Kaip atpažinti gerus žmones ir rasti gerus draugus: Patarimai, strategijos ir įžvalgos, padėsiančios formuoti prasmingus ir ilgalaikius santykius, kurie praturtins jūsų gyvenimą

girls, friend, three, dresses, beauty, nature, three, three, three, three, three

Kelionė į prasmingus santykius Žmonių gyvenimas iš prigimties yra socialus. Mums reikia ryšio, priklausymo jausmo ir žmonių, su kuriais galėtume dalintis savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Tačiau ne visi santykiai yra vienodai vertingi. Kai kurie mus įkvepia, motyvuoja ir praturtina, o kiti – atvirkščiai, sekindami energiją, sėją abejones ir netgi kenkdami. Todėl gebėjimas atpažinti gerus žmones ... Skaityti toliau

NSO danguje: Kronikos apie šviesų gaudytoją ir neregėtus keliautojus

ai generated, ufo, alien, spaceship, space, fantasy, future, futuristic, universe, mystical, sci-fi

Tamsos audeklas lėtai nusileido ant ramios Observatorijos kalvos. Senasis Profesorius Silas, jo veidas išvagotas metų ir begalės naktų, praleistų žvelgiant į žvaigždes, stovėjo prie didžiulio teleskopo okuliaro. Jo pirštai, išmarginti rudomis senatvės dėmėmis, drebėjo, bet akys, giliai įdubusios po kaulėtais antakiais, degė neįprastu karščiu. Jau daugelį metų jis buvo atsidavęs vienam tikslui: rasti įrodymų, kad ... Skaityti toliau

Kokios spalvos tavo humoro jausmas?

Dažnai girdžiu žmones sakant: jis turi gerą humoro jausmą arba: tas žmogus visai neturi humoro jausmo. Ką tai reiškia? Turbūt pastebėjote, kad žmonių humoro jausmas skiriasi – tai kas juokinga man, visai nebūtinai juokinga kitam ir atvirkščiai? Yra anekdotų, kurie juokingi daugeliui, bet yra tokių, kurie kai kam labai juokingi, o daugeliui – visai ne. Tai, kad egzistuoja skirtingos humoro ir humoro jausmo rūšys, patvirtina skirstymas įjuodą, baltą, sarkastišką, anglišką ir t.t. Jei baltas humoras suprantamas kone visiems (nors nebūtinai visada juokingas), tai su juodu reikia elgtis atsargiau, nes netinkamoje vietoje pasakytas toks juokelis gali pašiurpinti juodo humoro nemėgstančius žmones. Arba, kaip įprasta sakyti: juodo humoro nesuprantančius. Angliškas humoras – taip pat labai specifinis, lyg ir britiškai santūrus, bet be jokių tabu – gali šokiruoti konservatyviau nusiteikusius. Arba tiesiog – likti nesuprastas, jei nesate Londono pub‘e, apsuptas anglakalbių bendraminčių.

Humoro jausmas ir riba

Man prastai su humoro jausmu. Aš prisipažįstu. Man retai kada juokingi tie populiarūs juokai, banalūs pokštai (iš kurių visi krykštauja), retai sutinku mane prajuokinančių žmonių. Iki ašarų. Juokingiausi anekdotai man tie, kurių paprastai kompanijoj nepapasakosi. Reikia labai stipriai apsižvalgyti kas sėdi šalia. O kartais mintyse kyla absurdiška idėja ir galiu pati sau užsikrykštauti, kur besėdėčiau. Mano juokavimai dažnai pakimba ties riba, kai nežinai ar dabar žmogus nusijuoks, ar vožtels. Ir nors pati sau galiu ašaroti iš linksmumo, privaloma viską pabaigti posakiu: "juokauju". Tai yra baisiausia, paaiškinti, kad čia buvo pokštas. Žinot, kai pasakai pokštą, o tada tarsteli, ei, čia buvo pokštas. Ir visi dirbtinai nusijuokia. Man labai juokinga būna, kai aš tampu bejėgė ir nebesugebu susitvarkyti su savimi. Kai man labai skauda, aš juokiuosi pro ašaras. Kai skauda kitaip, tik ironiškas žvilgsnis į save ir pasakymas: "o taip, dabar suskysk ir pabūk boba, kaip visos" padeda susiimti. Ir tas mano juokas labai gąsdina aplinkinius. Pamenu, kažkada mėginau nueiti iki poliklinikos, kuri yra per kiemą nuo mano namų. Ir sustojusi vidury kiemo, skambinau draugui, negalėdama nustoti juoktis sakiau, kad žinai, aš nebenueisiu. Nei pirmyn, nei atgal. Ir kas man buvo juokingiausia tuo metu, kad kiemas be gatvės. Tai net jei jis atlėktų metęs visus reikalus, turėčiau eiti toliau pati, nes niekas niekur nenuvežtų...

