Mokslas apie meilę

Аmerikiečių psichologas Arthuras Aaronas paaiškino įsimylėjimo būseną iš mokslinio taško. Specialisto tvirtinimu, meilę galima drąsiai lyginti su narkotikais arba šokoladu, rašo „News of the World“. Mokslininkas atlikęs tyrimą išsiaiškino, kad įsimylėjimo būsena veikia žmogaus smegenis taip pat, kaip ir kokainas arba didelis kiekis šokolado. Kai moteris ar vyras žiūri į savo mylimo žmogaus fotografiją, jų smegenyse padaugėja dopamino. Būtent ši medžiaga atsakinga už malonumą ir perdirbama žmogaus organizme tada, kai, pavyzdžiui, vienas yra bučiuojamas ar glamonėjamas kito mylimo žmogaus. Таip pat, kai žmogus yra įsimylėjęs, jo kraujyje padidėja oksitocino ir vazopresino hormonų lygis, kurie atsakingi už emocinio ryšio tarp įsimylėjėlių formavimą. Beje, neseniai kitas atliktas tyrimas parodė, kad meilė nemiršta, kai išblėsta aistra tarp partnerių, kaip buvo manoma anksčiau, o gyvena dar ilgus metus. Remiantis statistikos duomenimis, apie 30 proc. porų ir po 20 bendro gyvenimo metų jaučia vienas kitam tokį pat jausmą ir aistrą, kaip ir pažinties pradžioje. Vienintelis skirtumas, kad pora, pragyvenusi kartu daug metų, nebejaučia nerimo.

Mokslininkai išsiaiškino, kad jausmas, kuris vadinasi meilė, labiau būdingas dailiosios lyties atstovėms nei vyrams. Be to, paaiškėjo, kad moterys gali patirti tikrą meilę tik vieną vienintelį kartą gyvenime, o visi kiti intymūs ryšiai – tai tik trumpalaikiai susižavėjimai, seksualinė trauka bei banalus prisirišimas, rašo thelondonpaper.com. Kas dėl vyrų, tai jie gali įsimylėti 5-8 kartus per gyvenimą. Šis skirtumas paaiškinamas tuo, kad moterų genuose - siekis sukurti tvirtą šeimą ir išsaugoti ją, o vyrų – stiprus instinktas daugintis. Tyrinėtojai taip pat išsiaiškino, kad net labiausiai romantiški ir stiprūs jausmai negali tęstis ilgiau nei ketverius metus. Dėl visko „kalti“ tie patys genai.