Dalykinio bendravimo psichologija

„Geri berniukai dirba, blogi – verčia geruosius dirbti, o protingi – valdo bloguosius”, – beveik visi mes sunkiai atsidūstame, pripažindami posakio tiesą. Taip, mokėti valdyti žmones – menas, o įvaldyti šį meną – reiškia, pasiekti sėkmės gyvenime.

Teisingi dalykiniai pokalbiai su kolegomis laikomi sėkmingo vadovavimo instrumentu. Jų tikslai tokie: pašalinti nesusipratimus ir nuostatas; įtvirtinti savitarpio supratimą; keistis informacija; užkirsti kelią gandams; stiprinti komandinę dvasią; nugalėti hierarchinius skirtumus; jausti atsakomybę ir t.t., rašo womenclub.ru.

Visada atminkite, kad didžiausią reikšmę turi tai, ką suprato pavaldinys. Dalykinis bendravimas – tai pirmiausia vienas iš komunikacijos būdų, todėl informacija – ne tai, ką tuo momentu sako kalbantysis, o tai, ką „pagauna” ir suvokia klausantysis.

Nesusikalbėjimo priežastys gali būti: žodžiai, kurių jūsų oponentas gali nežinoti (specifiniai terminai, užsienio kalbų žodžiai); operavimas pavyzdžiais, kurie gali jūsų pašnekovui nieko nesakyti; neverbaliniai komunikacijos elementai (gestai, mimika), kuriuos pašnekovas gali interpretuoti kitaip; klaidingas įsitikinimas, kad pašnekovas turi būtinos informacijos ir patirties.

Kokią galima padaryti išvadą? Turite aktyviai klausytis pavaldinio, perklausti, įtvirtinti grįžtamąjį ryšį, nuolat didinti bendrų ženklų skaičių.

„Pagauti bangą” ne taip ir sunku – klausykitės ir išgirskite. Visi mes žinome, kad yra keturi suvokimo būdai: vizualinis, audialinis, kinestetinis ir diskretinis. Žinoma, kad mes juos visi suvokiame, tačiau kažkuris vienas dominuoja.

Pavyzdžiui, jei oponento kalboje nuolat išgirstate vaizdingų apibūdinimų, priešais jus – vizualas, jei pašnekovas operuoja jausminėmis sąvokomis – kinestetikas. Taip pat apibūdinami ir kiti tipai. Todėl savo komunikacijoje pasistenkite kuo labiau sukoncentruoti jų dėmesį.

Vizualams – braižykite grafikus, schematizuokite dialogo esmę. Audialams – dėliokite garsinius kirčius, darykite pauzes, keiskite tembrą, skirdami svarbius dalykus nuo nesvarbių. Kalbėdami su kinestetikais dialogui suteikite emocinių atspalvių, netaupykite detalių perspėdami apie pavojus arba piešdami džiaugsmingas perspektyvas. O diskretikams viskas paprasta: kalbėkite logiškai, argumentuotai, racionaliai. Naudokitės tais žodžiais, kuriuos vartoja jūsų pašnekovas.

Atkreipti dėmesį reikia į viską: nuo vietos, kur vyksta dialogas (patogumas, išorinių dirgiklių nebuvimas, materialinis pasiruošimas) iki dalyvių informavimo (apie laiką, vietą, temą). Juk rezultatą gali paveikti mažiausia smulkmena.

Klausimai – naudingas pokalbio valdymo instrumentas.

Išmokite teisingai formuluoti klausimus:

– negalima užduoti iškart kelių klausimų – rizikuojate gauti atsakymą tik į paskutinį arba į pačius lengviausius klausimus;

– formuluokite klausimus taip, kad juose nebūtų informacijos, kuria atsakydamas galėtų remtis pašnekovas;

– formuluokite klausimus trumpai ir nedviprasmiškai. Ir suteikite pašnekovui pakankamai laiko klausimui apgalvoti, tik neatsakinėkite į jį patys.

Taip pat būtina išmokti teisingai reaguoti į pašnekovo prieštaravimą. Pirmiausia jį ramiai išklausykite. Neatsakykite per daug greitai, išlaikykite trumputę pauzę. Tai atrodo natūraliai ir parodo pašnekovui, kad jo pasiūlymas yra apsvarstomas.

Be to, jūs pats išlošiate laiko apmąstymui ir galite remtis įtikinamais argumentais. Jei dabar negalite deramai atsakyti – atidėkite prieštaravimą vėlesniam laikui („Prie jūsų argumentų grįšime vėliau, dabar apsvarstysime…”).

Svarbu mokėti pašnekovą įtikinti, o ne įkalbinėti. Įkalbinėti – vadinasi, gudriai manipuliuoti pašnekovu, norint gauti jo sutikimą. Dauguma atvejų tokia sėkmė trumpalaikė ir paprastai neigiamai veikia tolesnę komunikaciją. Kur kas efektyviau oponentą įtikinti, o tam prireiks pasitikėjimo savo jėgomis ir argumentacijos. Todėl paslėpkite rankovėje šį tūzą iš anksto!