Vestuvių fotografo paieškos

Vestuvių fotografo pasirinkimas reikalauja kantrybės ir ilgų ieškojimų. Įgūdžiai, kūrybingumas, aistra fotografuoti ir stilius – pagrindinės gero vestuvių fotografo savybės. Idealiu atveju jūs rasite fotografą su milžiniška patirtimi, nuostabiu pavyzdžių albumu ir už priimtiną kainą. Vienas iš pagrindinių faktorių planuojant vestuves yra biudžetas. Daugelis jaunavedžių ieško kokybės ir kainos santykio tiek renkantis vestuvinius drabužius, žiedus, tiek transportą ar maistą. Ką lemia kaina vestuvių fotografijoje? Vienareikšmio atsakymo nėra. Aukšta kaina dažniausiai lemia kokybę, tačiau tai nėra 100% garantas. Kaip ir kitose ekonominės veiklos srityse ir čia kainą diktuoja pati rinka, pasiūlos ir paklausos santykis. Kitas didelės kainos aspektas – foto technikos kainos, remontas, priežiūra, atnaujinimas. Gera technika, gero fotografo rankose ir lemia kokybę. Pavyzdžiui mes kiekvienas per vestuves turime foto įrangos, kurios vertė nei iš tolo netelpa į keturženklę sumą. Jei nusprendėte, kad fotografo kaina yra priimtina, būtinai susitikite su tuo žmogumi, kuris įamžins svarbiausią jūsų gyvenimo dieną ir atsiminimai liks iki senatvės. Pateikiame keletą aspektų į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį ir išsiaiškinti: Pirmiausia fotografas jums turi patikti kaip žmogus. Nors vestuvių fotografas yra „tylusis šventės elementas“, tačiau nepriimtinas tipas svarbiausią gyvenimo dieną sukels papildomą stresą. Ar to reikia?

Susikurkite idealią vestuvių šventę

Vestuvių diena yra ypatingas įvykis dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia ir svarbiausia, du ypatingi žmonės susijungia į vieną per vestuvių ceremoniją. Antra, tai diena, kai susirenka šeima, giminės ir draugai pasidžiaugti šia svarbia švente. Svarbu, kad vestuvių diena būtų kaip įmanoma idealesnė. Štai keletas mažų patarimų, kurie padės jauniesiems susikurti nuostabiausią vestuvių dieną. Jei leidžia galimybės, planavimas iš anksto yra pagrindinis sėkmės garantas. Kuo anksčiau pradėsite planuoti vestuves, tuo didesnė tikimybė, kad galėsite užsisakyti norimą šventės vietą, vestuvinę suknelę, vestuvių fotografą, tortą ir kitus būtinus vestuvių atributus, kurie užtikrins, jog vestuvių diena būtų ideali. Planavimas suteiks malonumo organizuojant vestuvių šventę, nes išvengsite streso, nereikės skubėti paskutinėmis minutėmis, būsite tikri, jog padarėte viską, kad jūsų vestuvės bus įsimintiniausia šventė gyvenime. Kitas patarimas užtikrinantis sėkmę – pasidarykite sąrašą darbų, kuriuos turite atlikti iki vestuvių. Pavyzdžiui, šventės vietos užsisakymas, suknelės nuoma, vestuvių fotografas, gėlės, kvietimai ir kiti būtini dalykai. Kuo smulkesnį sąrašą pasidarysite, tuo labiau būsite užtikrinti, kad viską atlikote iki galo ir laiku. Susižadėjusi pora turėtų iš anksto susėsti kartu ir susidaryti biudžetą. Įvertinkite savo bendras pajamas, nustatykite kiek skirsite kiekvienai smulkmenai, pasitarkite kas mokės ir už kokius dalykus.

