Didžiojo sprogimo niekada nebuvo
JAV astrofizikas Lioras Šamiras paskelbė tyrimo rezultatus, kurie patvirtina prieš šimtmetį iškeltą hipotezę, prieštaraujančią Didžiojo sprogimo teorijai. Išmatavęs daugiau kaip 30 000 galaktikų raudonąjį poslinkį, jis nustatė, kad rezultatai atitinka seną „šviesos senėjimo“ hipotezę, kurią mokslo bendruomenė jau seniai atmetė.
„XX a. trečiajame dešimtmetyje Edvinas Hubble’as ir Georges’as Lemaître’as atrado, kad kuo toliau galaktika yra, tuo greičiau ji tolsta nuo Žemės, – sakė Lioras Shamiras iš Kanzaso valstijos universiteto.
Šis atradimas lėmė Didžiojo sprogimo teoriją, pagal kurią Visata susikūrė ir pradėjo plėstis maždaug prieš 13,8 mlrd. metų. Maždaug tuo pačiu metu žymus astronomas Fricas Cvickis (Fritz Zwicky) iškėlė prielaidą, kad galaktikos, esančios toliau nuo Žemės, juda visai ne greičiau.“
F. Zwicky teigė, kad iš Žemės stebimas raudonasis poslinkis – reiškinys, kai elektromagnetinės spinduliuotės bangos ilgis vizualiai padidėja, palyginti su šaltinio bangos ilgiu, – atsiranda ne dėl galaktikų judėjimo, o dėl to, kad judėdami erdvėje fotonai praranda energiją. Kuo ilgesnis šviesos kelias, tuo daugiau energijos ji praranda. Todėl susidaro iliuzija, kad visatos plėtimasis greitėja.
Šviesos senėjimo hipotezę astrofizikai iš esmės atmetė, tačiau pradėjus veikti Džeimso Vebso kosminei observatorijai, pasitikėjimas Didžiojo sprogimo teorija ėmė mažėti, rašo .
Teleskopas parodė labai jaunos visatos vaizdus, kurioje, kaip bebūtų keista, jau buvo didelių galaktikų.
Šamiro tyrimas remiasi pastoviu Saulės sistemos sukimosi aplink Paukščių tako centrą greičiu, analizuojant galaktikų raudonąjį poslinkį. Analizės rezultatai rodo, kad galaktikų, kurios sukasi priešinga kryptimi nei Paukščių takas, raudonasis poslinkis yra mažesnis, palyginti su tomis, kurios keliavo ta pačia kryptimi.
„Šis skirtumas atspindi Žemės judėjimą kartu su Paukščių taku. Tačiau taip pat matyti, kad raudonojo poslinkio skirtumas didėja galaktikoms tolstant nuo Žemės. Kadangi Žemės sukimosi greitis galaktikų atžvilgiu yra pastovus, skirtumo priežastis gali būti galaktikų atstumas nuo Žemės. Tai rodo, kad galaktikų raudonasis poslinkis kinta priklausomai nuo atstumo, o tai Cvickis ir numatė savo šviesos senėjimo hipotezėje.“
Didžiojo sprogimo teorija plačiai žinoma, ir daugelis žmonių pamiršta, kad ji tebėra tik teorija. Kalbėdamas 2020 m. vykusiame 235-ajame Amerikos astronomų draugijos susitikime, publicistas ir plazminės kosmologijos šalininkas Erikas Lerneris (Eric Lerner) auditorijai įrodinėjo, kad Didžiojo Sprogimo niekada nebuvo.
Įvertinkite straipsnį
Viršutinis paveiksliukas: © SerenityArt
