„Nuo jūsų vidinio laikrodžio priklauso ne tik tai, ar jūs pakylate iš lovos dar tik saulei tekant ar bevelijate pagulėti ilgiau, bet ir jūsų savijauta, emocijos, sveikata ir netgi tai, kokiu metu jūs meluojate ir flirtuojate!”, – rašo lenkų Focus leidinys. „Vėlyva varna akis krapštinėja, o ankstyva jau dantis rakinėja“, – sako sena patarlė, apibrėždama ... Skaityti toliau
Kai apima niūri nuotaika, ieškau, į ką įsikibti. Galvoju: kurgi tas gėris ir kaip tas gėris realiai pasireiškia tarp žmonių? Populiarioje psichologijoje dabar labai paplitęs žmogaus, kuriam sekasi, įvaizdis. Tas žmogus sveikas, neprieštaringas, sugeba patenkinti savo poreikius, gerai suvokia socialinius dėsnius, patogiai įsitaiso, ir, be abejo, visų pirma toks turi būti pats psichologas. Bet šis ... Skaityti toliau
Herodotas savo veikale „Istorija“ rašė: „Jei kas nors leistų Žmonėms iš visų papročių išsirinkti geriausius ir gražiausius, tai kiekvienas, susipažinęs su jais, pasirinktų savuosius“. Žmogaus Gyvenimas yra tampriai susiję su aplinka, kurioje jis gyvena: supanti Gamta, klimatas stipriai įtakoja Žmogaus elgseną ir ją formuoja. Kiekvieno Žmogaus Gyvenimas turi ritmą, kurį apsprendžia Gamtos ritmas: susipynę Gamtos ... Skaityti toliau
Lyderystė, lyderis – sąvokos, kurios aktualios pedagogams, mokyklų ar kitų švietimo padalinių darbuotojams ir vadovams. Kiekvienas – ypač daugumos pripažintas – pedagogas (specialistas, vadovas) gali būti vadinamas lyderiu. Dėl ypatingos švietimo paskirties – ugdyti laisvą, savarankišką, atsakingą, pilietišką asmenybę – lyderių švietime yra (ar bent jau turėtų būti) ypač daug. Lyderystė netapati vadovavimui. Pagrindinius lyderystės ir vadovavimo mokykloje skirtumus apibūdina Kotter tokiais pavyzdžiais: vadovas planuoja organizacijos darbuotojų veiklą ir rūpinasi biudžetu, o lyderis nusako veiklos kryptį; vadovas kontroliuoja veiklos įgyvendinimą ir sprendžia problemas, o lyderis vienija; vadovas organizuoja ir valdo personalą, o lyderis motyvuoja ir įkvepia. Lyderystė suvokiama kaip reiškinys, kurio esmė – kokiu nors būdu (elgesiu, priimamais sprendimais, propaguojamomis vertybėmis, turimomis savybėmis ir kt.) daromas tobulėti skatinantis poveikis ar įtaka kitam žmogui ar jų grupei. Lyderystė nėra tik išskirtinius asmenis apibūdinantis kokybinis rodiklis. Lyderį galima atpažinti stebint net ir artimiausioje aplinkoje (mokykloje, vietos bendruomenėje, šeimoje) esančius žmones. Lyderystė pasireiškia kaip gebėjimas įgyti žmonių pasitikėjimą ir paramą siekiant organizacijos tikslų (2) arba gebėjimas įkvėpti žmones – ir savo asmeniniu pavyzdžiu, ir pasirenkant atitinkamas įtikinėjimo taktikas – savanoriškai atlikti tam tikrą veiklą (3).
Kosmetologai, o kartu ir psichologai teigia, jog moters makiažas gali atskleisti ne tik jos charakterį, bet ir požiūrį į gyvenimą. Ir jei staiga moteris nustojo dažytis ar atvirkščiai, tai byloja apie permainas, vykstančias jos gyvenime. Absoliučiai nenaudojančios makiažo nevertina savo moteriškojo prado dėl daugelio priežasčių: nelaimingos meilės ir baimės dar kartą ją patirti,tėvų auklėjimo klaidų, patyrusios seksualinę prievartą ir dėl to linkusios likti „pilkomis pelytėmis", noro visur būti lygiai su vyrais ir aktyviai daryti karjerą, natūralistės, nusiteikusios prieš dekoratyvinę kosmetiką ir jos naudojimą. Dekoratyvinę kosmetiką naudojančios minimaliai vertina santūrumą ir gerą skonį dėl šių priežasčių: yra inteligentiškos ir nemėgstančios išsiskirti iš minios, pernelyg ryškų makiažą laiko vulgariu ir primityviu būdu atkreipti į save dėmesį. mokėdamos puikiai bendrauti, tuo ir traukia vyrų dėmesį. Moterys ryškų makiažą naudoja, nes: provincijoje - santūrumas nepriimtinas, savotiškai tikisi apsisaugoti nuo išorinio nedraugiško jai pasaulio, turi kai kurių psichologinių problemų.