Svarbiausi klausimai vestuvių fotografui

Esant dideliam vestuvių fotografų skaičiui, galima lengvai suklysti pasirenkant. Norint išsirinkti tikrai profesionalų vestuvių fotografą, būtina ne tik pasikliauti draugų ar pažįstamų rekomendacijomis, bet ir patiems susitikti bei asmeniškai pabendrauti su fotografu. Svarbiausi klausimai, kuriuos turite pateikti pokalbio metu: Fotografavimo stilius? Tradicinis, reportažinis, meninis..... Dabartinė mada - reportažinė fotografija, tačiau, kaip rodo mūsų praktika, visada tenka padaryti tiek ir tradicinių, tiek ir surežisuotų nuotraukų, todėl būtinai aptarkite tai su fotografu, kad, pavyzdžiui, būtų patenkintas kiekvieno svečio noras nusifotografuoti prie bažnyčios su jaunaisiais ir pan. Vestuvių fotografavimo patirtis? Kiek metų fotografuoja? Kiek vestuvių įamžino? Klientų atsiliepimai? Ar fotografavo vestuves Jūsų mieste/bažnyčioje? Ypatingos fotografavimo vietos Jūsų mieste? Užsakymų skaičius? Ar Jūsų vestuvės bus vienintelis užsakymas fotografo savaitgaliui? Jeigu fotografas dirba ir penktadienį, ir šeštadienį - gali nukentėti nuotraukų kokybė. Nuotraukų pateikimo būdas? Ar gausite nuotraukų originalus ar tik kopijas? Iš esmės nuo to priklauso ir apmokėjimas už paslaugas. Pagrindiniai paslaugų teikimo šablonai: 1) jauniesiems kaip galutinis produktas pateikiamas nuotraukų albumas, o svečiams siūloma įsigyti nuotraukas už papildomą mokestį ; 2) jauniesiems pateikiamas DVD su nuotraukų originalais.

Vestuvių darbų sąrašo pavyzdys

Vestuvių planavimas reikalauja daug darbo, lankstumo ir netgi aistros. Reikia turėti labai gerą atmintį jei norite nepamiršti susisiekti su visais, pradedant maisto ir gėrimų tiekėjais, fotografais ir, aišku, giminėmis bei draugais. Geriausia ir paprasčiausia viską sukontroliuoti – pasidaryti vestuvių darbų sąrašą. Internete galima rasti vestuvių planavimo programų, tačiau jos yra dažniausiai mokamos. Galite pasidaryti vestuvių darbų sąrašą patys. Pateikime pavyzdį: Devyni – dvylika mėnesių iki vestuvių. Pranešti apie sužadėtuves. Pasirinkti vestuvių datą. Sudaryti vestuvių biudžetą. Pasirinkti ir formalizuoti vestuvių temą (vestuvių tipą). Preliminariai pasirinkti ir formalizuoti vestuvių vietą, paros laika, svečių skaičių. Sudaryti ir sujungti svečių sąrašą iš jaunosios ir jaunikio pusės. Pasirinkti ceremonijos vietą. Pasirinkti puotos vietą. Pasirinkti ir užsisakyti vestuvinę suknelę ir papuošalus. Pasirinkti ir pasamdyti vestuvių fotografą. Apmastyti dekoracijas jūsų šventės vietoms

Absurdiškiausių vestuvinių papročių dešimtukas

Vestuvių pramonė sau į kišenę susišluoja tūkstančius jaunavedžių litų. Vidutinė vestuvių puotos kaina (neskaičiuojant medaus mėnesio ar vestuvinių žiedų) Lietuvoje svyruoja nuo 10 000 iki 20 000 litų ir daugiau. Akivaizdu, kad dėl šventės reikia kažką aukoti. Kodėl viskas tiek kainuoja? Didelę protu nesuvokiamų išlaidų dalį sudaro absurdiški vestuvių pramoninkų peršami papročiai, iš kurių naudos tiek pat kiek iš ožio pieno. Nepaisant vestuvių planuotojų nuomonės, egzistuoja nemažai kvailų ir beprasmiškų tradicijų. Kai kurios iš jų yra senesnės ir patikrintos laiko, kai kurios padvelkė su ne tokiais senais vėjais iš vakarų, tačiau visos jos yra vienodai absurdiškos. Tam ypač pritartų vaikinai. Ar nujaučiate, apie ką eina kalba? Jei ne, „Askmen“ absurdiškiausių vestuvinių papročių dešimtukas padės pažvelgti į vestuvių puotą iš šiek tiek ironiškos pusės. Ryžiai ir konfeti yra du populiariausi birūs produktai, kurie vestuvių dieną neribotais kiekiais skraido virš jaunavedžių galvos, o paskui būna lengvabūdiškai paliekami maišytis po svečių kojomis. Tačiau ar jie tikrai tinka oficialiam renginiui? Ar jauniesiems tikrai norisi būti apmėtytiems maistu ir likusią vakaro dalį vaikščioti apsikarsčius kvailais popierėliais? Bernvakaris yra dar viena kvaila tradicija, sunkiai randanti sau vietą praktiškumo skalėje. Kuris žmogus norėtų dieną prieš savo sutuoktuves nusigerti iki žemės graibymo ir lemtingą savo gyvenimo posūkį prisiminti lyg per rūką?

