10 slaptų būdų, kaip įmonės renka asmens duomenis tikslinei reklamai

Viskas, ką darai dabar, yra nuolat stebima kompiuterinių programų ir vaizdo kamerų, ir tokiais įmantriais būdais, kuriais prieš 10 metų nebūtų patikėję net sąmokslo teorijų gerbėjai. Tai blogiau, nei manote. Tikriausiai jau žinote, kad viskas, ką darote internete, yra stebima, įrašoma ir perparduodama siekiant pagerinti skelbimų taikymą, bet tai dar ne viskas. Įmonės, užsiimančios jūsų paslapčių tyrinėjimu ir pardavimu, gali naudoti metodus, kurių daugelis nežino. Kadaise George’as Orwellas (britų rašytojas) neįsivaizdavo, kaip mus stebi šiandien.

10. Ligoninės ir vaistinės parduoda jūsų medicininę informaciją

Neseniai „Facebook“ išsiuntė savo darbuotojus į kelias Vakarų ligonines, kad įtikintų jų administraciją parduoti konfidencialius pacientų duomenis IT specialistams. Jiems reikėjo beveik visko, įskaitant diagnozių įrašus ir visą gydymo kursą, o korporacija paaiškino šį prašymą sakydama, kad jai reikia duomenų „tyrimų projektui“. Oficialiai visa informacija turėjo būti anoniminė, nes pagal įstatymą ligoninės neturi teisės perduoti kieno nors medicininių dokumentų su pacientų pavardėmis. Tačiau „Facebook“ šią kliūtį aplenkė. Internetinė platforma buvo įsitikinusi, kad jos duomenų bazėje yra pakankamai informacijos apie svetainės vartotojus, kad būtų galima susieti tikrų žmonių profilius su anonimiška ligoninių informacija. Gydymo įstaigos, beje, žinojo, kad „Facebook“ nesiruošia išlaikyti gautų duomenų anonimiškumo. Tiesą sakant, šis garsus socialinis tinklas net pažadėjo klinikoms, kad su jomis susisieks ir pateiks vardus tų pacientų, kuriems, pagal „Facebook“ svetainės laiko juostą, netrukus gali prireikti specializuoto gydymo. Planas žlugo, kai visuomenei sužinojus apie nutekėjimą „Facebook“ pateko į bėdą. Į šį skandalą įsivėlė konsultacijų bendrovė „Cambridge Analytica“, kuri be jų žinios gavo konfidencialius duomenis iš daugybės žmonių. Tačiau „Facebook“ nėra vienintelis šaltinis, perkantis asmeninę pacientų informaciją. Pasaulyje yra ištisa tokių duomenų rinka – kai kurios įmonės specializuojasi vien medicininių kortelių pirkime ir perpardavimuose. Pavyzdžiui, vaistinių korporacijos „Rite Aid“ ir CVS taip pat pripažino, kad pardavė savo klientų duomenis kitoms įmonėms, o verslo milžinai, tokie kaip „General Electric“ ir IBM, pranešė, kad pirko šiuos duomenis. Šioje srityje cirkuliuoja didžiuliai pinigai. Tariamai didžiausia JAV korporacija, prekiaujanti medicinine informacija, yra IMS Health. 2014 m. ji uždirbo 2,6 milijardo dolerių!

9. Apple tikrina jūsų banko sąskaitą

2015 metais „Apple“ pateikė patentą naujai savo išmaniesiems telefonams skirtai programai. Šios programos tikslas yra stebėti jus, kai naudojatės internetinėmis paslaugomis, kad galėtumėte naudotis savo banko sąskaitomis. Remdamasi gautais duomenimis, „Apple“ gali parduoti informaciją apie jūsų sąskaitos likutį visoms reklamos įmonėms. „Apple“ net nebandė nuo mūsų slėpti, kad jie gali padaryti kažką panašaus. Patente konkrečiai nurodyta: „produktai ir paslaugos siūlomi konkrečiai tikslinei vartotojų grupei, atsižvelgiant į kiekvieno vartotojo turimą išankstinio apmokėjimo kredito sumą“. Kitaip tariant, „Apple“ gali reguliariai tikrinti, kiek pinigų turite savo kreditinėje kortelėje, ir pasidalinti informacija su bet kuria įmone, norinčia už šią informaciją mokėti. Oficialiai Apple viską pristatė taip, lyg neketintų savo programos naudoti realiame gyvenime. Jų generalinis direktorius Timas Cookas pasakė daugybę garsių kalbų, kuriose pareiškė, kad vartotojų šnipinėjimas yra „blogas“ ir kad „tai nėra ta kompanija, kuria nori būti Apple“. Tačiau gana sunku patikėti, kad korporacija suplanavo, sukūrė ir užpatentavo programą, kad vėliau jos visiškai nenaudotų. „Apple“ tikrai turi galimybę patikrinti jūsų banko sąskaitą, todėl būtų pagrįsta manyti, kad jie tikrai ja pasinaudotų, jei būtų suteikta galimybė.

