Galaktikos centre kvepia avietėmis

Galaktikos centre kvepia avietėmis

Ištyrus gigantišką dulkių debesį Paukščių tako viduryje, išsiaiškinta, kad jis gali būti aviečių kvapo, rašo „The Guardian".
Maxo Plancko radijo astronomijos instituto mokslininkai kosmoso erdvėje ieškojo amino rūgščių - pagrindinių cheminių elementų, iš kurių sudaryta gyvybė. Astrobiologams amino rūgščių atradimas reiškia galimybę, kad gyvybė galima ir kitose planetose. Ispanijoje įrengtu IRAM teleskopu astronomai ištyrė elektromagnetinį spinduliavimą, kurį skleidžia aukštos temperatūros ir didelio tankio Sagittarius B2 regionas, supantis naujai susiformavusią žvaigždę. Žvaigždės spinduliavimą sugeria aplink esančio dujų debesies molekulės, kurios vėliau vėl išspinduliuojamos kaip kita energija, priklausomai nuo molekulės tipo. Iš viso mokslininkams pavyko užregistruoti apie 4000 skirtingų tokių signalų, tačiau kol kas išanalizuota tik pusė. Nors mokslininkai dar neaptiko ieškotų amino rūgščių, tačiau jiems pavyko pastebėti etilo formiato bei nuodingojo propilo cianido - tai didžiausios kosminėje erdvėje iki šiol rastos molekulės. Rasta cheminė medžiaga etilformiatas suteikia kvapą avietėms. Beje, ta pati medžiaga suteikia kvapą ir romui. „Etilformiatas suteikia avietėms skonį, tačiau kad susiformuotų kosminės avietės, reikia daugybės kitų molekulių", - „The Guardian" cituoja astronomą Arnaudą Belloche.

Galaktika - 12 klasės pamoka

Galaktika - 12 klasės pamoka

Pirmiausia nagrinėjame sąlygas galaktikoms egzistuoti. Mokiniai jau yra nagrinėję visą astronomijos kursą, todėl jie skiria sąvokas "Visata" ir "begalybė". Šios pamokos metu labai svarbu suprasti, kuo ir kaip skiriasi Galaktika, žvaigždė, planeta. Didžiausią dėmesį skiriame Paukščių tako galaktikos nuotraukoms. Pabandome "atrasti save" visos Galaktikos nuotraukoje. “Ieškant savęs", labai svarbu suprasti, kad Saulė ir Žemė Galaktikos sampratoje yra vienas taškas. Galaktikas lyginame pagal esminius požymius. Remiantis fizikos sukamojo kūno dinamika, vyksta diskusija, kodėl yra įvairių rūšių galaktikų. Aptariame žvaigždžių spiečius ir jų grupes.

Diskusija Saulės sistema

Diskusija Saulės sistema

Tikslai ir uždaviniai: Skatinti mokinius naudotis pačių rastais interneto šaltiniais; Išmokti apipavidalinti ir perteikti medžiagą bendraklasiams; Aktyviai dalyvauti diskusijoje. Darbo metodai: Mokiniai grupėmis po 4-5 mokinius patys pasirenka temas, už kurias atsiskaito po mėnesio; Mokiniai skaito pranešimus ir demonstruoja vaizdus bei nuotraukas TV. Turinys: Patys mokiniai grupėse ruošia šešias temas. Vienintelė sąlyga- kuo mažiau naudotis mokytojo nurodytais interneto šaltiniais ir patiems susirasti medžiagos. Vieni pasakoja, kiti rodo nuotraukas ir dalija medžiagą bendraklasiams. Po to atsako į klausimus.

Didžiosios planetos. Uranas

Didžiosios planetos. Uranas

Naudojimosi internetu tikslai: Išmokti naudotis internete esančia naujausia fizikos ir astronomijos mokslų informacija. Suvokti šiuolaikinės fizikos ir astronomijos mokslų problemas bei šių mokslų raidos perspektyvas. Paįvairinti fizikos ir astronomijos dėstymą, skatinti mokinių susidomėjimą. Iš dalies pakeisti senstančias ir nuolat gendančias vaizdines priemones. Metodas: paskaita. Pamokos tema: Didžiosios planetos. Mokymosi uždaviniai: Gebėti apibūdinti planetas, jų palydovus. Mokomoji veikla: Didžiosios planetos: Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas. Prieš apibūdinant kiekvieną planetą, palyginamos jų orbitos bei planetų dydis. Šiam tikslui patartina naudoti kompiuterinę programą DSPACE.