10 patarimų moterims, kaip bendrauti su vyrais

Neuro dizainas: paprastumo principas

Kalbėkite tada, kai abu esate gerai nusiteikę. Antraip vienas kitam galite pasakyti tokių dalykų, dėl kurių gailėsitės, kai nusiraminsite. Kartais verta palaukti tinkamo meto išdėstyti savo problemoms. Atminkite: partneris sugebės jus objektyviai išklausyti tik tada, kai jis gerai nusiteikęs. Sakykite tik tai, kas svarbiausia. Kalbėkite glaustai. Vartokite kuo mažiau žodžių. Moterys linkusios kalbėti per daug, be paliovos aiškinti ir, pajutusios, kad jų klausosi, išsakyti kuo daugiau nusiskundimų. Neverta. Kuo mažiau pasakysite, tuo daugiau pasieksite. Vyrai negali vienu metu išspręsti daug problemų. Klausykitės savo balso intonacijos. Ar norėtumėte, kad tokiu tonu būtų kalbamasi su jumis? Jeigu jūs kalbate iš aukšto tarsi pamokslininkė, arba verkšlenate ir zyziate, tuoj pat atsikratykite šio įpročio. Balso tonas turi būti pagarbus. Pradėkite ir užbaikite pozityviu teiginiu. Vyrai, pajutę, jog išgirs kai ką negatyvaus, iškart įjungia apsauginę sistemą. Todėl iš pradžių pasakykite ką nors gero, pavyzdžiui: "Kaip gera, kad galiu su tavimi pasišnekėti". Užbaikite irgi ramiu, draugišku tonu. Padėkokite, kad jus išklausė. Palikite malonią atmosferą.

Paauglys nori būti išgirstas

Paauglys nori būti išgirstas

Nebesusišneku su sūnumi. Viską suprantu, kad paauglystė sunkus amžius, na, bet ne tiek. Drasko akis, atsikalbinėja, kad ir ką bepasakyčiau. O svarbiausia, kad ir su tėvu nesiskaito. Ir geruoju, ir piktuoju bandau kalbėtis, o jis kaip kurčias. Bandžiau prikalbinti nueiti pas psichologą. Be šansų. Tik pasišaipė ir tiek. Kaip man elgtis? Psichologė Irena Ramoškaitė: Paauglių tėvai neretai skundžiasi atžariu atžalų elgesiu, per grubia kalba, vis dažniau pasitaikančiu melu ar iš viso nereagavimu į jų pastabas ar prašymus. Sociologinių tyrimų duomenimis, iš visų paauglių auklėjimo sunkumų būtent šie yra paplitę labiausiai. Į paauglystę įžengę vaikai nori jaustis suaugę ir dažnai nesugebėdami savo "suaugimo" išreikšti, neapsieina be šiurkščių frazių, nepagarbaus elgesio demonstravimo. Tačiau mokyti bendravimo kultūros atsakant šiurkštumu į vaiko replikas neprotinga. Bendraukite su juo kaip su lygiu. Tegul vaikas pajunta savo reikšmingumą ir tuomet jam nereikės įrodinėti, kad jis "jau didelis".

Psichologo patarimai. Medaus mėnuo virto pragaru!

Kaip kažkas protingas yra pasakęs - mergaitės, netekėkite, nes po vestuvių teks užsidaryt namuose, kuriuose liksite vienos, o vyrai ims po pasaulį klajot, o namai liks tik jam protarpiais ramybės uostas... oi, ne, ne jus grįš apkabint, deja, o rast patogią savo sofą, televizorių, padarytą maistą, sutvarkytą kiekvieną kampą, galiausiai pažiūrėt, kaip auga, jei auga Jūsų vaikai... Galvodavau, nieko sau, negali taip būt!!! Bet deja... Pradėt galbūt reiktų nuo to, kad esu prieš daugiau nei mėnesį ištekėjus Jaunoji, kuri visą tą mėnesį ne medų kopinėjo, o kruvinom ašarom verkė ir keikė save gyvenimą, vyrus veidmainius arba labiau gal savo naivumą ar neįžvalgumą.. Vos tik praėjus gražiajai šventei ir ant piršto atsiradus žiedui, prasidėjo Santuokinis gyvenimas, kuris, tikėjaus, gal ir ne rožėm bus klotas, bet viskas juk įveikiama bendrom jėgom. Deja. Kadangi dirbame mūsų bendroje įmonėje, tai reiktų paminėti tai, kad esu nuo tos dienos atskirta nuo finansų, vadinasi, jei man reikia ar noriu kažką nusipirkti - reikia motyvuoti, įtikinti, išsiprašyti, bet tai nereiškia, kad Brangus Mano Vyras manys, kad man to reikia - juk gali nesidažyt, džinsus antrą sezoną tuos pačius panešiot, kam pirkt kremus iš natūralių medžiagų, jei užtenka iš principo muilo

