Nelaiminga meilė: kaip tai išgyventi?
Tiems, kurie netiki tikra meile, tikriausiai bus siurprizas tai, ką žino bet kuris „greitosios“ gydytojas, – beveik pusė savižudybių įvyksta dėl nelaimingos meilės. Meilė tampa ekstremalia situacija, kai užgniaužia sugebėjimą mąstyti analitiškai ir kritiškai vertinti save bei kitus. Tipiškas įsimylėjusio žmogaus elgesys pasireiškia į priepuolius panašiais aistros ir melancholijos proveržiais. Jie ypatingai charakteringi periodui, kai įsimylėjėliai vienas kitam dar neprisipažino arba viena iš pusių nesuteikė vilties simpatijoms. Jeigu manote, jog artumą pasiekti realu, prisiverskite nebesielgti spontaniškai – tai visiškai nepadeda net kur kas paprastesnėse situacijose. Savo jausmus vertinkite kaip užduotį, kurią reikia atlikti. Tai yra, kad ir kaip keistai tai beskambėtų, reikia sudaryti programą, pagal kurią jūs veiksite, ir nustatyti požymius, pagal kuriuos spręsite apie rezultatus. Labai svarbu ir suformuluoti tikslą – ką turite galvoje sakydama „pasiekti artumo“: neiškėlus užduoties dažniausiai griebiamasi netikslių veiksmų. Psichologai siūlo keletą variantų, kaip išspręsti meilės be atsako problemą. Net ir sulaukusi simpatijų, išlaikykite „tinkamą atstumą“. Ypatingai pavojinga (ir kenksminga pačiai meilei) stengtis viską be išimties pasidalinti: svajones, laisvalaikį, pinigus, darbą, slapčiausius norus ir užsidaryti poroje. Kiekvienas turi turėti savo bendravimo ratą.