Didžiosios planetos. Neptūnas

Didžiosios planetos. Neptūnas

Naudojimosi internetu tikslai: Išmokti naudotis internete esančia naujausia fizikos ir astronomijos mokslų informacija. Suvokti šiuolaikinės fizikos ir astronomijos mokslų problemas bei šių mokslų raidos perspektyvas. Paįvairinti fizikos ir astronomijos dėstymą, skatinti mokinių susidomėjimą. Iš dalies pakeisti senstančias ir nuolat gendančias vaizdines priemones. Metodas: paskaita. Pamokos tema: Didžiosios planetos. Mokymosi uždaviniai: Gebėti apibūdinti planetas, jų palydovus.

Astronominių dangaus kūnų praktinis stebėjimas

Astronominių dangaus kūnų praktinis stebėjimas

Mokiniai, naudodamiesi http://www.itpa.lt/dangus/html tinklalapiu bei žinynais, kuriuose nurodytos dangaus koordinatės, grupėmis pasirenka dangaus plotus. Dirbama grupėmis po kelis moksleivius. Jie patys susiskirsto į grupes. Pasirinktas dangaus plotas aprašomas, kad būtų galima jį sulyginti su naktį matomu dangaus vaizdu. Patys mokiniai sąsiuvinyje nusibraižo "dangų", kuriame pavaizduoti stebėtini objektai. Po to savo vaizdą lygina su kompiuterinio teleskopo vaizdu. Pasirinktą naktį (jei leidžia oro sąlygos) mokiniai stebi dangų ir patys padaro išvadas. Jose turi atsispindėti, kiek abu vaizdai (kompiuterinio teleskopo ir stebėto) skiriasi. Išvadose būtina pažymėti, kodėl šie vaizdai skiriasi. Tame pat interneto tinklalapyje yra nurodyti objektai, kurie matomi žiūronais. Mokiniai patys turi įvairių artinančių žiūronų, todėl galima lyginti ir jais matomus vaizdus. Moksleiviai patys akivaizdžiai įsitikina, kad "tikrai" vaizdai matomi "ne tie". Kompiuterinis žvaigždėlapis leidžia mokiniui pamatyti jo privalumą, nes sukamasis žvaigždėlapis nėra toks tikslus.

Žemė - magnetas

Žemė - magnetas

Žemė turi stiprų magnetinį lauką. Dirbtinis magnetas (pavyzdžiui, pakabintas ant siūlo gulsčias įmagnetėjęs virbas) pasisuko taip, kad vienas galas rodo Žemės Šiaurės magnetinį polių, kitas - Pietų. Jei netoliese yra kitas magnetas ar didelė ritė, kuria teka elektros srovė, kabantis magnetas reaguos į kito magneto sukurtą magnetinį lauką. Žemei sukantis apie savo ašį, jos mantija su kietąja pluta, slysdamos išorinio branduolio skystuoju sluoksniu, sukasi šiek tiek greičiau negu vidinis branduolys, todėl branduolio elektronai juda mantijos ir plutos elektronų atžvilgiu. Šis elektronų judėjimas sukuria gamtinį srovės generatorių, kuris savo ruožtu kuria magnetinį lauką, panašiai kaip jį kuria indukcijos rite tekanti elektros srovė. Žemės magnetinė ašis pasvirusi į geografinę ašį apie 110 laipsnių kampu, todėl magnetiniai poliai nesutampa su geografiniais ašigaliais.Žemės magnetinės ašies posvyris nuolat kinta, bet ilgą laiką (net dešimtis tūkstančių metų) magnetiniai poliai išlieka maždaug vienoje vietoje.

Žemės judėjimas orbita aplink Saulę

Planetos skrieja aplink Saulę orbitomis, kurios yra elipsės su dviem židiniais; viename iš jų yra Saulė. Planetos orbitose skrieja savo greičiu. Kuo toliau planeta yra nuo Saulės, tuo lėčiau ji skrieja ir jos metai ilgesni. Antai Merkurijus skrieja 47,9 km/s greičiu ir visą orbitą apeina per ketvirtį Žemės metų; Venera skrieja 35,0 km/s, ir jos metai trunka 0,61 mūsų metų. Jupiteris skrieja 13,1 km/s greičiu ir orbitą apeina per 11,86 Žemės metų, Saturnas, skriedamas tik 9,6 km/s greičiu, aplink Saulę apsisuka per 29,46 mūsų metų. Manoma, kad didžiausios planetos, periodiškai priartėdamos prie Saulės ir prie Žemės, padidėjusiu gravitaciniu poveikiu daro tam tikrą įtaką Saulei - padidina jos chromosferos aktyvumą, o pasmarkėjęs Saulės vėjas veikia Žemės magnetosferą ir jonosferą.