Sunkmečio vestuvių tradicijos

Vis daugiau porų sunkmečiu stengiasi atidėti ne tik vedybas, bet ir skyrybas. Kol santuokų registratoriai ir vestuvių planuotojai skundžiasi šią vasarą turintys mažiau darbo, jaunavedžiai suka galvas, kaip taupant surengti gražią šventę. Statistikos departamento duomenimis, šiemet iki birželio susituokė 5882 poros. Pernai per tą patį laikotarpį įregistruota 717 jungtuvių daugiau. Šiai metais mažėja ir skyrybų. Per pirmus penkis 2009-ųjų mėnesius oficialiai nutraukti santuokos ryšius ryžosi 386 poromis mažiau nei pernai. Visa tai leidžia prognozuoti, kad jau kitąmet kris gimstamumo rodikliai. Daugelio Lietuvos savivaldybių civilinės metrikacijos skyrių specialistai šią vasarą turi mažiau darbo - registruojančiųjų santuokas sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. "Suskaičiavome, kad iki metų vidurio sutuokėme 100 porų mažiau nei ankstesniais metais. Tai reiškia, jog kelerius artimiausius metus registruosime mažiau kūdikių", - LŽ sakė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Bronė Nikitina. Jos pavaduotojos Daivos Radzienės tvirtinimu, vestuves šiemet rengia tos poros, kurios iškilmes planavo prieš metus - dar neprasidėjus krizei. Nusprendusieji prisiekti vienas kitam amžiną meilę prieš pusmetį santuokų rūmuose veikiausiai apsilankys tik kitąmet ar dar vėliau. Mažiau norinčiųjų susituokti sulaukia ir kitų Lietuvos rajonų civilinės metrikacijos skyriai, o pasiryžusiųjų susisaistyti vedybiniais saitais iškilmės nebėra tokios prašmatnios.

Mergvakaris ir Bernvakaris

Tradicinių vestuvių sutikime ypač svarbus buvo mergvakaris. Į jį susirinkdavo artimiausios, visą gyvenimą būsimą nuotaką supusios, moterys, – jaunos ir pagyvenusios, mamos ir tetos, kito kaimo moterys. Mergvakaris – jaunosios atsisveikinimas su savo mergyste, draugėmis, jos išlydėjimas į kitą gyvenimą. Todėl jo dalyvės dainuodavo dainas apie mergelės gyvenimą, pasakodavo savo vestuvių, mergvakarių istorijas, patardavo, kaip susitvarkyti su vyru namuose ir kaip išvengti poblemų šeimoje. Dažniausiai vyriausioji pamergė orgnizuodavo visą mergvakarį: užvesdavo mergvakario dainas, graudindavo jaunąją, mokė šokti. Ritualas prasidėdavo padovanojant jaunajai pinigėlį, kuris turėdavo atnešti sėkmę ir pinigus naujai šeimai. Pinigėlis būdavo paslepiamas jaunosios batelyje. Paskui jaunąją pasodindavo ant duonkubilio ir apsupusios puslankiu dainuodamos pindavo vainiką iš atsineštų gėlių. Paskui visos medinėmis šukomis eidamos ratu jaunajai iššukuodavo plaukus, uždėdavo vainiką ir padovanodavo veidrodį. Pasižiūrėjusi į savo atvaizdą jaunoji paimdavo šukas, kuriomis ją šukavo merginos ir mesdavo per dešinį petį į netekėjusių panų būrį...Kurią pirmą šukos paliesdavo – ta ištekės pirmoji. Rūtų vainikėlių pynimas – mergvakario dalis. Vestuvėms būdavo atrenkamas gražiausias. Nuotakos apsaugojimui nuo užkerėjimo, vainiko pynėjos eidavo prie stalo, ant kurio gulėdavo įvairūs vainikui pinti skirti žalumynai, sukibusios užrankų ir apeidavo jį ratu. Nupynusios vainiką, jos vėl išeidavo ratu.

