Ar yra gyvybės kitoje planetoje? Mokslininkai rado kol kas tvirčiausius įrodymus
Netoli tolimos planetos astronomai aptiko cheminių medžiagų, kurias Žemėje gamina tik gyvos būtybės, pėdsakų.
Astronomai rado kol kas aiškiausių įrodymų, kad gyvybė gali egzistuoti už Saulės sistemos ribų, planetos, esančios už 124 šviesmečių nuo Žemės, atmosferoje.
Džeimso Vebso kosminiu teleskopu Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) astronomų vadovaujami tyrėjai aptiko dviejų junginių, kuriuos Žemėje gamina tik gyvos būtybės, cheminius požymius.
„Tai pirmosios užuominos apie ateivių pasaulį, kuris galbūt yra apgyvendintas“, - balandžio 15 d. žiniasklaidos atstovams surengtame susitikime žurnalistams sakė Kembridžo astronomijos profesorius Nikku Madhusudhanas, pagrindinis atradimo tyrėjas. „Tai revoliucinis momentas.“
Taigi, kur yra planeta, kurioje galbūt gyvena gyvybė, kokius įrodymus mokslininkai rado ir ar yra pagrindo skepticizmui?
Kur mokslininkai rado šiuos įrodymus?
Mokslininkai rėmėsi duomenimis, užfiksuotais NASA teleskopu „James Webb“, kuris 2022 m. buvo iškeltas į kosmosą ir yra nutolęs nuo Žemės apie 1,5 mln. kilometrų (930 000 mylių) ir yra žmonijos sargybinis bokštas, žvelgiantis į visatą.
Jie sutelkė dėmesį į vieną konkrečią planetą, K2-18b, nes ji jau parodė daug žadančių požymių kaip kandidatė į nežemišką kūną, kurio sąlygos panašios į Žemės sąlygas.
Kiek patikimi rezultatai?
Mokslininkai savo išvadas paskelbė recenzuojamame leidinyje „Astrophysical Journal Letters“, o tai reiškia, kad kiti šios srities ekspertai, kurie nagrinėjo jų darbą, pripažino jį įtikinamu.
Tačiau tai nereiškia, kad mokslininkai rado nenuginčijamų gyvybės įrodymų. Toli gražu ne.
Madhusudhanas pripažino, kad gali būti, jog K2-18b atmosferoje aptikti DMS ir DMDS pėdsakai yra kol kas žmonijai nežinomų cheminių reiškinių rezultatas.
„Svarbu, kad savo rezultatus vertintume giliai skeptiškai, nes tik bandydami ir vėl bandydami galėsime pasiekti tokį lygį, kai jais pasitikėsime“, - sakė Madhusudhanas. „Taip turi veikti mokslas.“
Jam pritarė ir kolegos iš tyrėjų grupės.
„Mūsų darbas yra atspirties taškas visiems tyrimams, kurie dabar reikalingi norint patvirtinti ir suprasti šių įdomių atradimų reikšmę“, - sakė bendraautorius Savvas Constantinou, taip pat iš Kembridžo astronomijos instituto.
Ar yra kitų nežemiškos gyvybės įrodymų?
Kembridžo vadovaujamos komandos išvados paskelbtos po to, kai pastaraisiais metais buvo padaryta nemažai atradimų, sužadinusių mokslininkų entuziazmą dėl galimybių rasti gyvybę už Žemės ribų.
2011 m. NASA mokslininkai paskelbė, kad Antarktidoje nusileidusiuose meteorituose aptiko cheminių medžiagų, kurios yra DNR sudedamosios dalys. Jų aptikti cheminių medžiagų pėdsakai negalėjo atsirasti dėl užteršimo meteoritams nusileidus Žemėje. Vienintelis paaiškinimas - kad asteroiduose ir kometose galėjo būti gyvybės sudedamųjų dalių.
Po metų Kopenhagos universiteto astronomai tolimoje žvaigždžių sistemoje aptiko cukraus molekulę. Ši molekulė yra esminė ribonukleorūgšties arba RNR - molekulės, kuri yra labai svarbi daugumai biologinių funkcijų, - sudedamoji dalis.
2023 m. astronomai rado organinių molekulių pėdsakų dujose, esančiose aplink vieną iš Saturno mėnulių Enceladą.
O 2024 m. viduryje mokslininkai nustatė penkias šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios, pasak jų, būtų gyvybės požymiai bet kurioje kitoje planetoje.
Tačiau mokslo kelionė susijusi ir su nesėkmėmis. 2005 m. du NASA mokslininkai teigė aptikę galimus nežemiškos gyvybės pėdsakus Marse, kai ten aptiko metano požymių. Tačiau galiausiai šios išvados nepasitvirtino po mokslinio patikrinimo ir NASA atsiribojo nuo jų išvadų.
Kas toliau?
Kembridžo vadovaujama komanda su 99,7 proc. patikimumu rado DMS ir DMDS. Tačiau nors tai gali skambėti kaip beveik tobulas rezultatas, jis toli gražu neatitinka to, kas pagal griežtus mokslo standartus laikoma naujo atradimo etalonu.
Kad jų išvados būtų laikomos nepaneigiamomis, jos turi pasiekti vadinamąją penkių sigmų ribą - 99,99994 proc. tikrumą.
Astronomai mano, kad daugiau valandų, praleistų su Džeimso Vebso teleskopu, gali padėti pasiekti tokį patvirtinimo lygį.
„Po kelių dešimtmečių galbūt atsigręšime į šį laiko momentą ir pripažinsime, kad būtent tada gyvoji visata atsidūrė ranka pasiekiamoje vietoje“, - sakė Madhusudhanas. „Tai gali būti lūžio taškas, kai staiga galėsime atsakyti į esminį klausimą, ar esame vieni visatoje.“
Įvertinkite straipsnį
Viršutinis paveiksliukas: Spiralinė galaktika NGC 2090, esanti Kolumbo žvaigždyne, matoma pro NASA/ESA/CSA Jameso Webbo kosminį teleskopą [Šaltinis: NASA]