8. Reklamuotojai žiūri į jūsų veidą per jūsų fotoaparatą.

Internete buvo dėmesingų žmonių, kurie Marko Zuckerbergo paskelbtoje nuotraukoje pastebėjo kažką keisto – juodos lipnios juostos juostelę virš jo nešiojamojo kompiuterio internetinės kameros. Sutikite, tokia detalė, pastebėjus ją legendinės internetinės platformos įkūrėjo nuotraukoje, gali gerokai suklaidinti. Negana to, jau nemažai vartotojų pastebėjo, kad reklama Facebook’e kartais įtartinai atspėja mūsų pageidavimus, neva mūsų kompiuterių ir telefonų kamera filmuoja net tada, kai šia programa nesinaudojame. „Facebook“ korporacijos valdyba nepripažįsta, kad socialinis tinklas stebi vartotojus per jų kameras, tačiau kadangi pats Zuckbergas dengia savo internetinę kamerą ir nerimauja dėl savo privatumo, jis tikriausiai žino daug daugiau nei mes… Kitos įmonės tikrai šnipinėja mus per mūsų pačių kompiuterius ir telefonus. Pavyzdžiui, bendrovė „Emotional Analytics“ sukūrė specialią programą, kuri vartotojų internetinėmis kameromis atpažįsta ir analizuoja žmogaus reakciją į tam tikras reklamas. Nedaug žmonių nori pripažinti, kad stebi jus, kol jūs to nežinote, tačiau yra daug priežasčių tokiems įtarimams. Neseniai „Android“ vadovybė netgi atnaujino savo saugos politiką, kad uždraustų programoms naudoti mobiliųjų telefonų kameras, kad slapta įrašytų savininkų veidus. Bendrovė nepripažino fakto, kad kažkas jau tai daro, tačiau jie aiškiai turėjo priežasčių pakeisti savo sistemos veikimą. Tačiau iki 2018 metų vasario Android atstovai šios temos visiškai nekėlė. Kas pasikeitė?

7. Valstybinio numerio atpažinimo sistema seka jus, kad ir kur eitumėte

Net jei nenaudojate jokių elektroninių prietaisų, smalsios įmonės vis tiek gali stebėti jūsų judesius. Pasaulyje yra nemažai korporacijų, kurios visoje Žemėje įrengia valstybinių numerių atpažinimo sistemas ir naudoja šiuos skaitytuvus informacijai apie visas jūsų keliones rinkti, kad ir kur bebūtumėte. Viena didelė Amerikos įmonė, naudojanti sekimo skaitytuvus, 2015 m. sausio mėn. jau turėjo 2 milijonus tokių įrašų. Bendrovės sistema susiejo informaciją iš eismo kamerų su jūsų pirkinių istorija ir visais mokėjimais kredito kortelėmis, taip pat jūsų adresu ir draugų kontaktais, o vėliau šią duomenų bazę pardavė reklamuotojams. Tikėtina, kad net draudimo bendrovės visą šią informaciją naudoja priimdamos sprendimus dėl išmokų ir įkainių. Jei paaiškėja, kad klientas važiavo per nesaugią zoną arba pastatė automobilį šalia sporto salės, jis gali pakeisti savo sąlygas. Žinoma, ne jūsų naudai. Valstybinių numerių atpažinimo sistemų įrašų pardavimas yra didelė pramonė, verta milijardų dolerių. Be to, techniškai visi šie sandoriai yra visiškai teisėti dėl įstatymų spragų. Įmonės tvirtina, kad niekam neteikia asmeninės informacijos, nes parduoda tik savo klientų įrašus su valstybiniais numeriais, o ne konkrečių žmonių pavardes. Tačiau jūs suprantate, kad jūsų vardo susiejimas su automobilio valstybiniu numeriu yra 30 sekundžių reikalas, jei turite internetą po ranka. Kelių skenavimo įmonių klientai visame pasaulyje akivaizdžiai neapsiriboja vien valstybiniais numeriais…