Vestuvių ir šeimyninio gyvenimo tradicijos Turkijoje

Kaip žinia, musulmoniškoje Turkijoje iki šiol galioja daugpatystės įstatymas. Deja, tik 4-5 procentai tenykščių vyrų gali sau leisti tokią prabangą. Todėl dauguma turkų tenkinasi viena, kartais - dvejomis žmonomis. Jaunikis ir nuotaka iki vestuvių ne tik nepažinojo, bet ir nebūdavo viens kito matę. Būsimasis jaunikis žinodavo tik jaunosios vardą, retkarčiais sutikdavo ją gatvėje, pagal tų šalių tradicijas susisupusią į neperžvelgiamą rūbą. Ypatingai smalsūs jaunikiai tegalėdavo paprašyti kokios moters apžiūrėti jo būsimąją hareme ar pirtyje ir vėliau pasidalinti savo įspūdžiais. Mergina gi savo ruožtu atsargiai pasidomėdavo jaunikio materialine padėtimi ir asmens savybėmis. Kitais aspektais sąjunga vykdavo kaip dalykinis susitarimas, prekybinis sandėris. Turtingi turkai vestuves švęsdavo daug dienų. Tik 8-14-tą vestuvių dieną lūkesčių iškamuotas jaunikis galėdavo išvysti savo žmonos veidą. Šeimos patikėtinė nuimdavo moters veidą dengiantį šydą ir, šnabždėdama palaiminimus, sujungdavo jaunos poros rankas. Žodis "haremlik" (haremas) reiškia moteriškąją namo pusę. Vyriškoji namo pusė vadinosi "selamlik". Kiekviena turtuolio žmona hareme turėjo nuosavą kambarį - "odą" (odalik) ir tarnus. Pats haremas buvo atskirtas nuo aplinkinio pasaulio stora aukšta siena, o į gatvę išeinantys langai papuošti dailiomis raštuotomis grotomis… Gyvenimas hareme nebuvo labai įvairus.

Bernvakaris

Taigi norint surengti tikrą bernvakarį, reikia pranešti draugams apie greit įvyksiančias vestuves. Bernvakaris tiesiog privalo būti nevaržomas renginys. Kitaip tai nebus bernvakaris - viskas, kas tik norit: konferencija, puotos šėlsmas, geriausių draugų vakarėlis, interesų klubas - bet tik ne bernvakaris. Svarbiausia bernvakaryje, kad paskui būtų ką prisiminti. Konfliktai su kaimyne, sulaužyti baldai pasimiršta, o prisiminimai lieka. Jei Jūs bernvakariui užsakote klubą ar restoraną - visas galvos skausmas tenka patalpos šeimininkams, o Jums lieka tik malonūs pasilinksminimai, tokie, kaip dvigubų sąskaitų apmokėjimas: už panašaus tipo vakarėlių aptarnavimą beveik visuose klubuose ima didesnį mokestį. Dekoracijos. Parenkite sieninius plakatus iš nuogų moterų nuotraukų, žurnalų iškarpų, kviestųjų nuotraukų ir asmeninėmis seksualinėmis fantazijomis. Gėrimai. Tai priklauso nuo to, kokių rezultatų Jūs tikitės pasiekti. Pačių įspūdingiausių galima pasiekti maišant alų, vyną ir stipriuosius alkoholinius gėrimus. Jeigu Jūsų siekiai kuklesni - apsiribokite stipriu rūšiniu vynu, daug laipsnių turinčiais gėrimais ir dideliu kiekiu sulčių, sodos ir toniko. Toks asortimentas leistų kiekvienam susimaišyti skysčių pagal savo skonį. Indai ir maistas. Maloni naujiena - bernvakariuose visiškai neuždraustas vienkartinių indų naudojimas. Dar viena maloni naujiena - galima apsieiti be visokių drebučių ir karamelinių putėsių, o tiesiog užsakyti porą dešimčių dėžučių picų.

Pasiruošusi vestuvėms

Artėjant vestuvėms patiriame didžiulę įtampą ir begalinį nerimą. Tai neigiamai veikia mūsų organizmą. O juk visi didžiąją dieną norime atrodyti gražūs ir pailsėję. Patirtas stresas tikrai nepuošia, o visa tai atsispindi nuotraukose. Mažiausia ką galite padaryti – leiskite sau atsipalaiduoti. Garinė pirtis ar masažas vestuvių išvakarėse padės nusiraminti ir atgauti jėgas. Moterys visada nori atrodyti puikiai. Makiažas joms – vienas iš didžiausių išradimų žemėje, kuris puikiai paslepia nepageidaujamus veido trūkumus. Nuotraukose norite atrodyti tarsi ką nužengusi iš žurnalo viršelio? Nepalikite makiažo stiliaus apmąstymų paskutinei dienai. Prieš nutardama koks bus jūsų makiažo stilius, išbandykite įvairius jo variantus. Skirkite tam laiko (bent mėnesį iki vestuvių datos). Grimuotojas turėtų žinoti, kaip atrodys jūsų suknelė. Būtinai parodykite jam jos kokybišką nuotrauką, kurioje ryškiai matyti drabužio spalva. Jis jums padės suderinti makiažo ir audinio spalvas. Norite nepriekaištingo makiažo? Leiskite juo pasirūpinti makiažo specialistams, nes tik jie išmano savo darbo vingrybes. Jie jums gali pasiūlyti išbandyti tokias spalvas, apie kurias jūs net nebūtumėte pagalvojusi. Nebijokite jam išsakyti savo įspūdžius ir nuomonę, nes tik bendru sutarimu pasieksite geriausią rezultatą. Suradus geriausią variantą, vestuvių dieną galėsite mėgautis nuostabiu atvaizdu veidrodyje.