Gyvenimas su alkoholiku

Psichologai seniai pastebėjo, kad "alkoholinės" santuokos stulbinančiai patvarios. Kuris iš mūsų nežino tokios situacijos: vyras daugelį metų geria, o žmona, įprastai pagraudendama, kad tai ne gyvenimas, o katorga, ir toliau kenčia. Dešimtmečiais. Kas ją sulaiko? Žmogaus elgesį, kaip žinoma, lemia ne tik sąmonė, bet ir (dažnai daug stipriau) pasąmonė. Būtent ji lemia, kokius žmogaus poelgius lydės vidinis pasitenkinimas, o kokie bus nubausti dvasios skausmu. Akivaizdu, kad kiekvieno mūsų elgesį lemia noras uždirbti kiek įmanoma daugiau psichologinio pasitenkinimo – malonumų ir išvengti, pagal galimybes, skausmo. Painiame alkoholizmo pasaulyje apdovanojimų sistema iškreipta. Tokioje sistemoje gyvena ne tik patys ligoniai, bet ir jų artimieji, o visų pirmiausia – žmonos. Įsisukę į nesibaigiantį ligos ratą jie suranda pasitenkinimą tokiais būdais, kurie negali nei sužavėti, nei įkvėpti sveikų žmonių.Šios šeimos stažas – 25 metai. Tiek pat metų šeimos galva geria. Nuo alkoholizmo jis gydėsi tris kartus, tačiau blaivumas netruko ilgiau pusmečio. O po to - vėl užgėrimas, krizė šeimoje, krizė darbe... Noriu liautis gėręs, - pareiškia vyras. – Juk tiek rūpesčių pridariau... Visiems teko žmonai, vaikams... Mano žmona auksinė, tiesiog šventa. Be jos aš neišgyvenčiau..." Kaip gi į šį monologą reaguoja žmona?

Katalikų bažnyčios mokymas apie pasirengimą santuokai

Jonas Paulius II nuo pat savo pontifikato pradžios skiria ypatingą ir nuolatinį dėmesį šeimai, jos gerovei. Popiežius rašo: „Pasaulio ir Bažnyčios ateitis ateina per šeimą“. 1981 m. pasirodė Jono Pauliaus II apaštališkasis paraginimas Familiaris Consortio (FC). Pats Šv. Tėvas Familiaris Consortio apibūdino kaip Bažnyčios mokymo apie gyvenimą, uždavinius, atsakomybę ir šeimos misiją šiuolaikiniame pasaulyje pagrindą. Šio apaštališkojo paraginimo tikslas mums pateikiamas įvade: „Bažnyčia suprasdama, kad santuoka ir šeima yra viena vertingiausių žmonijos gėrybių, geidžia supažindinti su savo mokymu ir kreipiasi į jaunus žmones, kurie rengiasi sudaryti santuoką ir kurti šeima, kad atvertų jiems naujus horizontus, padėtų atskleisti didybę ir grožį to pašaukimo, kuris skirtas tarnauti meilei ir gyvybei (FC, 1). Bažnyčia, apšviesta tikėjimo, kuris leidžia jai suvokti tikrą tiesą apie didįjį Santuokos sakramentą, šeimos gėrį ir didžiulę jų reikšmę, jaučia pareigą skelbti Evangeliją –„gerąją naujieną“ visiems besirengiantiems santuokai. Familiaris consortio sudaro įžanga ir IV dalys. I dalyje diagnozuojama dabartinė šeimos situacija, kur parodoma moralės principų svarba sprendžiant šiandienos problemas. II dalyje kalbama apie santuoką ir šeimą pagal Dievo planą. III dalyje gvildenami krikščioniškos šeimos uždaviniai. IV dalis skirta šeimų sielovadai.