6. Prekybos centrai stebi jūsų judesius naudodami Wi-Fi tinklus ir išmanųjį telefoną

Kai įstaigos siūlo jums nemokamą belaidį internetą, jos tai daro ne iš dosnumo ar gerumo. Taigi jie stengiasi stebėti visus jūsų veiksmus savo teritorijoje. Kai prisijungiate prie vietinio viešosios interneto prieigos taško, parduotuvė ar prekybos centras gali stebėti, kur einate ir kokiais produktais domitės. Jie žino, kur buvote, kiek laiko buvote, ko ieškojote ir ką nusipirkote. Ir taip, jie žinos, jei atėjote ko nors pasimatuoti, o tada užsisakėte tą pačią prekę internetu ir išėjote iš fizinės parduotuvės ten neišleidę nė cento. Be to, jums net nereikia prisijungti prie vietinio tinklo, todėl jūsų judėjimas pastate vis tiek bus stebimas. Tiesą sakant, jūsų išmanusis telefonas automatiškai siunčia užklausą ir ieško prieigos taško, kad galėtų prisijungti prie interneto, ir saugo šiuos signalus, kad galėtų sekti telefono savininkus. Šią technologiją naudoja daugelis didelių kompanijų, įskaitant garsiuosius Macy’s, BMW, Top Shop, Morrisons ir daugybę prekybos centrų. Kai kurios korporacijos atvirai prisipažįsta, kad seka jus, kitos – ne, todėl galime tik spėlioti, kiek įstaigų ir parduotuvių iš tikrųjų tai daro.

5. Daugelis kompanijų jus seka naudodamos veido atpažinimo technologiją.

Stebėjimo kameros populiariose parduotuvėse veikia ne tik kovojant su vagystėmis. Jie stebi jus, kad galėtų parduoti bet kokią informaciją, kurią gali surinkti. Šiuolaikinės kameros naudoja veido atpažinimo technologiją lankytojų amžiui, tautybei ir lyčiai nustatyti. Kameros taip pat stebi, kur einate, o tada sukuria išsamų žemėlapį, kur statistiškai eina tam tikromis savybėmis ir charakteristikomis pasižymintys žmonės, o tai leidžia rinkodaros specialistams pakelti profiliavimą (psichologinio portreto sudarymą) į visiškai naują lygį. Tai ne tik pardavimų didinimas. Pavyzdžiui, „Amazon“ bandė parduoti savo veido atpažinimo sistemą „Rekognition“ policijos padaliniams visoje Amerikoje, o jei ši technologija bus pritaikyta visame pasaulyje, labai greitai susidursime su ateitimi, kurioje beveik niekas negalės pasislėpti nuo „viską matanti akis“. Kinijoje ši ateitis jau atėjo. Šiandien ji valdo beveik 170 milijonų kamerų tinklą visoje šalyje, kuri naudoja veido atpažinimo technologiją savo piliečiams stebėti. Tai labai efektyvi sistema. Neseniai tokių kamerų pagalba buvo užfiksuotas aukšto rango nusikaltėlis, kuris buvo atpažintas į koncertą skubėjusioje 60 tūkstančių žmonių minioje. Kamera automatiškai perspėjo vietos policiją, o bėglys buvo sulaikytas.

4. Facebook stebi visus jūsų skambučius

2018 m. kovo mėnesį „Facebook“ svetainė susidūrė su tolimesnėmis problemomis, kai visuomenė sužinojo, kad jų sistema fiksuoja visus skambučius, kuriuos vartotojai skambino iš savo „Android“ išmaniųjų telefonų. Į skandalą įtraukus žinią apie informacijos nutekėjimą, palankią konsultacijų bendrovei „Cambridge Analytica“, žmonės visame pasaulyje pradėjo aktyviai boikotuoti šį socialinį tinklą. Visi pradėjo domėtis, kokius duomenis apie išmaniųjų telefonų savininkus saugo ši populiari platforma. Paaiškėjo, kad „Facebook“ įrašinėja visus skambučius. Internetinėje tarnyboje buvo išsami informacija apie tai, kam skambiname, kiek laiko kalbėjome telefonu ir kokias SMS žinutes siunčiame. Korporacijos atstovai tvirtino, kad jų darbuotojai niekada neklausė vartotojų pokalbių, tačiau tai klausėsi kitos įmonės. Pavyzdžiui, bendrovė „Pudding Media“ beveik visą savo verslo modelį sukūrė ant tokio pasiklausymo. Šie vaikinai sukūrė programą, kuri veikė kaip gerai žinoma „Skype“, o „Pudding Media“ uždarbis beveik visiškai buvo pagrįstas klientų pokalbių duomenų pardavimu. Visą šią informaciją vėliau supirko reklamos įmonės. Dėl to „Pudding Media“ nustojo egzistuoti. Galbūt ši įmonė buvo pernelyg sąžininga ir neslėpė, ką tiksliai daro. „Facebook“ ir „Google“ neigia visus kaltinimus dėl mūsų telefonų pasiklausymo, tačiau daugelis vartotojų vis dar įsitikinę, kad reklamuotojų tiksline auditorija tampa būtent socialinių platformų pagalbos dėka.

