asteroid, meteorite, asteroid belt, cosmos, universe, astronomy, kuiper belt, comet, exoplanet, astrophysics, planet, sun, fantasy, fog, planetesimal, space art, space, alie, stars, science fiction, nature, extraterrestrial, oort cloud, asteroid, asteroid, asteroid, asteroid, asteroid, meteorite, kuiper belt
| | | |

Astronomai įvertino galimą didžiausią Saulės sistemoje esančių ateivių zondų skaičių

Gar­sus astrofizikas Avi Loe­bas apskaiči­a­vo, kad aplink Saulės sis­temą gali skraidyti kvin­til­i­jon­ai tok­ių objek­tų kaip tarpž­vaigž­di­nis aster­oidas Oumua­mua, kuris, paties A. Loe­bo nuomone, yra ateivių civ­i­lizaci­jos sukur­tas kos­min­is laivas.

Prieš penkerius metus astrono­mai paste­bėjo nedidelį, bet labai neįprastą objek­tą. Sprendžiant iš jo tra­jek­tori­jos ir greičio, jis atke­li­a­vo iš tarpž­vaigžd­inės erd­vės ir tapo pir­muo­ju žino­mu aster­oidu, atskridu­siu iš už Saulės sis­te­mos ribų.

Tači­au Har­var­do astrofizikas Avi Loe­bas, garsė­jan­tis ne tik dideli­ais mok­slini­ais pasieki­mais, bet ir gana eks­cen­triškomis pažiūromis, iškėlė savo orig­i­nal­ią hipotezę ir pavadi­no 1I/Oumuamua ateivių civ­i­lizaci­jos zon­du.

Savo nau­jame darbe Loe­bas šią idėją plė­to­ja toli­au ir įverti­na gal­imą tok­ių objek­tų skaičių Saulės sis­te­mo­je. Jo straip­snį, kurio ben­draau­to­rius yra Car­sonas Ezel­las, gal­i­ma rasti „arX­iv” atvi­ro­jo­je inter­net­inė­je išanks­tinių spau­dinių (preprint) bib­lioteko­je. Atlikę papras­tus skaiči­av­imus, auto­ri­ai gavo stul­bi­nan­tį skaičių – keturis kvin­til­i­jonus (mil­i­jar­dus mil­i­jardų, arba 1018).

Mok­slininkai remi­asi turi­mais ir labai negau­si­ais Saulės sis­te­mos tarpž­vaigž­dinių kūnų ste­bėji­mo duomenimis. Iki šiol aptik­ti tik keturi: be Oumua­mua, tai mete­ori­tai CNEOS 2014-01-08 ir CNEOS 2017-03-09, taip pat tarpž­vaigžd­inė kometa 2I/Borisov.

Visi jie buvo paste­bėti per aštuoner­ius metus – 2014–2022 m. Atsižvel­gda­mi į esamų ste­bėji­mo priemonių ribo­tumą, Loe­bas ir Ezel­las daro išvadą, kad galak­tiko­je iš viso gali būti apie 40 decil­i­jonų (1033) tok­ių kūnų.

Tuomet mok­slininkai apskaiči­a­vo, kiek jų galėtų praskri­eti pro vidinius Saulės sis­te­mos regionus, esančius mūsų žvaigždės gyve­n­amo­jo­je zono­je. Taip vad­i­na­ma erd­vė, kuri­o­je tem­per­atūra yra pakanka­mai vidutinė, kad dan­gaus kūnų pavirši­u­je van­duo galėtų egzis­tuoti skys­tu pavi­dalu ir sudary­tų palankias sąly­gas vystytis mums žinomoms gyvy­bės for­moms.

Tai­gi skaičius sumažėjo iki keturių kvin­til­i­jonų.

Auto­ri­ai pabrėžia, kad nekalbame apie milžinišką ateivių zondų armadą. Dau­gu­ma šių dan­gaus kūnų gali būti tarpž­vaigžd­inės kome­tos arba aster­oidai. Tači­au tam tikra jų dalis gali būti kos­mini­ai laivai – ar bent jau jų frag­men­tai.

Įvertinkite straip­snį

0 / 12 Įver­tin­i­mas 12

Jūsų įver­tin­i­mas:

Viršutinis paveiksliukas: © Terranaut

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *