymus nusižudyti. Pirmieji mergaičių meilės romanai būna susiję su savojo identiteto paieškomis. Pagal pirmąsias meilės sėkmes ar nesėkmes mergaitė nustato savo vertę, nusprendžia, ar ji graži, ar ne. Todėl mergaičių reakcija į meilės nesėkmes būna tokia stipri.
Augdami savo gimtosiose šeimose išmokstame tam tikrų gyvenimo taisyklių. Gyvenimo taisyklės – tai įsitikinimų rinkinys apie tai, kaip teisingai reikėtų gyventi. Šeimoje taisyklės gali būti aiškiai išsakomos ir tiesiogiai yra reikalaujama, kad vaikai jų laikytųsi arba gali būti nerašytos taisyklės, bet vaikai stebėdami tėvus perima tam tikrus būdus, kaip reikia elgtis, jaustis, mąstyti, spręsti problemas, ... Skaityti toliau
Daugelis vyrų, kurie su savo sutuoktine lankosi pas šeimos terapeutus, nori išgelbėti griūti pradedančią savo santuoką. Vis dėlto būna atvejų, kuomet šio noro nepakanka ir net geriausias psichoterapeutas čia nelabai gali kuo padėti. „Didžioji dalis griūti pradėjusių santuokų gali atsitiesti po trumpų pykčių, nesusikalbėjimo, konfliktų ar nepasitenkinimo periodų. Vis tik daugelis porų į šeimos terapeutus ... Skaityti toliau
Apie skyrybas su savo sutuoktiniu svarstančioms moterims šeimos terapueutai tampa tarsi tuo paskutiniu šiaudu, galbūt vis dar galinčiu išgelbėti, jų akimis, jau visai pašlijusią santuoką. „Labai dažnais atvejais šių moterų vyrai iki šio momento net nežino, kokios gilios ir sunkios yra jų santuokos problemos, – tikina Pensilvanijos valstijoje dirbanti santuokos terapeutė Christine Wilke. – Būtent ... Skaityti toliau
Jau ruduo. Vis daugiau laiko praleidžiame namuose ir vis dažniau – vieniši. Oficiali statistika rodo, kad meilės ryšiai dažniausiai nutrūksta vasarą, kurortinių romanų ir išsiskyrimų metu. Tačiau vasarą ir ankstyvą rudenį naują draugą nesunku susirasti, o stojus lietaus sezonui - tai kur kas sudėtingiau. Be to, rudeninis liūdesys ir melancholija užgniaužia optimizmą, skatinantį ieškoti mylimo žmogaus. Pradėjus raustis savyje, galima ilgam susirgti depresija ir iki pavasario narplioti savo bendravimo klaidas. Kas buvo – jau praėjo, o ko negalima pataisyti – geriau pamiršti. Dukart į tą pačią upę neįbrisi (žinoma, išimčių gali būti). Todėl vos tik išsiskyrę pasiimkite visus savo daiktus, išskyrus dovanas. Buvusiam partneriui taip pat grąžinkite jo daiktus. Turite sudeginti atsitraukimo tiltus. Kuo greičiau tai padarysite, tuo geriau. Psichologiškai atsigauti dažniausiai reikia nuo dviejų savaičių iki mėnesio (jeigu viską darysite teisingai). Būtina iš tikrųjų pamiršti ankstesnį ryšį. Paieškos laikotarpiu turite pasikeisti patys ir pakeisti jus supantį pasaulį, tapti patrauklesni. Rudens viduryje gera priemonė – intensyvesnis vienpusiškas darbas, kuris sugertų visas neigiamas ir teigiamas emocijas. Po to daugiau laiko skirkite sau ir savo kaip asmenybės raidai. Ilsėkitės, vaikštinėkite, skaitykite knygas ir žiūrėkite linksmus filmus. Visa tai padės užmiršti kadaise mylėtą žmogų. Kančios – individualus dalykas.
KLAUSIMAS: turiu problemą. Išsiskyriau su drauge prieš 3 mėnesius, bet negaliu nustoti apie ją galvojęs. Mano mintys visą dieną bent maža dalele būna su ja. Atsikeliu su mintimis apie ją, dieną turiu veiklos ir koncentruojuosi į ją, bet vis tiek nuolat galvoju apie ex. Einant miegoti mintys apie ją tampa labai stiprios. Ištryniau visus kontaktus, nuotraukas. Realiai mūsų nesieja niekas. Galbūt tai rimta psichologinė problema? Esu netikintis, tačiau girdėjau, kad tikintys žmonės galvoja apie Dievą visą dieną. Nejau padariau ją Dievu? Įsimylėjau protu? Tai prasidėjo po kokio 3 pasimatymo ir nesibaigia iki šiol. Galbūt turiu per mažai valios ją pamiršti? Galbūt galvodamas apie ją, tenkinu kokį liguistą savo poreikį? Tiesiog noriu vėl visą save atiduoti dabartinei veiklai, dabarčiai, o ne būti savo mintimis su ja. ATSAKYMAS: tu išgėrei „Molotovo koteilį“. Jeigu žinai, kas tai yra, tai mane iš karto suprasi. Tavo amžiaus vaikinai beveik kiekvienas yra tai išbandęs. Tai toks sprogstamas mišinys. Mišinio sudėtis: susižavėjimo šviesa, geismo liepsna, švelnumas, dievinimas, trauka, deginantis ilgesys, gręžiantis skausmas, milijonai neištrinamų failų su jos atvaizdu ir nenugalimas noras ją pamatyti, bejėgiškumas ir įsiūtis, juodas nuolankumas ir viltis. Įvyko sprogimas. Tu įsimylėjai. Manau, kad ne tik protu, bet ir siela, ir kūnu. Tave lankančios reakcijos - sveika psichologinė problema ir sveiki poreikiai. Bet skausmingi. Jeigu tiki meile, tai esi dabar savotiškai užsikrėtęs meile.
Psichologai naudoja terminą „adrenalininis ilgesys“ – tai reiškia, kad sielvarto ir kančios valandomis dėl sudužusios meilės į žmogaus kraują stipriai priplūsta adrenalino. Greičiausiai jie ir „kankina“ širdį bei sielą. Kitaip tariant, tai – liga, kuri vadinasi „mirštanti meilė“, tačiau jei jos negydysite, ji gali tapti chroniška ir kankins žmogų ne vienerius metus. Kalifornijos universiteto psichologijos specialistai net nustatė laiką, per kurį meilė praeina tarsi savaime. Mokslininkai apskaičiavo: minimalus laikas, kuris turi praeiti skaičiuojant nuo išsiskyrimo momento yra tolygus pusei to laiko, per kurį jūs buvote kartu. Pavyzdžiui, jei jūs negalėjote gyventi vienas be kito penkerius metus, turėtumėte įveikti šią „negalią“ per pustrečių metų. Tuo tarpu britų mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, sielos kančia išsiskyrus su mylimu žmogumi gali tęstis nuo trijų mėnesių iki trejų metų. Nepriklausomai nuo meilės „stažo“. Vienodos tik kančios stadijos. Iš pradžių – psichologinis smūgis, paskui – maištas ir noras susigrąžinti mylimąjį. Dar vėliau žmogui nusvyra rankos ir pasineria į depresiją, kiti – į alkoholį. O linkę į agresyvumą žmonės gali pradėti keršyti. O kai pyktis ir apmaudas praeina, lieka tuščia viltis, kad kada nors viskas pasikeis į gerąją pusę. Kitaip tariant, pavyks sutikti geresnį nei buvęs. Psichologų tvirtinimu, pirmosios meilės apskritai neįmanoma pamiršti. Paprastai šis nepakartojamas jausmas neapleidžia žmonių visą gyvenimą.
Tiems, kurie netiki tikra meile, tikriausiai bus siurprizas tai, ką žino bet kuris „greitosios“ gydytojas, – beveik pusė savižudybių įvyksta dėl nelaimingos meilės. Meilė tampa ekstremalia situacija, kai užgniaužia sugebėjimą mąstyti analitiškai ir kritiškai vertinti save bei kitus. Tipiškas įsimylėjusio žmogaus elgesys pasireiškia į priepuolius panašiais aistros ir melancholijos proveržiais. Jie ypatingai charakteringi periodui, kai įsimylėjėliai vienas kitam dar neprisipažino arba viena iš pusių nesuteikė vilties simpatijoms. Jeigu manote, jog artumą pasiekti realu, prisiverskite nebesielgti spontaniškai – tai visiškai nepadeda net kur kas paprastesnėse situacijose. Savo jausmus vertinkite kaip užduotį, kurią reikia atlikti. Tai yra, kad ir kaip keistai tai beskambėtų, reikia sudaryti programą, pagal kurią jūs veiksite, ir nustatyti požymius, pagal kuriuos spręsite apie rezultatus. Labai svarbu ir suformuluoti tikslą – ką turite galvoje sakydama „pasiekti artumo“: neiškėlus užduoties dažniausiai griebiamasi netikslių veiksmų. Psichologai siūlo keletą variantų, kaip išspręsti meilės be atsako problemą. Net ir sulaukusi simpatijų, išlaikykite „tinkamą atstumą“. Ypatingai pavojinga (ir kenksminga pačiai meilei) stengtis viską be išimties pasidalinti: svajones, laisvalaikį, pinigus, darbą, slapčiausius norus ir užsidaryti poroje. Kiekvienas turi turėti savo bendravimo ratą.
