Paauglys nori būti išgirstas

Paauglys nori būti išgirstas

Nebesusišneku su sūnumi. Viską suprantu, kad paauglystė sunkus amžius, na, bet ne tiek. Drasko akis, atsikalbinėja, kad ir ką bepasakyčiau. O svarbiausia, kad ir su tėvu nesiskaito. Ir geruoju, ir piktuoju bandau kalbėtis, o jis kaip kurčias. Bandžiau prikalbinti nueiti pas psichologą. Be šansų. Tik pasišaipė ir tiek. Kaip man elgtis? Psichologė Irena Ramoškaitė: Paauglių tėvai neretai skundžiasi atžariu atžalų elgesiu, per grubia kalba, vis dažniau pasitaikančiu melu ar iš viso nereagavimu į jų pastabas ar prašymus. Sociologinių tyrimų duomenimis, iš visų paauglių auklėjimo sunkumų būtent šie yra paplitę labiausiai. Į paauglystę įžengę vaikai nori jaustis suaugę ir dažnai nesugebėdami savo "suaugimo" išreikšti, neapsieina be šiurkščių frazių, nepagarbaus elgesio demonstravimo. Tačiau mokyti bendravimo kultūros atsakant šiurkštumu į vaiko replikas neprotinga. Bendraukite su juo kaip su lygiu. Tegul vaikas pajunta savo reikšmingumą ir tuomet jam nereikės įrodinėti, kad jis "jau didelis".

Naujas paauglių jaukas

Naujas paauglių jaukas

Širdies infarktas, traukuliai, kraujo išsiliejimas į smegenis, insultas ar vėžys – visus šiuos sveikatos sutrikimus ir daugelį kitų gali sukelti lakiųjų organinių cheminių medžiagų naudojimas ar žolių mišinių vartojimas ne pagal paskirtį. Tačiau jaunimas linkęs juos bandyti ir nuodijasi, negalvodamas apie pasekmes sveikatai. Narkotikų kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės jau yra uždraudęs tam tikrų medžiagų patekimą į rinką ir siekia apriboti keleto naujų platinimą. Kasmet rinkoje atsiranda 1-2 tūkst. naujų cheminių medžiagų. Skatinant jas vartoti ne pagal paskirtį, keliama rimta grėsmė žmonių sveikatai. Cheminių medžiagų, dar vadinamų „buzais", „poperiais", „niochais", uostymas yra tapęs paauglystės problema. Tiek internete, tiek parduotuvėse šios medžiagos pristatomos ir parduodamos kaip kambarių oro gaivikliai, dezodorantai bei odinių dirbinių valikliai. Kaip teigia Narkotikų kontrolės departamento Kontrolės skyriaus vedėja Rima Mačiūnienė, Lietuva nesiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių. Ir jeigu jaunimas kažką naujo svaiginimuisi išbando kitur, dažniausiai panašūs pranešimai pasirodo ir mūsų šalyje. „Šiuo metu dedama labai daug pastangų, kad tų medžiagų, kurias jaunimas vartoja svaiginimuisi, platinimas rinkoje būtų griežtai kontroliuojamas. Turiu omenyje augalinės ir cheminės kilmės sintetines organines medžiagas, kurios nėra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, tačiau veikia žmogaus psichiką".

Paaugliškos draugystės pamokos būna skaudžios

Paaugliškos draugystės pamokos būna skaudžios

Dabar aš, kaip ir visos mamos, drebančia širdim laukiu savo penkiolikmetės dukros, grįžtančios iš draugų gimtadienio, baru, jei nepareina laiku namo. Kaskart teigiu jai, kad draugus reikia labai atsargiai rinktis, kad juos patikrina gyvenimas. Kad labai dažnai paauglių draugystė nutrūksta, palikdama skausmingus išgyvenimus. Pasakoju dukrai ir savo to laikotarpio išgyvenimus... Buvau jautri ir nedrąsi paauglė. Jei užkalbindavo berniukas, skruostus išpildavo raudonis, drebėdavo ir linkdavo kojos. Suole sėdėjau viena, pertraukas praleisdavau tai su viena, tai su kita klasės drauge. Geriausios draugės neturėjau. Mano gyvenimas visiškai pasikeitė, kai į klasę atėjo naujokė Valdonė. Ji drąsiai apžvelgė mus visus, pastebėjusi tuščią vietą šalia manęs, plačiai nusišypsojo: ,,Čia laisva?" Nuo tos dienos mes tapome draugėmis. Daug kalbama apie neužmirštamą pirmąją meilę, bet paaugliui gal dar didesnę žymę nei ji palieka pirmoji draugystė. Pastebite, kaip dažnai mes, suaugę, vaikų klausiame: ,,Kas tavo geriausias draugas?" Taip mes tarsi patvirtiname draugystės svarbą kiekviename amžiaus tarpsnyje. Juk tada tu jautiesi laimingas visur ir visada – klasėje, kieme tu turi artimą žmogų, kuriuo pasitiki, kuris tau pats artimiausias, artimesnis net už tėtį ir mamą. Su juo ruoši pamokas, tave meiliai pasitinka draugės mama, vaišina. Jūs geriate arbatą ar kavą, vaišinatės sumuštiniais, sprendžiate uždavinius... Kartais ir pietaujate pas draugę.