Tėvai galvoja, kad svarbiausia - duoti vaikui gerą išsilavinimą, sudaryti jam sąlygas tapti turtingu ir įtakingu ir panašiai. Bet jie klysta. Svarbiausia - rūpintis jo gerų savybių ugdymu ir kad jis taptų kokios nors srities specialistu, bet būtinai pagal savo polinkius ir asmenybės tipą. Kitaip nebus progreso. Kai jau yra dvi rankos, trečia niekaip neišauga. Taip ir polinkiai. Auklėjimas sėkmingas, kai suvokiami tokie dalykai. Sutinkamai su karmos dėsniu, jeigu jūs nesudarote sąlygų tinkamam vaiko vystymuisi, tai sekančiame gyvenime susidursite su ta pačia problema - jus mažą irgi taip auklės. Teisingai auklėjant vaikus, kitame gyvenime pas jus išsivystys geriausi charakterio bruožai. Jeigu vaikas, atitinkantis ketvirtą asmenybės tipą, taps paprastu, bet kvalifikuotu darbininku, turinčiu geriausius charakterio bruožus, tai jo gyvenimas bus labai laimingas. Gali būti, kad jis neturės nei mažiausio valdžios troškimo, jo nedomins mokslai ar dar kas nors. Žinoma, žmogus kartais turi kokį nors hobį, bet tai mažai įtakoja jo pagrindinę gyvenimo kryptį, kaip ir mažas upeliukas negali pakeisti didelės upės vagos. Jeigu žmogus nuo vaikystės linkęs į biznį ir jį teisingai šia kryptimi auklėjo, tai jis irgi tampa šio reikalo specialistu ir dosnia asmenybe. Jis yra naudingas visuomenei, gerbiamas ir laimingas žmogus.
Tikrai neapsiriksite, jei dovaną derinsite ne tik prie vaiko norų, bet ir prie jo charakterio. Kinestetikai: Apie tokius vaikus sakoma: pasaulį jie pažįsta rankomis. Jų žaislai nuolat lūžta, dūžta, plyšta - taip mažylis tyrinėja aplinką. Mažieji kinestetikai paprastai neužsisėdi prie televizoriaus, jiems kančia išbūti kino teatre iki seanso pabaigos ar sulaukti spektaklio galo lėlių teatre. Tačiau dūkti, rungtyniauti ir žaisti gaudynių jie - pirmieji.Vaikui kinestetikui neteiks malonumo prieš miegą skaitoma pasakaitė, jei tuo pat metu jo neglostysite ar nelaikysite apkabinusi. Šie mažyliai būna labai prisirišę prie tėvų, ypač - prie mamos. Jiems tiesiog gyvybiškai svarbūs prisilietimai - ilgiau, nei kiti bendraamžiai, mėgsta būti susirangę mamai ar tėčiui ant kelių, keletą kartų per dieną pribėga tiesiog apkabinti, paglostyti mylimų žmonių ir patys mėgsta būti apkabinami, glostomi. Kinestetikui labiausiai patiks gauti dovanų minkštų žaisliukų, konstruktorių, „pasidaryk pats" serijos rinkinių. Jiems tiks viskas, ką galima minkyti, niurkyti, ardyti, lankstyti. Diskretai: Tai tylūs ir rimti mažyliai, kuriems nepatinka daug šurmulio ir judesio. Jie pyksta, jei suaugusieji gudrauja, nesileidžia apgaudinėjami, su jais nepapokštausi. Tai vadinamasis „mokslininko" tipas - jie nori pažinti pasaulį, domisi jo dėsniais, daiktų tarpusavio ryšiais. Šie mažyliai itin brangina akimirkas, kai drauge su jumis gali aiškintis, tirti, eksperimentuoti.