“Prašau, einam šį vakarą kur nors. Labai labai noriu pasibučiuoti”, - neatlyžo draugė Elė. Vos prieš mėnesį ji išsiskyrė su vaikinu, kuris vietą šalia jos lovoje užėmė trejus metus. Nežinau, kaip ilgai jo vieta buvo Elės širdyje. Suprantu ją: aistringi bučiniai baigėsi daug anksčiau. Ir ne tik. "Guliu, kaip guminė lėlė ir nebejaučiu jokios ugnies", - guosdavosi ji man, piešdama porelės rutiną: valgio gaminimas, namų ruoša, televizorius, jo neišauklėti draugai, sujaukiantys kambarius, dvokiančios kojinės. Elę įsivaizduodavau, kaip nervingą namų šeimininkę, kojas nusidepiliuojančią tik todėl, kad ruošiasi gimtadienio vakarėliui darbe. Klausydavausi jos "naminių" istorijų paslapčia džiūgaudama, kad nesėdžiu namuose su sidabrine "take away" dėžute iš vietinio kinų restorano ir nesiginčiju su TV pultą kontroliuojančiu draugu, ką šį vakarą žiūrėsime. Mano šaldytuve jau savaitę guli suvytusi morka, nes vietoje to, kad gaminčiau vakarienę, susitikinėju su draugais, lankausi vakarėliuose ir turiu laiko dvasiniam penui: muziejai, kino filmai, pasivaikščiojimai, knygos. Jaučiuosi žavi ir laisva. Manęs neslegia buitiniai rūpesčiai. Esu morališkai ir fiziškai pranašesnė už Elę. Taip mąsčiau klausydama draugės. Tačiau grįždama namo, nublizgintais aukštakulniais sklaidydama rudens lapus, prisiminiau ir savo turėtą trejų metų bendro gyvenimo istoriją. Nepamenu, kuriuo metu staiga nustojau sąžiningai atlikti depiliacijos procedūras, jau nekalbant apie makiažą, šukuoseną.
Didžiosios Britanijos mokslininkai atrado nelaimingos meilės užmiršimo formulę bei įvardino etapus, kuriuos praeina beveik kiekvienas išsiskyrimą su mylimuoju išgyvenantis žmogus. Tyrimo metu daugiau nei 300 žmonių papasakojo apie stipriausią nelaimingą savo gyvenimo meilę ir apie tai, kaip jie išgyveno išsiskyrimą. Atlikus apklausą mokslininkai nustatė, kad minimalus laikas, kuris praeina nuo išsiskyrimo su mylimuoju iki susitaikymo su esama padėtimi, atitinka pusę to laiko, kurį du žmonės praleido kartu. Mokslininkai pripažįsta, kad kiekvienu atveju išsiskyrimo išgyvenimo laikotarpis vis dėlto gali būti individualus, tačiau negatyvios patirties įveikimo stadijos praktiškai visuomet vienodos. Pirmas išsiskyrimo su mylimuoju etapas - šokas, po kurio prasideda maištas, nenoras susitaikyti su meilės pabaiga, dar vėliau prasideda depresija, liūdesys, kaltinimai pačiam sau dėl nenusisekusių santykių. Šią stadiją keičia atgailos etapas: žmogus bando pasikeisti, parodyti gerąją savo pusę, trokšdamas susigrąžinti mylimąjį. Jei šis bandymas nesėkmingas, prasideda agresijos stadija, kyla noras atkeršyti. Pykčiui praėjus lieka tyli viltis, kad kada nors viskas vėl bus kaip buvę. Ir tik tada, kai miršta paskutinė viltis, žmogus susitaiko su esama padėtimi.
