Dabar aš, kaip ir visos mamos, drebančia širdim laukiu savo penkiolikmetės dukros, grįžtančios iš draugų gimtadienio, baru, jei nepareina laiku namo. Kaskart teigiu jai, kad draugus reikia labai atsargiai rinktis, kad juos patikrina gyvenimas. Kad labai dažnai paauglių draugystė nutrūksta, palikdama skausmingus išgyvenimus. Pasakoju dukrai ir savo to laikotarpio išgyvenimus... Buvau jautri ir nedrąsi paauglė. Jei užkalbindavo berniukas, skruostus išpildavo raudonis, drebėdavo ir linkdavo kojos. Suole sėdėjau viena, pertraukas praleisdavau tai su viena, tai su kita klasės drauge. Geriausios draugės neturėjau. Mano gyvenimas visiškai pasikeitė, kai į klasę atėjo naujokė Valdonė. Ji drąsiai apžvelgė mus visus, pastebėjusi tuščią vietą šalia manęs, plačiai nusišypsojo: ,,Čia laisva?" Nuo tos dienos mes tapome draugėmis. Daug kalbama apie neužmirštamą pirmąją meilę, bet paaugliui gal dar didesnę žymę nei ji palieka pirmoji draugystė. Pastebite, kaip dažnai mes, suaugę, vaikų klausiame: ,,Kas tavo geriausias draugas?" Taip mes tarsi patvirtiname draugystės svarbą kiekviename amžiaus tarpsnyje. Juk tada tu jautiesi laimingas visur ir visada – klasėje, kieme tu turi artimą žmogų, kuriuo pasitiki, kuris tau pats artimiausias, artimesnis net už tėtį ir mamą. Su juo ruoši pamokas, tave meiliai pasitinka draugės mama, vaišina. Jūs geriate arbatą ar kavą, vaišinatės sumuštiniais, sprendžiate uždavinius... Kartais ir pietaujate pas draugę.