Esate nepatraukli (-us), bet kilnios širdies? Nenusiminkite, žurnale „Personal Relationships" paskelbtame straipsnyje teigiama, kad asmeninės savybės turi teigiamos įtakos fizinio grožio suvokimui. Jei turite teigiamų charakterių bruožų, pavyzdžiui, esate nuoširdus ir paslaugus, kiti jus įvertins kaip patrauklesnį už asmenį, turintį neigiamų bruožų, pavyzdžiui, nemandagų ir neteisingą. Eksperimento dalyviams buvo rodomos priešingos lyties fotografijos, kurias jie turėjo įvertinti pagal patrauklumo skalę. Prieš rodant ir parodžius nuotraukas buvo suteikiama informacijos apie nuotraukoje esančio žmogaus asmenines savybes. Tiriamieji turėjo įvertinti, ar norėtų tapti šių asmenų draugais ir romantiniais partneriais. Rezultatai parodė, kad informacija apie asmens charakterio bruožus labai veikė tiriamųjų norą susipažinti su nuotraukoje esančiu žmogumi, o tai savo ruožtu susiję su troškimu tapti romantiniu partneriu ir galiausiai geresniu patrauklumo įvertinimu. Kaip teigia tyrimo vadovas G. W. Lewandowski, asmeninės savybės yra kur kas svarbesnės už fizinį grožį, ir jos lemia tai, ar kitiems jūs atrodysite patrauklus.
Pozos, kokiomis miega žmonės, gali daug pasakyti apie konkretaus žmogaus asmenybę. Profesorius Krisas Idzikovskis, vienas garsiausių britų somnologijos ekspertų, tvirtina, jog aptiko tiesioginę priklausomybę tarp įprastų žmonių miegojimo pozų ir individualių jų charakterio savybių. K.Idzikovskis nustatė šešias padėtis - kiekviena jų gali daugiau papasakoti apie žmogaus charakterį negu pats žmogus. Populiariausia padėtis, ypač paplitusi tarp moterų, - "vaisius": 41 procentas visų respondentų ir 51 procentas apklaustų moterų pareiškė, kad jiems patogu miegoti ant šono, susirietus į kamuolį ir rankomis apkabinus pagalvę. Profesorius tvirtina, kad žmonės, miegodami tokia poza, gali tik atrodyti rūstūs, tačiau "iš tikrųjų yra jautrūs" ir drovūs. "Jūros žvaigždės" poza - žmogus miega ant nugaros, rankas atmetęs į šonus - būdinga tiems, kurie moka klausytis pašnekovo, lengvai užmezga pažintis, tačiau nemėgsta būti dėmesio centre ir linkę iniciatyvą atiduoti kitiems. Iš šešių mokslininkų nustatytų pozų žmonės rečiausiai miega "laisvojo skrydžio" padėtyje - ant pilvo. Tokia poza guli tik 6,5 procento žmonių. Tie, kurie mėgsta miegoti ant pilvo, iš pažiūros labai komunikabilūs ir netgi įžūlūs. Tačiau už pasitikinčios išvaizdos slypi nervingos natūros, negalinčios kritiškai vertinti savęs. "Kareivėlio" padėtis - žmogus miega ant nugaros, rankas prispaudęs prie šonų, - būdinga ramioms ir santūrioms asmenybėms, kurios sugeba sau kelti didelius reikalavimus.
1. Galva smarkiai palenkta prie popieriaus. Esate neryžtingas ir šiek tiek kitais nepasitikintis žmogus. Jūs užsidaręs ir nekomunikabilus, todėl viską regite sudėtingesnį ir niūresnių spalvų nei yra iš tikrųjų. Truputis atvirumo ir pasitikėjimo kitais leistų įgyti optimizmo. 2. Graužiate rašiklį. Esate turtingos vaizduotės, komunikabilus, optimistiško charakterio svajotojas. Lengvai susižavite gyvenimo naujovėmis, tačiau lygiai taip pat lengvai pamirštate savo planus ir visa galva pasineriate į kitą užsiėmimą. 3. Kūnas pasuktas į šoną. Esate sportiškas, dinamiškas, kupinas iniciatyvos ir apsukrumo. Jeigu jūs - moteris, dėl šios priežasties kai kada gali išryškėti vyriški charakterio bruožai. 4. Sėdite oriai ir solidžiai. Esate atsargus ir apdairus. Gyvenime viską vertinate skrupulingai ir rimtai, kruopščiai apsvarstote sprendimą, kurį ruošiatės priimti. Kiti žmonės vargiai galėtų jums daryti įtaką, įtikinti, kad imtumėtės to, kam nepritariate. Turite stiprią valią. 5. Rašydami kažką kramtote. Esate šiek tiek ekstravagantiškas ir netvarkingas. Jums nelengva susikaupti. Visą laiką vejatės mintį, kuri „paspruko" iš galvos. Akimirksniu pamirštate tai, apie ką galvojote prieš minutę, ir nesėkmingai bandote prisiminti. Laimė, esate kupinas fantazijų ir gyvybinių jėgų.