Santuoka – tai dovanoti save visą ir visam

Norėčiau tikėti, jog po pirmojo mano bandymo nesuprantama ir vingiuota kalba susieti krikščioniškąją ir prigimtinę santuokas, šį kartą vėl pavyks laimėti mielo skaitytojo dėmesį. Šiuo kukliu ir toli gražu neprofesionaliu pamąstymu jį vėl kviesčiau paieškoti aiškesnio vyro ir moters sąjungos – santuokos - supratimo ir kartu prisiliesti prie gana sudėtingos temos: šeimos tikslo ir jos pagrindo. Juk kad ir keista, kunigaujant kuo toliau, tuo vis sunkiau jaunavedžiams pavyksta išversti į nūdienos kalbą pagrindinį krikščioniškosios santuokos sutikimo objektą – neatšaukiamai priimti kitą ir jam save visą dovanoti (plg. C. 1057 §2: vir et mulier foedere irrevocabili sese mutuo tradunt et accipiunt). Kai kas tai vadina „tikra“ meile ir turbūt neklysta. Sutikite, tai nelengva tema. Šiuo straipsniu nesiruošiu pasakyti nieko naujo. Kai kam tai bus tik „nuvalkiotos“ bažnytinės tiesios ar postringavimai apie sugedusį nūdienos pasaulį. Visgi juo norėčiau savotiškai pabandyti pasiaiškinti kai kuriems savo skaitytojams. Su jais visiškai sutinku: ne mums, kunigams, reikia kalbėti apie santuokos prasmę, grožį ar tikslus. Reikalingi susituokusiųjų pasauliečių liudijimai šia tema. Visgi – labai dažnai nutinka, jog vertinimas „iš šalies“ kartais būna tikslesnis. O gyvenantiems šeimoje kartais trūksta laiko ar galbūt ir noro įvertinti ar pamatyti tai, ką jie turi ir kiek daug jie gali. Čia ir būtų mano leitmotyvas įkišti savąjį trigrašį.

Greito vartojimo santuoka

Nežinau, kaip jūs, bet aš ilgiau nematytų draugų kartais net bijau klausti: „Kaip laikaisi, kaip šeima?“ Atsakymas: „ai, skiriuosi“ tapo nenormaliai dažnas. Kas tada? Tiesiog palinki stiprybės, kantrybės, apie meilę jau tyli, nors ir prisimeni tuos žmones dar prieš penketą – septynetą - dešimtį metų prisiekinėjusius amžiną meilę. Ir nebesupranti – kas nutiko. Man rodos, kad jeigu skyrybų skaičių apskaičiuotume pagal epidemijų taisykles (atrodo, 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų?), skyrybas reiktų pripažinti epidemija. Tačiau kiekvienas epidemiologas pasakys, jog epidemija turi priežasčių: įvairių visuomeninių sąlygų, aplinką (taip, aplinka kalta!), didelė gyventojų koncentracija, higienos trūkumas, prastai išvystyta sveikatos priežiūros sistema. Ne kitaip ir su santuoka bei skyrybomis. Dabartinę visuomenę mes dažnai krikštijame „vartotojiška“. Tad ar keista, kad vartotojiškoje visuomenėje santuoka taip pat tapo „suvartojamu“ gėriu? Lygiai tokia pačia preke ar paslauga, kaip, tarkim, automobilio nuoma. Pasižiūrėkime – vedybų sutartis įformina santuoką kaip tam tikrą civilinį sandorį, santuokai „nebeveikiant“ ar „sugedus“, o gal tiesiog – ją „sugadinus“, reiškiamos pretenzijos „kaltajai“ pusei, galiausiai virstančios skyrybomis - santuokos pabaiga. Gavome, suvartojome, sugadinome, išmetėme – tarsi mobilųjį telefoną ar kojines.

Kaip ir kur bučiuoti merginas? Bučiniai, bučiavimasis, kaip bučiuotis?

Kaip ir kur bučiuoti merginas? Bučiniai, bučiavimasis, kaip bučiuotis?

KAS PASAKĖ, kad „bučinys yra tik bučinys", manau, gerokai suklydo. Bučiniai gali reikšti daug daugiau – jei tik jūs to norite, juk bučiavimasis puikiai gydo nuo susilpnėjusio libido, pakelia seksualinį tonusą, tais kartais, kai jus nuvilia erekcija, puikiai atstato susvyravusį ego, o neretai ir „prikelia iš numirusiųjų". Paslaptis čia tik viena – bučiuokitės, nesustokite! Juk neretai žmonės po kokio „trečio karto" nebeteikia reikšmės bučiniams arba iš viso nustoja bučiavęsi. Taigi – karštai apsikabinkite, įsisiurbkite lūpomis, darykite tai nuoširdžiai, galvokite, kaip seksualiai jums tai pavyksta ir iš tikrųjų mėgaukitės. Jokiu būdu netramdykite garsų – dejuokite, jei tik norisi. Įsikibkite pirštais į partnerio (-ės) nugarą, slyskite delnais aukštyn žemyn, lieskite pečius, kaklą, sėdmenis. Nesustokite 30 minučių – po tiek laiko jūsų smegenys bus prisotintos laimės hormonų – endorfinų, o galbūt užsinorėsite ir ko nors daugiau... JEI NORITE įgyti nepaprastai seksualaus meilužio titulą, atkreipkite dėmesį ne tik į tai, kaip, bet ir kur bučiuojate. Nebūtina prekiauti nekilnojamuoju turtu, kad atmintumėte: vieta – ypač svarbi.