Mergvakaris, suvirpinęs nuotakos širdį

Šiuolaikinis mergvakaris nebeįsivaizduojamas be pamergių kvailiojimų miesto gatvėse, triukšmingų pasivažinėjimų limuzinu ir, žinoma, vyrų striptizo, tačiau atsisveikinti su mergyste galima ir visiškai kitaip. Sužinojusi, kad kolegės jai organizuoja mergvakarį pagal Mažosios Lietuvos tradicijas, klaipėdietė Irena Niuniavaitė nesitvėrė džiaugsmu. Etnologei, Klaipėdos etnokultūros centro darbuotojai svetimos vakarietiškosios tradicijos. Irena žinojo, kaip praeityje buvo švenčiama paskutinė jaunosios šventė be jaunikio, tačiau patirti tiek daug jausmų ir įvairiausių emocijų mergina nesitikėjo. Spalio 18-osios, trečiadienio, vakarą - likus trims dienoms iki Irenos vestuvių - Etnokultūros centre buvo minimas jaunimo folkloro sambūrio "Audenis", kuriam priklauso nuotaka, dešimtmetis. Po renginio Irenos buvo paprašyta pasilikti. Mergvakariui jau buvo pasiruošta. Pagrindinė organizatorė, žinoma uostamiesčio etnologė ir "Audenio" vadovė Valerija Jankūnaitė ir dar kelios kolegės pirmiausia paprašė Irenos pakilti į patalpą antrajame aukšte. Ten jos laukė tvarkingai sudėti XVIII amžiaus pabaigos- XIX amžiaus vidurio Klaipėdos krašto merginos drabužiai, šiam vakarui pasiskolinti iš kolekcijos. Pasijonis, sijonas, palaidinė ir liemenė. Irenai reikėjo persirengti. Neskubėdama, labai lėtai viena iš mergvakario dalyvių ją rengė, o dar septynios šalia sustojusios moterys dainavo. Dainuojama buvo iš specialiai sudaryto dainyno su vestuvinėmis, meilės, padėkos motinai ir vaišių dainomis.

Mergvakaris

Kas tai yra – žinote. Tai tokia ypač išdykusi ir linksma šventė, kai dūksta vienos merginos. Arba rimtos, ištekėjusios, vaikų prisigimdžiusios mamos. Nebūtinai tai turi būti prieš vestuves, nors tikrasis mergvakaris būtent tada ir būdavo. O mes, išdykėlės panelės, ir šiaip tokių vakarėlių prasimanydavom. Na, ir prisidūkdavom… Iki paryčių šokdavom ir plepėdavom, burdavom ir bijodavom, verkdavom ir dainuodavom, persirenginėdavom ir vaidindavom, net kartą ketvirtame aukšte lipome iš balkono į balkoną… Kai buvome netekėjusios… Dabar jau gabaliuką laiko nuvalgė šeima – mano mielieji vyras ir vaikučiai. Ir mano jaunystės išdykėles ištiko tas pats likimas. Taigi nemažą laiko dalį per šventes mes leidžiame jau didesnėje kompanijoje – su draugų ir draugių šeimomis. Smagūs tai būna savaitgaliai. Suvažiuoja kelios mielos šeimynėlės – mama, tėtis ir vaikučiai. Tiksliau – mama, vaikučiai ir dar vienas didelis vaikas. Ir prasideda – „Motin, kuris mano rankšluostis?" Kitame gale kažkoks tipelis su barzda – „Mamyte, aš einu pasimaudyti, tu Kaziuką pažiūrėk, gerai?" – ir dingsta vandeny kaip į vandenį… Kiti trys „dideli vaikai" prie medžio parimę kažką jau už marškinių slepia. Ten tie, kur labai tų „mamyčių" bijo, bet dar labiau alaus nori. Prieš laiką. Dar juk ne vakaras. Pasitaiko vienas kitas tipelis, kuris mėgsta prie laužo trepinėti. Tas tai mums, mergaitėms, patinka. Jis niekur nestraksi, nebent malkelių. Visą vakarą kūrena, dešrelių kepa, o rytą pats pirmas jau pusryčių kaičia.