7 auklėjimo klaidos, trukdančios pasiruošti mokyklai. Vaiko priėmimas į mokyklą yra atsakingas ir svarbus įvykis, kuriam ikimokyklinuko šeima pradeda ruoštis gana anksti.

Vaiko priėmimas į mokyklą yra atsakingas ir svarbus įvykis, kuriam ikimokyklinuko šeima pradeda ruoštis gana anksti. Šiame straipsnyje apžvelgsime 7 dažniausiai daromas klaidas, kurias tėvai daro ruošdamiesi į mokyklą.

1 klaida – skamba kaip „daugiau yra geriau“. Nuo 6, o kartais net nuo 5 metų tėvai pradeda intensyviai vesti vaiką į įvairius būrelius, papildomus užsiėmimus, ruošimą mokyklai, operuodami mintimi, kad „iki mokyklos liko labai mažai laiko“. Didelis vaikų darbo krūvis neduoda norimo efekto nei intelektualiniame, nei fiziniame lygmenyje. Atvirkščiai, trys keturi būreliai per savaitę, be lavinimo užsiėmimų darželyje, pervargina nesubrendusią nervų sistemą ir sukelia elgesio bei emocinių pokyčių. Vaikai neturi tinkamo noro eiti į mokyklą, mokytis naujų dalykų ir tapti moksleiviais. Pervargę vaikai dažnai sako, kad mokytis sunku ir nuobodu.

Sprendimas: optimizuoti vaiko krūvį, atsižvelgiant į jo fiziologinius ir psichologinius poreikius bei galimybes.

2 klaida – tėvai įvykiui teikia per didelę reikšmę. Šeimos dažnai kalba apie mokyklą kaip apie kažką pernelyg svarbaus žodžiais „turėtų“ ir „privalai“. Emocinis žodžių atspalvis gali būti labai teigiamas („Norėčiau, kad galėtum greičiau eiti į mokyklą“) arba neigiamas („Baisu pagalvoti, kaip eisi į mokyklą“). Arba tai galima išreikšti be žodžių – vienu atodūsiu į žodį „mokykla“. Vaikui kyla mintis, kad įstojus į mokyklą kažkas jo gyvenime kardinaliai pasikeis. Šis lūkestis vaikui kelia įtampą ir nerimą.

Sprendimas: persvarstykite savo nuomonę apie vaiko priėmimą į mokyklą. Mokyklinis laikotarpis yra bent vienas iš svarbių jo gyvenimo etapų, tačiau tai tik ilgos kelionės dalis.

3 klaida – susitelkimas į įgūdžius ir gebėjimus. Tarp tėvų vyrauja nuomonė, kad mokyklai ruošiamas vaikas – tai vaikas, kuris moka rašyti, skaityti ir skaičiuoti, todėl deda visas pastangas, kad vaikai įsisavintų šiuos svarbius mokyklinius įgūdžius. Gerai, jei vaiko nervų sistema yra pakankamai subrendusi, kad įgytų sudėtingų rašymo ir skaičiavimo įgūdžių, tačiau taip būna ne visada. Todėl jie pradeda mokyti vaikus, verčia juos rašyti, skaityti ir skaičiuoti. Kad vaikas įsisavintų šiuos sudėtingus įgūdžius, būtinas tam tikras dėmesio, atminties ir protinių operacijų išsivystymo lygis.

Išėjimas: įvertinkite esamus vaiko įgūdžius ir gebėjimus, padedant specialistui (neuropsichologui, mokytojui, logopedui ir kt.), nustatykite sunkumus, trukdančius lavinti rašymo, skaičiavimo ar skaitymo įgūdžius.

4 klaida – draudimas vaikui žaisti. Tėvams atrodo, kad žaisti yra kažkas vaikiško, trukdančio formuotis moksleivio vaidmeniui, o jei vaikas nustos žaisti, tada jis norės mokytis ir įgyti naujų žinių. Tai klaidinga nuomonė. Žaidimas yra pagrindinė ikimokyklinuko veikla. O pasiruošimo mokyklai laikotarpiu žaidimas jo gyvenime užima svarbią vietą. Būtent per žaidybinę veiklą vaikas įgyja reikiamų savikontrolės ir savireguliacijos įgūdžių, kurie labai pravers mokykloje pamokų metu ir atliekant namų darbus. Žaisdamas vaikas mokosi teisingai bendrauti su kitais vaikais. Didelius sunkumus pamokos veikloje patiria būtent nebaigęs žaidimo, neįvykdęs visų žaidimo etapų vaikas. Jam sunku sėdėti per pamoką, sunku atsiminti, ką sako mokytojas, ir atsisako atlikti namų darbus.

Sprendimas: suteikite vaikui galimybę žaisti mėgstamus žaidimus.

5 klaida: ypatingas požiūris į būsimą studentą. Linkę pernelyg saugoti, tėvai dažnai nuima visas pareigas nuo parengiamojo amžiaus vaiko, vadovaudamiesi tuo, kad „leisk jam pailsėti, jam bus sunkūs 11 studijų metų“. Tvarkumo įgūdžiai, rūpinimosi savimi įgūdžiai, namų ruošos darbai ir gebėjimas kuo nors pasirūpinti (pavyzdžiui, augintiniais) ar kažkuo (pavyzdžiui, žaislais) yra svarbūs vaiko pasirengimo mokyklai komponentai. Nepriklausomybė ir atsakomybė atsiranda vaikui atliekant mažus dalykus.

Sprendimas: neatimkite iš vaiko galimybės įgyti vertingos patirties (paklokite jam lovą, išdėliokite stalo įrankius ir pan.);

6 klaida: sėkmės akcentavimas: „Mokykloje seksis gerai, gausi tiesiai A, būsi geriausias“, „Norint įgyti gerą profesiją, reikia gerai mokytis“. Svarbu atsiminti, kad mokymasis yra ne tik rezultatas pažymių ir sėkmės pavidalu, bet ir procesas, kuris teikia malonumą mokantis naujų dalykų. Būtent pažintinis interesas yra stabilios ir ilgalaikės motyvacijos pagrindas.

Sprendimas: ugdyti vaiko smalsumą, diegti domėjimąsi jį supančiu pasauliu. Norėdami tai padaryti, rodykite mokančio žmogaus pavyzdį, apsilankykite parodose, muziejuose, ekskursijose, skaitykite mokomąsias knygas ir filmus.

7 klaida: klaidų akcentavimas. Pradėję žengti pirmuosius žingsnius įgydami mokyklinių įgūdžių ikimokyklinukai daro daug klaidų, pavyzdžiui, painioja raides, aplaidžiai piešia. Tėvams atrodo, kad jeigu jie nenurodo klaidos ir nepataisys vaiko, tai jis ir nepasimokys. Suaugusieji dažnai pamiršta, kad mokantis pirmą kartą klysti yra normalu.

Sprendimas: sukurkite sėkmingą situaciją, atkreipkite dėmesį į tai, ką vaikas jau daro, palyginkite su ankstesne patirtimi ("Žiūrėk, vakar nesugebėjote perbraukti iš kairės į dešinę, o šiandien tai padarėte"). Žodžiais apmąstykite, ką tiksliai vaikas daro. Taigi vaikas susidarys adekvatų supratimą apie mokymosi procesą mokykloje.

Jaremič Julija Aleksandrovna
Vaikų psichologė

Viršutinis paveiksliukas: © Ben White