Vestuvės

Psichologo patarimai. Medaus mėnuo virto pragaru!

autorius

Kaip kažkas protingas yra pasakęs - mergaitės, netekėkite, nes po vestuvių teks užsidaryt namuose, kuriuose liksite vienos, o vyrai ims po pasaulį klajot, o namai liks tik jam protarpiais ramybės uostas... oi, ne, ne jus grįš apkabint, deja, o rast patogią savo sofą, televizorių, padarytą maistą, sutvarkytą kiekvieną kampą, galiausiai pažiūrėt, kaip auga, jei auga Jūsų vaikai... Galvodavau, nieko sau, negali taip būt!!! Bet deja... Pradėt galbūt reiktų nuo to, kad esu prieš daugiau nei mėnesį ištekėjus Jaunoji, kuri visą tą mėnesį ne medų kopinėjo, o kruvinom ašarom verkė ir keikė save gyvenimą, vyrus veidmainius arba labiau gal savo naivumą ar neįžvalgumą.. Vos tik praėjus gražiajai šventei ir ant piršto atsiradus žiedui, prasidėjo Santuokinis gyvenimas, kuris, tikėjaus, gal ir ne rožėm bus klotas, bet viskas juk įveikiama bendrom jėgom. Deja. Kadangi dirbame mūsų bendroje įmonėje, tai reiktų paminėti tai, kad esu nuo tos dienos atskirta nuo finansų, vadinasi, jei man reikia ar noriu kažką nusipirkti - reikia motyvuoti, įtikinti, išsiprašyti, bet tai nereiškia, kad Brangus Mano Vyras manys, kad man to reikia - juk gali nesidažyt, džinsus antrą sezoną tuos pačius panešiot, kam pirkt kremus iš natūralių medžiagų, jei užtenka iš principo muilo

Katalikų bažnyčios mokymas apie pasirengimą santuokai

autorius

Jonas Paulius II nuo pat savo pontifikato pradžios skiria ypatingą ir nuolatinį dėmesį šeimai, jos gerovei. Popiežius rašo: „Pasaulio ir Bažnyčios ateitis ateina per šeimą“. 1981 m. pasirodė Jono Pauliaus II apaštališkasis paraginimas Familiaris Consortio (FC). Pats Šv. Tėvas Familiaris Consortio apibūdino kaip Bažnyčios mokymo apie gyvenimą, uždavinius, atsakomybę ir šeimos misiją šiuolaikiniame pasaulyje pagrindą. Šio apaštališkojo paraginimo tikslas mums pateikiamas įvade: „Bažnyčia suprasdama, kad santuoka ir šeima yra viena vertingiausių žmonijos gėrybių, geidžia supažindinti su savo mokymu ir kreipiasi į jaunus žmones, kurie rengiasi sudaryti santuoką ir kurti šeima, kad atvertų jiems naujus horizontus, padėtų atskleisti didybę ir grožį to pašaukimo, kuris skirtas tarnauti meilei ir gyvybei (FC, 1). Bažnyčia, apšviesta tikėjimo, kuris leidžia jai suvokti tikrą tiesą apie didįjį Santuokos sakramentą, šeimos gėrį ir didžiulę jų reikšmę, jaučia pareigą skelbti Evangeliją –„gerąją naujieną“ visiems besirengiantiems santuokai. Familiaris consortio sudaro įžanga ir IV dalys. I dalyje diagnozuojama dabartinė šeimos situacija, kur parodoma moralės principų svarba sprendžiant šiandienos problemas. II dalyje kalbama apie santuoką ir šeimą pagal Dievo planą. III dalyje gvildenami krikščioniškos šeimos uždaviniai. IV dalis skirta šeimų sielovadai.

