Vegetarinė mityba

Pasaulyje vis daugėja žmonių, auginančių vegetarus arba netgi veganus vaikus, ir vaikai yra išaugę visiškai sveiki. Tačiau Lietuvoje vis dar laikomasi mito, jog vaikui mėsa būtina. Be etinių mėsos nevalgymo priežasčių dar yra ir sveikatos priežastys – mėsoje yra žalingų hormonų bei antibiotikų, kurie naudojami intensyviojoje gyvulininkystėje siekaint užkirsti kelią gyvulių ligoms bei skatinti greitą augimą. Šios medžiagos, patekusios į maisto grandinę, kelia pavojų brendimo laikotarpiu, vystymuisi, imunitetui, nervų sistemai. Svarbu tinkamai subalansuoti vegetarinę vaiko mitybą ir jokių problemų neturėtų kilti. Tai, kad vaikas negaus kažkokių medžiagų, jeigu nevalgys mėsos, yra mitas. Vegetariška mityba tinka visoms amžiaus grupėms, jei tik yra gerai apgalvota ir subalansuota. Valgydami vegetarišką maistą, vaikai gali gauti visas jiems reikalingas medžiagas. Kai kuriose šalyse žmonės nuo gimimo yra vegetarai. Tėvams tereikia pasirūpinti, kad vaikų mityboje netrūktų jokių maisto medžiagų. Tad, jei turite pakankamai žinių apie sveiką mitybą bei organizmo poreikius, jaudintis dėl vegetaro vaiko tikrai nereikėtų. Vegetarinė dieta taip pat gali padėti vaikams sustiprinti imunitetą, išvengti širdies ligų, diabeto, osteoporozės, astmos, viršsvorio bei nutukimo ateityje.

Šiuo laikmečiu daugelis didelį dėmesį kreipia į mitybą. Žmonės laikosi įvairių dietų, prisitaiko sau visokius mitybos principus: kaip kad, pavyzdžiui, ryte būtinai išgerti stiklinę vandens, nevalgyti mėsos penktadieniais, nevalgyti mėsos per Gavėnią ir Adventą ar pan. Tai jau tampa mada. Dažnai, tokios mados pagautos, tikėdamosios sulieknėti ar pan., vegetarizmu užsiima ir paauglės. Tačiau ar sveika drastiškai atsisakyti ir visiškai nevalgyti mėsos? Ir kas gi yra vegetarizmas: mada ar filosofija? Susižavėję vegetarizmu vieni jaučiasi atradę gyvenimo džiaugsmą, kiti – suklydę. Specialistai teigia, kad vegetarinė mityba turi ir pliusų, ir minusų. Tad kaipgi tinkamai pasirinkti? Tikimės, apsispręsti padės mūsų pašnekovo, jurbarkiečio (Jurbarke šiuo metu gyvena S. Grigenčio tėvai bei sesuo Rita su šeima), sėkmingo verslininko (jis – vienas iš Lietuvoje žinomos kompanijos – UAB „Oksalis“ – bendrasavininkų) ir sveiką gyvenimo būdą praktikuojančio jogos mokytojo, Ajurvedos Akademijos lektoriaus Sauliaus Grigenčio išsakytos mintys. – Kodėl nusprendėte atsisakyti mėsos? Ar seniai jos nevalgote? Galbūt turite savo filosofiją, tikėjimą ar užsiimate kuo nors neįprastu? – Prieš 12 metų pradėjau praktikuoti jogą Šivananda jogos centre, kurį 1998 metais Vilniuje atidarė taip pat jurbarkietis, klasės draugas Dangirdas Aleksa. Jis ir buvo mano pirmas jogos mokytojas. Praktikuodamas jogą susipažinau su vegetarinės mitybos principais ir ajurveda.

Didžiausia šiuolaikinio žmogaus bėda ta, kad jis atitolo nuo gamtos, užmiršo jos dėsnius ir galią. Žmogus pats susikūrė savo gyvenimo taisykles, gamina nenatūralų maistą bei vartoja sintetinius vaistus, užmiršo, jog gamta gali jį maitinti ir gydyti – tik reikia paklusti jos dėsniams. Didžiausią žalą savo kūnui žmogus daro netinkamai maitindamasis. Dar Vydūnas savo knygoje “Sveikata, jaunumas ir grožė” rašė, kad žmogus valgo per daug, per dažnai, vartoja gyvulinės kilmės maisto produktų. Taigi nenatūralus, perdirbtas maistas yra labai nevertingas, tarsi svetimkūnis. Nuo ilgo terminio apdorojimo iš maisto lieka tik tuščios kalorijos. Toks maistas neduoda jokios naudos, atvirkščiai – daro didžiulę žalą, kadangi virškinimui naudojama brangi organizmo gyvybinė energija. Be to, organizme lieka daug visokių šlakų, kurie alina mūsų nervų sistemą ir ardo sveikatą. Šiuolaikinį žmogų labai vilioja skanūs, įvairūs maisto produktai, jis dažnai nemato kito gyvenimo tikslo, kaip tik skaniai pavalgyti ir linksmai praleisti laiką, o pasekmes palieka “galingai medicinai”. Sunku patikėti, jog žmogus taip apako ir apkurto, kad vis gilyn brenda į pražutingų malonumų liūną. Jis verčiau nuo kūdikystės iki senatvės kęs įvairiausias ligas, bet savo žalingų įpročių neatsisakys. Sokratas yra pasakęs: “Gyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume”. Taigi mūsų maistas turi būti pirmiausia naudingas mūsų organizmui, o tik po to – skanus.