Tarp vyrų ir moterų dažnai būna nesutarimų. Taip vyksta todėl, kad vienai ir tai pačiai sąvokai priskiriame skirtingas reikšmes. Ji sako: "Aš tave myliu", o turi omenyje: "Myliu tavo pinigus", arba "Pagimdysiu tau vaiką", o galbūt "Niekur tavęs nepaleisiu". Daug reikšmių, tiesa? Jis sako jai: "Aš tave myliu", o turi omenyje "Man patinka su tavim mylėtis", arba "Gerai, kad neverti manęs įsitempti", o galbūt "Dabar privalėsi manęs klausytis". Ir tai dar ne viskas. Kaip mums suprasti vienas kitą, kai egzistuoja toks didelis, atrodytų pažįstamų ir suprantamų jausmų, galimų traktavimų kiekis. Pasirodo, jei žinai, kaip vyras supranta meilę, galima nuspėti būsimus jūsų santykius! Tą pažymėjo net Aristotelis, išskyręs 6 meilės rūšis. AGAPE – pasiaukojanti meilė. Vyras, kuris suvokia šį jausmą, kaip atsidavimą, padarys viską, kad mylimajai būtų gera. Kaip jis save išduoda. Greičiausiai jis ilgai su jumis draugavo ir tik po to prisipažino meilėje. Jūs pastebite, kad jis niekada nereikalauja atsako į jo jausmus. Kai toks vyras sako jums "Aš tave myliu", reikia suprasti: "Atiduosiu tau paskutinius marškinius". Ko iš jo tikėtis. Tokia meilė, be abejo, turi daug teigiamų savybių. Vyras, kuris nuolat aukoja save ir savo interesus dėl jūsų, pelno pasitikėjimą ir pagarbą. Tačiau nieko daugiau, išskyrus tai. Paprastai totalus rūpinimasis pradeda įgristi. Tai, be abejo, malonu, tačiau seksualinės traukos tikrai neskatina.
Kiek laiko jau kalbama, kad vyras, pakeliantis ranką prieš žmoną, yra niekšas ir iškrypėlis, o problema vis dar aktuali įvairaus turtinio sluoksnio ir socialinės padėties šeimose. Ne visada moteris gali tuoj pat išsiskirti su žiauriu vyru, todėl kai kurios iš mūsų dėl įvairių priežasčių kenčiame tokį gyvenimą. O kitos… imasi iniciatyvos ir išmoksta savigynos būdų, pavyzdžiui, besti alkūne po šonkauliais, lyg fechtuotoja žaibiškai pulti su kočėlu rankoje ar lengvai pliaukštelėti keptuve užpuolikui per pakaušį. Smalsu, kokią žmonų savivalę kenčia vyrai išsivysčiusiose šalyse, kur pagal ekonomines ir politines jėgas moterys uždirba tiek pat ar net daugiau nei vyrai. Galima įtarti, kad kai kurios šio straipsnio skaitytojos jau turi patirties naudodamos rankas prieš vyrą ar draugą, o kai kurioms dar tik niežti rankas pliaukštelėti “geradariui”. Bet kokiu atveju, jeigu jau problema egzistuoja, senų savigynos būdų metodinės rekomendacijos, kaip kovoti su vyru, niekam nepamaišys. Laikantis jų bus mažiau traumų, kova bus efektyvesnė. Ispanijoje pirmajame kvartale 2005m. į teisėsaugos organus kreipėsi 2480 vyrų su skundais, kad juos nuolat fiziškai kankina jų žmonos ir sugyventinės. Taisyklingai apkulti vyrą – rimtas reikalas, reikalaujantis patikrintų veiksmų. Spręskite pati. Pirma, vidutinis vyras yra stipresnis už vidutinę moterį. Jeigu jis jums atsakys tuo pačiu, mažai nepasirodys.
Prieš savaitę sutikau Mindaugą, vyrą, kurį visą laiką laikiau savo gyvenimo meile. Jis, kaip visuomet, buvo su moterimi. Šalia jo buvo dar viena moteris net tuomet, kai mes gyvenome drauge ir auginome mūsų dukrą. Mylėjau jį beprotiškai, todėl atleisdavau kaskart, kai pagaudavau esant neištikimą. Iš pradžių tikėdavau, kad jis laikysis man duotos priesaikos, paskui stengdavausi negalvoti, kur jis vakarais dingsta. Galiausiai turėjau pripažinti, kad jis negali gyventi kitaip. Jis man buvo tai sakęs, bet aš netikėjau ir kovojau su tuo. Buvau jauna, graži, seksuali, visiškai jam atsidavusi, o jis dar ieškojo kitų. Nežinau, kiek metų dar būčiau jį mylėjusi ir kentėjusi jo nežmonišką elgesį su manimi, jei nebūčiau sutikusi Ričardo. Jis buvo naujasis mano viršininkas. Kartą užėjo į kabinetą ir pamatė mane ašarojant. Pajutusi jo nuoširdų rūpestį, papasakojau viską kaip kunigui. Jis pašiurpo ir paskatino kovoti už savo orumą. Ne iš karto ryžausi palikti butą, kuriame mes gyvenome. Tačiau kai pamačiau savo žmogų su vyresne ir visai negražia moterimi, supratau, kad jis yra ligonis. Ričardas paprašė, kad jo mama priglaustų mane savo name. Jis nieko iš manęs nenorėjo, nemėgino rodyti dėmesio, nereikalavo dėkingumo, tik padėjo visuomet, kai tik prireikdavo. Ričardas skatino mane baigti nutrauktas studijas, padėjo gauti vietą dukrai darželyje, kai tik būdavo įmanoma, paaukštindavo pareigas.