Santuoka – tai dovanoti save visą ir visam

autorius

Norėčiau tikėti, jog po pirmojo mano bandymo nesuprantama ir vingiuota kalba susieti krikščioniškąją ir prigimtinę santuokas, šį kartą vėl pavyks laimėti mielo skaitytojo dėmesį. Šiuo kukliu ir toli gražu neprofesionaliu pamąstymu jį vėl kviesčiau paieškoti aiškesnio vyro ir moters sąjungos – santuokos - supratimo ir kartu prisiliesti prie gana sudėtingos temos: šeimos tikslo ir jos pagrindo. Juk kad ir keista, kunigaujant kuo toliau, tuo vis sunkiau jaunavedžiams pavyksta išversti į nūdienos kalbą pagrindinį krikščioniškosios santuokos sutikimo objektą – neatšaukiamai priimti kitą ir jam save visą dovanoti (plg. C. 1057 §2: vir et mulier foedere irrevocabili sese mutuo tradunt et accipiunt). Kai kas tai vadina „tikra“ meile ir turbūt neklysta. Sutikite, tai nelengva tema. Šiuo straipsniu nesiruošiu pasakyti nieko naujo. Kai kam tai bus tik „nuvalkiotos“ bažnytinės tiesios ar postringavimai apie sugedusį nūdienos pasaulį. Visgi juo norėčiau savotiškai pabandyti pasiaiškinti kai kuriems savo skaitytojams. Su jais visiškai sutinku: ne mums, kunigams, reikia kalbėti apie santuokos prasmę, grožį ar tikslus. Reikalingi susituokusiųjų pasauliečių liudijimai šia tema. Visgi – labai dažnai nutinka, jog vertinimas „iš šalies“ kartais būna tikslesnis. O gyvenantiems šeimoje kartais trūksta laiko ar galbūt ir noro įvertinti ar pamatyti tai, ką jie turi ir kiek daug jie gali. Čia ir būtų mano leitmotyvas įkišti savąjį trigrašį.

Greito vartojimo santuoka

autorius

Nežinau, kaip jūs, bet aš ilgiau nematytų draugų kartais net bijau klausti: „Kaip laikaisi, kaip šeima?“ Atsakymas: „ai, skiriuosi“ tapo nenormaliai dažnas. Kas tada? Tiesiog palinki stiprybės, kantrybės, apie meilę jau tyli, nors ir prisimeni tuos žmones dar prieš penketą – septynetą - dešimtį metų prisiekinėjusius amžiną meilę. Ir nebesupranti – kas nutiko. Man rodos, kad jeigu skyrybų skaičių apskaičiuotume pagal epidemijų taisykles (atrodo, 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų?), skyrybas reiktų pripažinti epidemija. Tačiau kiekvienas epidemiologas pasakys, jog epidemija turi priežasčių: įvairių visuomeninių sąlygų, aplinką (taip, aplinka kalta!), didelė gyventojų koncentracija, higienos trūkumas, prastai išvystyta sveikatos priežiūros sistema. Ne kitaip ir su santuoka bei skyrybomis. Dabartinę visuomenę mes dažnai krikštijame „vartotojiška“. Tad ar keista, kad vartotojiškoje visuomenėje santuoka taip pat tapo „suvartojamu“ gėriu? Lygiai tokia pačia preke ar paslauga, kaip, tarkim, automobilio nuoma. Pasižiūrėkime – vedybų sutartis įformina santuoką kaip tam tikrą civilinį sandorį, santuokai „nebeveikiant“ ar „sugedus“, o gal tiesiog – ją „sugadinus“, reiškiamos pretenzijos „kaltajai“ pusei, galiausiai virstančios skyrybomis - santuokos pabaiga. Gavome, suvartojome, sugadinome, išmetėme – tarsi mobilųjį telefoną ar kojines.

Laimingos santuokos receptai

autorius

Rodos, ką tik nuskambėjo Mendelsono maršas, tostai, vestuvių pokylio muzika... Rodos, dar taip neseniai gyvenote ypatingomis pakylėtomis nuotaikomis, o šiandien jūs jau nebe jaunavedžiai, o viskuo nepatenkinti, suirzę, priekaištais besisvaidantys sutuoktiniai... Kas gi pasikeitė? Kasdienės bėdos, buitis, nenoras suprasti ir priimti artimą žmogų tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokį kadaise „pati susikūrėte“... Psichologai tvirtina, kad tarpusavio santykiai – tai menas, kurio reikia mokytis visą gyvenimą. Tai nuolatinis kompromisų ieškojimas įveikiant savąjį ego. Todėl verta nuo pirmų santuokos dienų ne tikėtis aukso kalnų iš sutuoktinio, o žinoti, kad realiame šeimos gyvenime ne viskas visada klojasi sklandžiai ir gražiai. Būkite pasiruošę pakilimams ir nuosmukiams, įvairioms konfliktinėms situacijoms, atsirandančioms tarsi iš nieko. Turbūt vienas sudėtingiausių jaunos šeimos išbandymų – vaikelio gimimas. Tai vyksta ne tik todėl, kad pora – tai ne trys, o du asmenys, bet dar ir dėl to, kad tenka savo partnerį nuo šiol vertinti ne kaip romantišką meilužį, o kaip atsakingą tėvą ar motiną. Sena išmintis, kad vaiko gimimas gali sutaikyti nedarnią porą, tėra mitas. Vaiko gimimas – visai kitokių, naujų santykių pradžia, kai tenka atsisakyti daugelio įprastų, malonių dalykų, keisti vertybes, naujai dėlioti gyvenimo prioritetus. Neištikimybė – dažna skyrybų priežastis. Ar įmanoma numatyti neištikimybės priežastis?

