Apie bendravimą

Bendroji komunikacijos, arba bendravimo, apibrėžtis yra tokia: bendravimas – tai dviejų ar daugiau žmonių tikslingas dalijimasis informacija, naudojantis įvairiais informacijos perdavimo būdais. Skaitydama šią apibrėžtį, komunikaciją, arba bendravimą, įsivaizduoju kaip radijo siųstuvo ir imtuvo atliekamus veiksmus. Vienas užkoduoja ir siunčia tam tikrus signalus, kitas – priima, atkoduoja. Kartais signalai perduodami tiksliai, kartais įsiterpia kokie nors trikdžiai – barjerai. Mokydamiesi bendravimo būtinai išanalizuojame bendravimo barjerus ir įsitikiname, koks svarbus yra grįžtamasis ryšys. Barjerai gali būti netikslus minties suformulavimas, perteikimo būdas, aplinka, nesugebėjimas atidžiai ir dėmesingai išklausyti, suvokimo skirtumai, patirtis, nuostatos, įsitikinimai, bendravimo stilius, charakterio ypatybės ir t. t. Bendravimo barjerų gali kilti bet kurioje sistemos vietoje. Komunikacija bus klaidinga, jei kalbėtojas („siųstuvas") netiksliai suformuluos mintį, netinkamai ar neaiškiai ją užkoduos. Užkoduoti savo pranešimą – tai mintis paversti žodžiais. Kita pusė mūsų pasakytus žodžius turi atkoduoti ir suvokti, ką norėjome pasakyti. Kadangi žodžiai turi daug reikšmių, o komunikuojant dar svarbu atsižvelgti į intonaciją ir kūno kalbą, dažnai nesuprantame vienas kito, negirdime ar suprantame neteisingai.

Krizės metu psichologinės problemos, kurių turėjo žmogus, tik dar labiau išryškėja. Norom nenorom reikia jas spręsti, negalima nuolat bėgti nuo savęs, nes toks neigimas gali virsti rimtais psichikos sutrikimais. Todėl krizė yra kaip tik palankus metas susikaupusioms problemoms spręsti, atrasti naujas perspektyvas ir įveikti savo baimes. Kad to pasiektų, žmogui neretai prireikia psichologo pagalbos. Bendravimas su psichologu turi daug privalumų. Pirmiausia, ką gali duoti psichologas, tai išklausyti. Žmogus trokšta ir turi teisę pasisakyti ir būti suprastas. Deja, ne visada yra žmonių, norinčių klausytis. Net ir artimieji dažnai negali padėti, nes jie turi savų rūpesčių, o gal tiesiog nemoka suprasti. Šeimose itin dažnas nesusikalbėjimas, nemokėjimas priimti, nesiklausymas, priekaištai. Nesuprastam žmogui daug sunkiau surasti išeitį, nes jį slegia ne tik savigraužos jausmas (kodėl man taip nutiko?), bet ir artimųjų priekaištai, spaudimas. Jei atsitinka taip, kad šeima neišklauso arba tiesiog nežino, kaip padėti, visada galima kreiptis į psichologą. Bendravimas su psichologu yra ypatingas tuo, kad šis žmogus klauso Jūsų be išankstinių nuostatų ar lūkesčių. Jis pažįsta jus mažiau ir negali kelti reikalavimų. Išklausymas ir racionalūs patarimai, žmogaus nukreipimas teisinga linkme – tai dalykai, kuriuos gali duoti psichologas. Net jei atsiranda žmonių, pasirengusių Jūsų klausytis, tai dar nereiškia, kad jie galės Jums padėti.

Koks yra žmogaus bendravimo poreikis? Racionali mityba sudaryta taip, kad žmogus gautų visą būtiną organizmui maistingųjų medžiagų rinkinį, vitaminus, mikroelementus ir t.t. Kokio nors elemento trūkumas sukels neigiamas pasekmes organizme. Taip ir bendravimas turi būti pilnavertis, kad būtų visos bendravimo sudėtinės dalys. Pavadinkime tai bendravimo alkio rūšimis: Stimuliacijos alkis. Atsiranda, kai nėra bendravimo- vienatvė. Kūdikių, kurie netenka būtino kontakto su žmonėmis vaikų namuose, psichika negrįžtamai pasikeičia, dėl ko jie vėliau nebegali pilnai adaptuotis socialiniame gyvenime. Atpažinimo alkis. Pasireiškia, kai ilgą laiką mūsų niekas neatpažįsta. Taip būna ilgalaikėje komandiruotėje daugiamilijoniniame mieste arba poilsiavietėje, kur daugybė žmonių. Naujoje vietoje mes susirandame naujųjų pažįstamų, kad jie mus pažintų. Dėl to mes mielai bendraujame svetimame mieste su žmogumi, kurį menkai pažinojome namie arba net nepažinojome, bet jis kalba mūsų kalba. Neformalaus bendravimo alkis su mums įdomiais asmenimis. Mums nepakanka bendravimo su žmonėmis, kurie mums yra neįdomūs. Tada pats bendravimas būna formalaus. Įvykių alkis. Net jei aplink mus įdomūs žmonės, tačiau niekas nevyksta, tampa nuobodu. Taip mums nusibosta melodija, kurią neseniai klausėmės su didžiausiu malonumu. Todėl žmonės su pasigardžiavimu domisi paskalomis, tai atgaivina bendravimą.