Šis įrašas bus skirtas tiems skaitytojams, kurie yra bandę ar norėtų pabandyti nustatyti kito žmogaus charakterio tipą. Pateiksiu supaprastintus visų keturių MBTI tipo raidžių paaiškinimus ir patarimus, kaip jas nustatyti - paeiliui atpažinti kiekvieną tipo raidę yra kur kas paprasčiau ir patikimiau, nei bandyti atspėti vieną iš šešiolikos charakterio tipų. Vis dėlto, turėkite omenyje, jog kai kuriais atvejais (tai ypač pastebima tarp vyresnio amžiaus žmonių) nustatyti tikslų charakterio tipą, remiantis vien tik stebėjimu, yra gana sudėtinga - visų tipų aprašymai yra orientuoti į „idealiuosius" tipus (kitaip tariant, jie visiškai teisingi turėtų būti tik tuo atveju, kai visos keturios MBTI savybės yra išvystytos itin stipriai), be to, dalis žmonių yra itin universalūs ar gerai įgudę prisitaikyti socialinėse situacijose. Tačiau pabandyti yra tikrai smagu. Sėkmės! Visų pirma, pradėkime nuo pirmosios priešpriešos - ekstraversijos (E) bei intraversijos (I). Iš dalies galima teigti, jog populiarusis stereotipas, teigiantis, jog ekstravertai yra populiarūs, lengvai bendraujantys, šnekūs žmonės, o intravertai - tylūs, uždari atsiskyrėliai, yra teisingas. Tačiau nereikėtų skubėti, bandant greitai nuspręsti, kuriam - E ar I - tipui priklauso žmogus. Ši priešingybė yra paremta toli gražu ne bendravimu, o energijos srautų kryptimi bei mąstymo skirtumais (kai kurie moksliniai tyrimai rodo, jog intravertų smegenys gaunamą informaciją fiziškai apdoroja kitaip, nei ekstravertų smegenys).
Ar pažįsti ką nors, kas kasdien mielai praleidžia po keletą valandų būdamas visiškai vienas? Kas mėgsta ramius pokalbius apie jausmus ar idėjas, gali pateikti neįtikėtiną pristatymą didelei auditorijai, tačiau nejaukiai jaučiasi žmonių grupėse ir yra itin nerangus lengvuose pokalbiuose „apie nieką"? Ar šį žmogų tenka tiesiog tempti į vakarėlius, po ko jam prireikia visos dienos, kad atsigautų? Ar jis niurzga, susiraukia ar gūžteli, kai kiti žmonės tiesiog stengiasi jį pralinksminti? Jei taip, ar tu šiam žmogui sakai, jog jis yra „per daug rimtas" ar klausi apie jo savijautą? Ar laikai jį abejingu, arogantišku ar netgi nemandagiu? Stengiesi skirti dar daugiau pastangų, kad ištrauktum jį iš jo kiauto? Jei atsakei „taip" į šiuos klausimus, labai tikėtina, jog bendrauji su intravertu - ir bendrauji su juo netinkamai. Pastaruoju metu mokslas rado atsakymų į daugelį klausimų apie intravertų įpročius ir poreikius. Netgi buvo išsiaiškinta, remiantis smegenų aktyvumo tyrimais, jog intravertai apdoroja informaciją kitaip nei ekstravertai. Ir ne, aš to neišgalvojau. Bet jei tu ką tik pajutai nieko nesuprantantis (-i), per daug nesistebėk - esi ne vienas (-a). Intravertai sudaro ženklią žmonijos dalį, tačiau jie yra viena klaidingiausiai suprantamų ir užgaunamų visuomenės grupių. Taip, žinau. Mano vardas Džonatanas ir aš esu intravertas. O, aš tai neigiau metų metus. Galų gale, aš juk turiu gerus bendravimo įgūdžius. Nesu niūrus ar mizantropiškas. Bent jau paprastai.