Šio sezono vestuvių mados diktatorės krizės kauniečiai nepaiso

autorius

Besituokiančios poros sunkmečio nepaiso ir prabangos neatsisako: prie stalo sodina arti šimto svečių, į dangų leidžia būrius balandžių, puošiasi brangiais drabužiais. Tiesa, derasi labiau nei pernai ir reikalauja kokybės. Praėjusių metų vasarį, priklaupęs ant įšalusios Nidos žemės, 24 metų kaunietis Vytautas Samerdokas savo ilgametės draugės paprašė pakeisti judviejų draugystės statusą – tapti vyru ir žmona. Jau kitą rytą laimingieji įsimylėjėliai, stvėrę šratinukus, sudarinėjo svečių sąrašą. Tąkart jame buvo apie 70 žmonių. "Dabar jis sumažėjo maždaug dešimčia, tačiau tikrai ne dėl krizės", – šyptelėjo būsimoji nuotaka Lina Kveselytė. Kaimo turizmo sodybos, kurioje šių metų rugpjūčio 14-ąją švęs kelios dešimtys svečių, jaunuoliai ėmė ieškoti prieš metus. "Kuo vėliau pradėsi rūpintis patalpomis, tuo mažesnė tikimybė rasti pigesnių variantų", – mano apdairioji 25 metų nuotaka. Kol kas dar neaišku, kiek sodybos šeimininkai prašys už karštus, šaltus patiekalus ir patalpų nuomą, tačiau jaunieji viliasi, kad vienam asmeniui tai kainuos ne daugiau kaip 120 litų.

Vestuvių mados: spindesys ir geri darbai

autorius

Mados vyrauja ne tik gatvėse. Vestuvės taip pat turi savo madas, kurios keičiasi kiekvieną sezoną. Suknelės, šukuosenos, papuošalai, puokštės, spalvos – mados diktuoja pasirinkimą vieną svarbiausių dienų gyvenime, kai norisi, jog viskas būtų tobula. 2006 metai taip pat turi savo mados ypatybių. Ilgos žeme besivelkančios suknelės vis dar populiarios, tačiau suknelių papuošimai jau kitokie. 2006 metais nuotakoms siūloma suknelę puošti karoliukais, nėrinių akcentais, atlasinėmis juostelėmis, netikrais briliantais ar netgi visų šių elementų kombinacija. Suknelė turi žėrėti ir atrodyti tarsi nuostabios XX amžiaus pradžios kino žvaigždžių suknios. Toms, kurios nenori baltos suknelės, 2006 m. madingiausios pavasario spalvos yra late, koralo ir levandų. Tuokiantis šiltuoju metų laiku jaunikiui siūlomas lengvas šviesus kostiumas. Juodi frakai vis dar madingi ir tinka tradicijas mėgstantiems jaunikiams. Tačiau mėgstantys eksperimentuoti jaunikiai mielai renkasi šviesų kostiumą ir prie jo derina kaklaskarę, spalvotus marškinius, spindinčias sąsagas. Jaunikio ir jaunosios aprangos spalva gali būti ta pati. Nuometas vėl grįžta į madą, tik kiek trumpesnis – iki pečių. Jį taip pat siūloma siuvinėti karoliukais ar kristalais. Vietoj perlų ar kristalų vėrinių kaklą siūloma puošti velvetinėmis ar atlasinėmis juostelėmis su prisegta šilkine gėle ar plunksna. Rankines siūloma dekoruoti viena efektinga sage su kristalais.

