Santuokinis gyvenimas

Kai tik mes sužinome apie neištikimybę, iš karto norisi paklausti: „Kas buvo ne taip?" O atsakymas, pasak mokslininkų, gali būti paprastas: „Visiškai nieko". Tyrime, publikuotame 2008 metų „Journal of Marriage and Family", poros buvo paprašytos apibūdinti savo santuokas kaip „labai laimingas", „pakankamai laimingas", arba „ne itin laimingas". Žmonės iš ne itin laimingų santuokų tris kartus labiau buvo linkę į neištikimybę nei iš labai laimingų, tačiau nuostabą kelia tai, jog žmonės iš pakankamai laimingų santuokų dusyk labiau nei iš labai laimingų buvo linkę užmegzti romaną. Kas yra „pakankamai laiminga" santuoka? Mokslininkai kelia klausimą, ar tik mes nedarome santuokos institucijai pernelyg didelio spaudimo, jei tikimės, kad santykiai visuomet bus nesibaigiantis jausmų ir romantikos pikas, nepaisant, pavyzdžiui, gimusių vaikai ar pablogėjusios ekonominės padėties. Kai vyrus ir moteris ištinka sunkumai ar aplanko nuobodulys, jie išsyk nustumia savo „pakankamai laimingą" santuoką į šalį. Keliuose tyrimuose pastebėta, kad moterims didesnę įtaką daro mažos problemos santykiuose ir kad jos dėl to užmezga romanus. Tyrime nustatyta, kad pusė moterų paliudijo, jog prieš užmezgant romaną santuokoje buvo problemų, tuo tarpu tokių vyrų buvo vos ketvirtadalis.

Nuolat ginčijatės dėl nuotolinio valdymo pultelio? Nesutariate dėl namų interjero? Pabodo rinkti po namus išmėtytas nešvarias vyro kojines ir ginčytis dėl namų sutvarkymo? Gabrielle ir Janas Henningai galbūt atrado puikų sprendimą, dėl įvairių smulkmenų nesutariantiems sutuoktiniams. Jų laimingos santuokos paslaptis – gyvenimas gretimuose būstuose. Tokį gyvenimo būdą sutuoktiniai, kuriems abiems 57 metai, praktikuoja pastaruosius dešimt metų. Kartu pora jau 36-erius metus.Dailymail.com pateikia Gabriellės pasakojimą apie savo neįprastą gyvenimą. Kiekvieną rytą į lovą mano vyras Janas atneša man karštos arbatos ir skrebučių. Mes aptariame naujos dienos planus. Tada, pakeliui į universitetą, kur dėstau meną, pavežu jį iki mokyklos, kurioje jis dirba. Darbo dienai pasibaigus, dažnai kartu važiuojame apsipirkti, o šeštadieniais turime įprotį išeiti papietauti į miestą. Esu tikra, kad daugelio sutuoktinių namų rutina labai panaši į mūsiškę. Tačiau taip pat neabejoju, kad mūsų šeimos gyvenimas nuo jų labai skiriasi. Turime savo atskirus miegamuosius, atskiras vonias, virtuves ir svetaines. Taip pat turime savo lauko darželius, atskirtus tvora. Mano manymu, atradome patį geriausią sprendimą: gyvename savo pačių gyvenimus, tačiau neprarandame ir sutuoktinių gyvenimui būdingų džiaugsmų ir privalumų.

Vokietijos psichologas Ulrichas Clementas kalba apie tai, kas svarbiausia dviejų žmonių gyvenime. „Focus": Ar paskatinimas, pagyrimas gali padėti išsaugoti santuoką? U. Clementas: Žinoma. Kai partneriai bendraudami yra geranoriški, gerbia vienas kitą, tai jau savaime padeda išvengti krizės. Nekalbu apie pompastiškas pagyras: „tu esi nuostabus", „tu esi geriausias". Svarbiausia - maži kasdieniški įvertinimai: „tai teikia man džiaugsmo", „tai tikrai sąmojinga", „tai, ką nusipirkai, yra gražu". Tokie pozityvūs atsiliepimai pagerina santykius. Girdami vienas kitą pasakome: „tu man esi svarbus". O dėmesys ir kito įvertinimas padeda puoselėti santykius. Kitaip viskas griūva. Svarbiausia – branginti ir vertinti vienam kitą. Tai susiję ir su smulkmenomis, pavyzdžiui, kai aš, žinodamas, jog mano partneris mėgsta tvarką, neišmėtau savo daiktų po visą kambarį. Tvarkymasis kaip pagarba? Porų santykiuose pagarba yra kur kas daugiau nei pozityvūs žodžiai. Aš laisva valia darau tai, kas kitam patinka. Aš suteikiu kitam džiaugsmo. Kartais nutinka, kad žmonės nebeturi pasakyti ar padaryti kitam kažką gero... Dažniausiai į konsultacijas ateinančios poros kalba apie tai, kas juos erzina. Jie nebemoka nieko kito daryti, tik ginčytis. Kai jų paklausiu, kokios partnerio savybės jiems patinka, jie pasimeta ir nežino ką atsakyti. Tai tikrai liūdna, juk daugelis iš jų anksčiau vienas kitą mylėjo.

„Aš buvau visiškai priblokšta, tai buvo kaip smūgis botagu, – sako 34 Stephanie Klein apie savo trumpalaikę santuoką. – Mano gyvenimas skriejo pirmyn tuo keliu, kurį aš buvau suplanavusi. Kol staiga vieną dieną supratau, kad viskas yra melas.“ Tuo metu S. Klein, dabar rašytoja ir fotografė Ostine, Teksase, turėjo viską, ko šiuolaikinė moteris gali norėti: gražų ir žavingą vyrą chirurgą, puikų butą Manhatane, darbą reklamos agentūroje. Ji ištekėjo sulaukusi 24 metų. Kai jie susitikinėjo, kol jis mokėsi medicinos mokykloje, gyveno kartu dvejus metus. „Nebuvo taip, kad man tik patiko būti ištekėjusia. Man buvo gera. Maniau, kad ir jam taip pat.“ Būdama 27 metų, Stephanie pastojo, o jos vyras pradėjo lazeriu šalintis plaukus, tiesiog pilti ant savęs odekoloną ir dėvėti „Prada“. Pasirodo, kad, nors jie mylėjosi po išvykos į parduotuves pirkti užuolaidų kūdikio kambariui, jis susitikinėjo su kita moterimi. Kai ji pateikė jam tokio elgesio įrodymus, jis nesigėdydamas prisipažino: „Dabar, kai aš gydytojas, esu visiškai kitoje lygoje.“ Taip viskas prasidėjo, ir 29 metų S. Klein nelauktai tapo pirmąja žmona. Ji turi daugybę likimo draugių. JAV Gyventojų surašymo biuro duomenimis, beveik 10 proc. moterų išsiskiria iki 30. S. Klein santuoka nėra neįprasta – 20 proc. visų santuokų išyra per penkerius metus, iš jų viena iš keturių išyra per dvejus metus.