3. Programėlė AccuWeather slapta parduoda duomenis apie tai, kur esate.

Internetinė paslauga „AccuWeather“ pateko į skandalą 2017 metų rugpjūtį, kai jos kūrėjai buvo įkliuvę, kad programa be jų leidimo parduoda informaciją apie vartotojų buvimo vietą. Sklando gandai, kad bendrovė vis dar tai daro. Tarnyba slapta saugo įvairiausią informaciją apie savo klientus. Jis ne tik stebi, kokiame mieste esate, bet ir gali iki metro tikslumu nustatyti jūsų buvimo vietą, apskaičiuodamas pastato aukštą, kuriame naudojatės telefonu. Programa seka jus net tada, kai to prašote. Vietos nustatymo funkcijos išjungimas netrukdo „AccuWeather“ vis tiek stebėti jūsų įrenginio buvimo vietą. Bendrovė parduoda šią informaciją reklamuotojams, kad jie galėtų pritaikyti savo pasiūlymus pagal jūsų buvimo vietą. Pavyzdžiui, jei esate šalia populiarios kavinės, gausite atitinkamų skelbimų, skatinančių eiti ten išgerti puodelio kavos. Žinoma, informacija renkama be jūsų leidimo. „AccuWeather“ nėra vienintelė įmonė, kuri tai daro. „Google“ nekalba daug apie tai, kaip tiksliai tvarko mūsų GPS duomenis, tačiau visi žinome, kad jos programos nuolat seka mūsų buvimo vietą. Jei turite Android išmanųjį telefoną, jis nuolat įrašo, kur esate. Galite išjungti GPS parinktį, atsijungti nuo visų paskyrų ir net išimti SIM kortelę iš telefono, tačiau įrenginys vis tiek stebės…

2. Šimtai programų gali įrašyti kiekvieną jūsų žodį

Pasaulyje yra šimtai skirtingų programų, kuriose yra paslėpta funkcija įrašyti viską, kas vyksta šalia mobiliojo įrenginio. Ši programa veikia net tada, kai programa su slaptu užpildymu yra išjungta. Šis skaitmeninis šnipas stebi jūsų reakciją į TV laidas ir reklamas. Pavyzdžiui, jei žiūrite picos skelbimą, programa žinos, ar nuėjote į restoraną jos nusipirkti. Techniškai tokia programa nepažeidžia įstatymų, nes prašo jūsų leidimo naudoti mikrofoną, tačiau šis prašymas dažniausiai slepiasi kažkur pačioje ilgo ir nuobodaus privatumo politikos teksto pabaigoje, kurio mes niekada nebaigiame skaityti, automatiškai spustelėdami mygtuką „patvirtinti“ arba „Taip, sutinku“. Pasirodo, panašias programas naudojo tokios korporacijos kaip „McDonald’s“ ir „Krispy Kreme“, gali būti, kad „Google Home“ paslauga (belaidė kolonėlė) taip pat nuolat įrašinėja viską, kas vyksta aplinkui. Tiesą sakant, šis įrenginys pradeda įrašinėti iškart po raktinio žodžio „gerai“, net jei po jo nepasakysite „Google“. Tokiu atveju įrašymas vyksta dar mažiausiai 20 sekundžių, po to visi duomenys siunčiami į įmonės serverį.

1. Facebook renka duomenis net iš žmonių, kurie nėra užsiregistravę šioje platformoje

Net jei nesate „Facebook“ internetinės paslaugos vartotojas, vis tiek esate stebimas. Beveik kiekvienoje interneto svetainėje yra mažas mygtukas, kuris seka jus, o šis mygtukas yra mygtukas „patinka“. „Facebook“ kūrėjai prie visų „patinka“ ir „share“ mygtukų, kurie atsiranda beveik visuose tinklo interneto portaluose, pridėjo specialų kodą ir šio kodo pagalba įrašomi visi jūsų veiksmai. Net nereikia spustelėti tų mygtukų… Jei atidarote svetainę, kuri automatiškai ragina ką nors pasidalinti Facebook, jūsų veiksmai jau yra stebimi. Visi jūsų komentarai ir vėlesni puslapio paspaudimai – visa ši informacija vėliau perparduodama reklamos įmonėms. Jūsų veiksmų algoritmas beveik visose šiuolaikinėse interneto svetainėse yra analizuojamas ir naudojamas kuriant tikslinę reklamą tokiose populiariose platformose kaip Facebook ir Instagram. Tačiau kalbame ne tik apie šias dvi paslaugas, bet apskritai apie bet kurią svetainę, kuri moka „Facebook“ už informacijos rinkimo paslaugas. Pasirodo, net socialinių tinklų atsisakymas neišgelbėja nuo nuolatinio stebėjimo…