Karščiausios 2008-ųjų vestuvių mados

autorius

Jei savo vestuvėse panaudosite bent kelias detales iš naujausių vestuvinių madų tendencijų, jūsų šventė bus šiuolaikiška ir dvelks šviežia gaiva. Daugelis dizainerių jau pristatė šių metų vestuvines tendencijas. Vis dėlto visada sunku nuspėti, kas keisis šioje tradicijų lydimoje šventėje. Visą sunkų darbą už jus atliko About.com. Štai kokios 2008-ųjų vestuvių mados: 1. Žaliosios vestuvės. Nors rūpintis aplinka ir savo šventei rinktis kuo mažiau jai kenkiančias puošmenas, techniką ir aprangą buvo madinga jau 2007-aisiais, šiais metais ši tradicija tapo dar svarbesnė. Daugelis jaunų porų supranta, kad jei mes nesirūpinsime aplinka, niekas kitas už mus nepasirūpins. Jei jūs taip pat esate iš tų, kuriems rūpi motulės žemės ateitis, pasvarstykite apie organiškas gėlių puokštes, perdirbamą kvietimų popierių, organišką maistą vaišėms ir netgi perdirbamus indus bei įrankius. Kiekviena smulkmena yra svarbi. 2. Juosmens išryškinimas. Praėjus trapecijos formos suknelių madai, mes vėl pasirengusios išryškinti savo taliją. 2008-ųjų pavasario kolekcijų pristatymuose dizaineriai išryškino juosmenį neretai tam naudodami plačius diržus ar skareles. Ieškok suknelės, kuri ties juosmeniu būtų surišta kaspinu ar kitokios faktūros platesne juostele. Drąsiai rinkis kontrastingos spalvos juosmens juostą ar kaspiną. Taip pat galite rinktis lašelio formos sijoną, kuris baigiasi ties keliais. Toks sijonas natūraliai išryškins jūsų privalumus, ypač jei talija bus išryškinta juostele ar kaspinu.

Į Lietuvą švęsti bernvakario

autorius

Su pokalbį pradėjusiu Philu iš viso į Vilnių skrido 15 jaunuolių, planavusių čia linksmintis keturias paras. Pasiteiravus, kodėl pasirinko Vilnių, paaiškino, kad Didžiosios Britanijos turizmo agentūra jiems pasiūlė labai gerą sandėrį (skrydis į Lietuvą ir atgal + 3 naktys "Radison SAS Astorija" viešbutyje atsiėjo po 300 svarų (1500 Lt) kiekvienam). Britams tai nebrangu, nes vidutiniškai per mėnesį jie uždirba 7-10 tūkst. Lt. Be to, Philas patvirtino girdėjęs daug gerų atsiliepimų apie Vilnių iš jame jau buvusių draugų. Tokie ir panašūs pokalbiai lėktuvuose, skrendančiuose iš Londono į Vilnių, toli gražu ne retenybė, o kasdienis reiškinys. Mat per šiuos metus, tai yra Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, labai suaktyvėjo atvykstamasis turizmas, ypač iš jau minėtos D.Britanijos, taip pat Airijos, Skandinavijos šalių, Italijos, Prancūzijos, Austrijos, tačiau daugiausiai turistų, kaip ir anksčiau, vis dėlto atvyksta iš Vokietijos. Per pastaruosius metus Lietuvos viešbučiuose svečių iš užsienio sulaukta trečdaliu daugiau nei ankstesniais metais, o svečių iš ES padaugėjo net 70 proc. Beje, anksčiau mes traukdavome per dantį estus, šaipydamiesi, jog suomiai pas juos važiuoja nusigerti, lėbauti, gastroliuoti po striptizo klubus ar išbandyti ekstremalių pramogų, o dabar ir Lietuva sulaukia vis daugiau tokių turistų, kurie renkasi vadinamuosius savaitgalio turus (daugiausiai tokių turistų sudaro britai, suomiai, norvegai, airiai - paprastai jaunesnio nei vidutinio amžiaus).

Mergvakaris – šventė jaunajai

autorius

Ne vienai vyriausiajai pamergei didžiausias priešvestuvinis rūpestis yra suorganizuoti jaunajai tikrai smagų vakarėlį be jos širdies draugo. Mergvakario tikslas – atkalbėti ištekančiąją nuo santuokos įžadų, kurie atims nerūpestingą laisvę. Dažniausiai per mergvakarį būsimoji nuotaka išbando tokių dalykų, kurių iki šiol nėra dariusi. Matyt tam, kad lengvi sukrėtimai ir stresai grąžintų meilės labirintuose pasiklydusiajai blaivų protą ir laisvės troškimą. Vakarėlio tema reikalinga tam, kad merginos išsiskirtų iš minios ir patrauktų praeivių akį (nes gal kaip tik tarp jų atsiras tas, kuris padės jaunajai atverti akis ir atsisakyti žengti prie altoriaus...) bei sustiprinti bendrumo jausmą, kad vakaro kaltininkė žinotų neprarasianti draugių net ir sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Populiariausia tarp merginų yra persirengti mokinukėmis, namų šeimininkėmis, ar laisvo elgesio moterimis – svarbiausia, kad visoms būtų smagu ir priimtina. Temos vakarėliui galima pasiieškoti teatro drabužinėje – ir net išsinuomuoti patikusius aprėdus! Turint daugiau laisvo laiko galima kostiumų užeiti pažiūrėti į vadinamuosius „secondhandus“ – neabejotinai galima rasti drabužėlių, kurie įsuptų Jus į Rytų šalių viliokių burtų tinklus ar turkišką blizgančią prabangą. Ypač nagingos panelės galėtų sukurti ir pačios pasiūti kostiumus – balerinų sijonėliai iš gausiai sluoksniuoto tiulio irgi efektingai atrodytų.

