Žemės reforma

Kadangi šio laiško autorius nesutiko atvirai diskutuoti internetiniame diskusijų forume - todėl aš jo asmeninius duomenis nutylėsiu. Atsakydamas į šią žinomo Lietuvoje žmogaus kritiką noriu atkreipti jo dėmesį į tai, kad mozaikinė pasaulėžiūra labai primena pasaulio žemėlapį. Jeigu Jūs eidamas pėsčias ar važiuodamas automobiliu artėjate prie horizonto linijos - tai iš mokykloje išmoktų geografijos pamokų (žemėlapių studijavimo) visuomet žinote - jog už šiuo metu Jūsų matomos (ir atpažįstamos) pasaulio dalies - visuomet dar kas nors yra. Todėl kai aš remdamasis mozaikine pasaulėžiūra viešinu man žinomus ir mano susistemintus faktus - tai taip pat yra savotiška kelionė „link pasaulio pažinimo horizonto". Jeigu Jūs nesutinkate tuo „pažinimo keliu" keliauti kartu - tai dar visiškai nereiškia jog už „pažinimo horizonto" išvis nieko nėra, arba kad ten esantys daiktai bei reiškiniai tarpusavyje yra niekaip nesusieti. Prieš darant tokias skubotas ir neteisingas išvadas - derėtų pasidomėti pačiu Jūsų kritikuojamo mano straipsnio turiniu. Jame aš nuosekliai aiškinu - kaip ir kodėl „valdžią turinčiųjų" primetama kaleidoskopinė pasaulėžiūra žmonėms sukuria realias pasaulio tikrovės suvokimo deformacijas. Gerb. skaitytojai, apsigynę nuo oponento kritikos, mes galime pratęsti pokalbį apie tai - kodėl žmonės nesuvokia pasaulio sandaros tikrovės.

Gyvename išties įdomiais laikais: kuo daugiau valdžią turintieji gerina mūsų gyvenimus - tuo labiau tie gyvenimai blogėja. Įdomiausia šio paradokso dalis yra tame - kad visiškai nesugebantys valdyti šalį „politikai" net nesuabejoja - jog šalies valdymas yra tik jų veiklos sritis, jų profesija. Vieniems „pasaulio gelbėtojams" beviltiškai susikompromitavus - tuoj atsiranda kiti ir reikalauja: „Duokite mums valdžią. Mes tai tikrai padarysime visuotinį gerbūvį". Kad įsitikinti, jog atėję į valdžią „politikai" nesiruošia nieko pozityvaus nuveikti - bet kuriam rinkėjui užtenka iš bet kurios politinės programos teksto išrinkti veiksmažodžius ir juos surašyti vienoje eilutėje. Perskaičiuos taps aišku, kad tai tik visiškai niekuo nepagrįstų „gerų norų" rinkinys. 1563 - 1618 metais gyvenęs anglas teologas J. Herbertas pirmasis pasakė, kad: „Gerais norais ir ketinimais pragaras perpildytas". Tačiau naivūs ir patiklūs posovietinės Lietuvos piliečiai už tokius tuščius pažadus kiekvienuose rinkimuose „politikams" eilinį kartą „duoda valdžią", pradeda garsiai garbinti naujuosius „drakonus" ir netrukus... tyliai keiksnoti blogą valdžią. Šiuo metu brautis į valdžią aktyviai ruošiasi net kelios eilinės „pažadukų" grupės. Tai mane ir paskatino parašyti šį straipsnį. Albertas Einšteinas yra taikliai pastebėjęs, kad: „nuolat daryti tą patį ir tikėtis jog gausis skirtingi rezultatai - yra neprotingo elgesio požymis". Šiame straipsnyje pasistengsiu argumentuotai išaiškinti tikrąsias tokio visuotinio Tautos „neprotingumo" priežastis. Kad nesusilaukčiau eilinio diplomuotų piliečių priekaištavimo - jog: straipsnis yra per ilgas - aš iš karto pareiškiu, kad šis straipsnis prašytas jo autoriui vadovaujantis mozaikine pasaulėžiūra. Apie žmonių turimas pasaulėžiūras išsamiai pakalbėsime šio straipsnio tekste.