Ištikimybė – tai atsidavimas bei pasiaukojimas vardan žmogaus. Dar senų senovėje tai buvo laikoma viena iš svarbiausių vertybių. Kiekvienas norime turėti šeimą, kurioje myli ir gerbia vienas kitą. Didelį džiaugsmą kelia žinia, jog dar yra tokių, kurie laimingai gyvena kartu keliasdešimt metų. Ištikimybė – tai veiksmas, kai žmogus yra atsidavęs kitam. Ištikimas gali būti vyras žmonai, draugas draugui, patikėtiniui ir pan. Ištikimybė aprėpia ne tik intymumą. Ištikimybė tai pasitikėjimas, atsidavimas, žodžio laikymasis, patikimumas. Ištikimybė – idealių šeiminių santykių pagrindas.
Moterys, kurios palaiko monogaminius santykius, susijaudina greičiau ir dažniau patiria malonumą mylėdamosi nei tos dailiosios lyties atstovės, kurios linkusios dažnai keisti partnerius. Pasak seksologų, kurie taip pat tyrinėja tarplyčių santykių istoriją, seksualinis aktyvumas turi tris etapus: geismą, meilę ir ryšį. Kiekviename etape vyksta tam tikri hormonų pokyčiai. Pavyzdžiui, antrajame etape atsiranda laimės pojūtis, o trečiajame ... Skaityti toliau
Iš esmės visos neištikimybės istorijos panašios. Skiriasi tik konkrečios aplinkybės. O siužetai rutuliojasi ta pačia linija. Bendras vardiklis - santykių krachas, džiaugsmo ir kančių šaltinis. Savo naujoje knygoje "Išdavystė" psichologė psichoterapeutė Roberta Džomi rašo: "Kai mes nutraukiame nuo inkaro savo gyvenimą ir perduodame jį į kito žmogaus rankas, turime atsiminti, kad tokiu būdu galbūt dedame pagrindus galimam nusivylimui. Išdavystės nutinka tik tada, kai žmonės myli, bet neįmanoma pamilti nerizikuojant būti išduotam". Paskutiniais duomenimis, Italijoje 7 iš 10 vyrų yra neištikimi. Nemažai ir tokių moterų. "Jų skaičiai beveik susilygino", - sako Džomi. Neištikimybės ir atleidimo už išdavystę problema užsiima ir katalikiškas leidinys "l'Avvenire". Debatų esmę trumpai galima būtų nusakyti taip: išdavikui reikia atleisti; nors tai nėra lengva, tačiau vis dėlto įmanoma. Kodėl taip nutinka? Išduodama įsimylėjus kitą asmenį ("meilė - tai toks trokštamas jausmas, kurio visuomet ilgimės; kai jis atsiranda - nelyg džiaugsmo pasiuntinys - mes pasiryžtame jį priimti"); iš smalsumo (noras sužinoti, koks jis/ji lovoje); iš nuobodulio (kai pavargstame nuo monotoniškų santykių); dėl aistros ir seksualinės priklausomybės (mes netikėtai atsiduriame aštrių pojūčių poreikio nelaisvėje). Protas, širdis ir kūnas yra neištikimybės variklis, todėl labai svarbu suprasti, kaip užgimsta neleistinas ryšys. Visais trimis atvejais ima veikti kerai.
Aš noriu atskleisti jums paslaptį. Tai yra tai, kuo aš labai didžiuojuosi, ir tuo pačiu tai, ko aš gėdijuosi. Tai yra tai, ką reiškia būti vyru ir tokiu nebūti. Tai apibūdina, kas aš esu ir kas nesu. Tai dichotomija, kurią net man sunku suprasti. Mano paslaptis yra beveik ketvirčio amžiaus senumo - aš visada buvau ištikimas. Nors geidžiau daugelio moterų, niekada nei su viena iš jų nemiegojau, niekada nebučiavau nei vienų bučinio ištroškusių lūpų. Aš pasiturintis. Aš geros fizinės formos. Aš gražiai rengiuosi ir ne, aš nesu bjaurus. Taip, aš turėjau progų, bet...Aš niekada neapgaudinėjau. Ir niekada apie tai neprisipažinau, na, todėl, kad vyrai paprastai apie tai neprisipažįsta. Nepaisant to, kaip mes norėtumėm, kad jūs galvotumėte, kokie mes tapome jautrūs, mūsų broliška klika pagrįsta bravada ir varžymusi dėl pripažinimo. Tą pačia minutę, kai mes prisipažįstame nebesivaikantys sijonų, atsiribojantys nuo mūsų prigimtinio poreikio persekioti, mūsų goriliškos krūtinės ima mažėti. Tai gali skambėti ne ypač protingai, bet taip jau yra, bent jau mano pasaulyje. Taigi, ar aš kada nors nukrypau į šalį? Vieną kartą mano kolega man pasakė: "Jei ruošiesi apgaudinėti, daryk tai su tobulu 10, nes, kai tave pagaus apgaudinėjantį - o kada nors vis tiek pagaus - žvelgdamas atgal į praeitį, nesigailėsi." Aš visada maniau, kad tai geras patarimas. Be to, aš niekada nesutikau tobulo 10, kuri būtų susidomėjusi manimi.
Yra žinomas faktas, kurį ypač gerai suvokia vedusios poros, kad ištikimybė ir meilė - tai du pilioriai, ant kurių laikosi šeimyninis gyvenimas. Abu pilioriai yra lygiai svarbūs santuokiniame gyvenime. Kai jie sugriūva, šeimyninis gyvenimas virsta pragaru. Mūsų žmogiškasis trūkumas yra tas, kad mes tuos du piliorius stengiamės pakeisti kitais, sukurtais žmogaus ir turinčiais daug defektų. Mūsų protas yra „išplautas" klaidingos ištikimybės ir bendradarbiavimo santuokoje idėjos. Dešimtmečiais visuomenei teigiama, kad santuoka daugiau nebėra sudaroma visam gyvenimui. Iš esmės klaidingos ir keliančios įtampą idėjos dabar jau priimamos bemaž kaip tiesa. Mes gyvename laikmečiu, kai daugumos nuomonė laikoma tiesa, kuri prieštarauja Evangelinei tiesai - Dievo žodžiui. Kiekvienas galime paliudyti masinės informacijos priemonių, dainų, filmų ir muilo operų pateikiamą klaidingą meilės ir ištikimybės suvokimą santuokoje. Reklama kursto (provokuoja) egoizmo ir puikybės jausmus - aš ir tik aš, sukelia painiavą ir įtampą šeimose, tarsi visas pasaulis susidėtų iš sugriuvusių šeimų, gyvenimo susidėjus ir ištuokų. Tai yra pagiežos, gynybos, pykčio ir pavydo rezultatas apgaubtose paslapties, stokojančiose nuoširdumo ir kupinose nusivylimo sprendžiant problemas situacijose. Didžiulės agentūros, norinčios destruktyviai pavaizduoti tiesą ir meilę, žinoma, turi finansines galimybes aiškiai ir įtikinamai perteikti savo žinią.