Vestuvių papročiai ir tradicijos pasaulyje

autorius

Vestuvės nuo seno buvo ypatinga šventė, tad ją apipynė daugybė papročių, tradicijų bei mitų. Juk kiekvienas nori, kad naujoji sąjunga pasisektų ir kad gyvenimas jaunavedžiams būtų saldus kaip medus. Paįvairinus savo vestuves įvairių šalių papročiais bus ne tik smagu, bet gal atneš dar daugiau laimės. Norite pasijusti Anglijos karaliene? Ženkite prie altoriaus gėlėmis išpuoštu taku. Tai – paprotys, simbolizuojantis, jog nuotakos gyvenimas bus tarsi gėlių jūra. Gražus paprotys – einant prie altoriaus jaunavedžiams dovanoti savo motinoms po gėlę. Taip parodoma pagarba ir meilė abejoms šeimoms. Dar viena graži ir prasminga tradicija – uždegti žvakę. Abiejų jaunųjų tėvai uždega po žvakė, o jaunieji nuo jų prisidega savąją žvakę. Šitaip pora parodo savo individualumą bei primena apie naujos šeimos sukūrimą. Kodėl reikia mesti per petį nuotakos puokštę? Juk norite, kad per jūsų vestuves būtų laimingi ir kiti. Tam, kas pagaus nuotakos puokštę, laimė bus dosni. Amerikietės ir anglės per vestuves turi turėti kažką seno, kažką naujo, kažką skolinto ir kažką mėlyno. Taip simbolizuojama naujo gyvenimo pradžia, bet ir ryšių palaikymas su senuoju gyvenimu. Austrės nuometus arba plaukus puošia mirtomis – gyvenimo jėgą simbolizuojančiais augalais. Tuo tarpu lietuvės puošiasi rūtų vainikėliais – simbolizuojančiais nekaltybę. Balyje į vestuvių puotas paprastai susirenka daugiau moterų nei vyrų, nes tuo metu vyrai miega – naktį prieš puotą jiems tenka ruošti maistą šventei.

Nyksta vestuvių tradicijos

autorius

Šiuolaikinėms vestuvėms iškelti reikia tik pinigų, o planavimo rūpesčius prisiima verslininkai. Vestuvių kaina priklauso nuo pageidavimų ir galimybių. Biudžetas žymiai išauga, jei vestuvėse dainuoja žinomi atlikėjai. Keičiasi ir vestuvių organizavimo tradicijos. Vietoje piršlių korimo ir kelių dienų puotų vis populiaresni pobūviai su kitų šalių atributika, plaukimas laivais į jūrą. Švenčių organizatorė Kristina Kaikarienė teigė, kad populiariausios yra amerikietiško tipo vestuvės – vieno vakaro elegantiška šventė. Vis labiau merginos pasiduoda filmų įtakai ir pageidauja, kad tėvai jas lydėtų prie altoriaus. Didėja užstalės. Prieš trejus metus vestuvėse dalyvaudavo apie 30 žmonių. Dabar kviečiama 60-80 svečių. Vaišių kaina vienam svečiui yra nuo šimto litų. Atgimsta archajiškos tradicijos – apeigos su duona ir druska, šeimos židinio įžiebimas, dvyliktos valandos palinkėjimai, senovinio nuometo įrišimas. Gražėja mergvakariai – kasų pynimas, šeimos moterų susibūrimas. Pačią svarbiausią vietą jungtuvėse užima apeigos bažnyčioje. Bažnyčioms aukojama iki 300 litų. Dar 200-300 litų gali kainuoti specialus bažnyčios puošimas. Bendrovės „Serna“ renginių organizatorės Rimos Paukštės teigimu, žmonės nori kuo mažiau tradicijų ir iš vestuvių organizatorių tikisi originalių pasiūlymų. „Stengiuosi sugrįžti prie tikrųjų santykių, kad jaunieji atkreiptų dėmesį į tėvelius, matytų vienas kitą vedybų dieną“, - tikino ji.

1 2 3 4