Jaunesniojo moksleivio augimo krizės. Neatsitiktinai pradinis mokyklinis amžius vadinamas „vaikystės viršūne“. Šiame amžiuje vaikai stačia galva pasineria į akademinį gyvenimą.

Neatsitiktinai pradinis mokyklinis amžius vadinamas „vaikystės viršūne“. Vaikai, viena vertus, išsaugo daug vaikiškų bruožų, tokių kaip natūralumas, atvirumas, meilė gyvenimui, tačiau, kita vertus, jie siekia atsakomybės, savarankiškumo, tai yra brandumo. Šiame amžiuje vaikai stačia galva pasineria į akademinį gyvenimą. Jie pradeda domėtis viskuo, kas susiję su mokyklos gyvenimu: pamokomis, pažymiais, santykiais su mokytojais ir klasės draugais. Juose vykstantys pokyčiai sudaro dar vieną svarbią asmenybės dalį – „socialinį aš“. Šis laikotarpis svarbus būsimos asmenybės formavimuisi.

Šeimoje aktyviai įsisavinami lyčių vaidmenų elgesio modeliai, kuriuos vaikas nesąmoningai perkelia iš bendravimo su tėčiu ar mama. Pavyzdžiui, tėtis įsitikinęs, kad vyras turėtų parodyti susirūpinimą patelėmis. Šiame amžiuje berniukas, kaip ir jo tėvas, pradeda laikyti duris, padėti mamai namuose ir neštis portfelį klasės draugui.

Žaidimų veiklą keičia edukacinė. Žaidimas vis dar yra labai svarbus vaiko gyvenime, tačiau jis nebeužima pagrindinės pozicijos. Vaikas lengviau jos atsisako ir imasi kitokio pobūdžio veiklos (pavyzdžiui, bendravimas su draugais, mokomosios literatūros skaitymas, modelių surinkimas, kolekcionavimas ir pan.). Žaislai ir įsivaizduojamas pasaulis nėra tokie žavūs ir įtraukiantys, kaip buvo ikimokyklinėje vaikystėje. Tačiau vis tiek tam tikri žaidimai pradinėje mokykloje išlieka populiarūs. Tai stalo, lavinamieji žaidimai, per kuriuos vaikas gali pademonstruoti savo žinias. Tai kolektyviniai, komunikaciniai, lauko žaidimai, kuriuose lavinami bendravimo įgūdžiai, bendravimo įgūdžiai, kova dėl lyderystės ir kt. Pradinių klasių mokytojai dažnai taiko žaidimų metodus, kad suaktyvintų motyvacinius ir bendravimo komponentus.

Nagrinėjamu amžiaus periodu pasikeičia požiūris į savo norus. Pradiniame mokykliniame amžiuje aiškiai matomas trijų santykio su savo poreikių ir norų sfera būdų formavimasis ir įsišaknijimas:

• Neadekvatus „Aš to noriu, kad ir kas būtų“. „Noriu, kad tu draugautum su manimi“, „Noriu, kad mokytojas pirmiausia manęs paklaustų klasėje“. Išsaugoma ankstesniam amžiaus tarpsniui būdinga egocentriška padėtis.
• Neadekvačiai susitaikęs „darysiu taip, kaip nori kiti“. Tai patogus vaikas aplinkinių žmonių požiūriu. Pagrindas yra nesugebėjimas užmegzti santykių ir apginti savo interesus.
• Adekvatus – kompromisas, kuris parodo vaiko gebėjimą kalbėti apie savo norus, bet kartu atsižvelgti į kitų interesus, norą daryti kompromisus ir nuolaidžiauti, gebėjimu derėtis.

Pradiniame mokykliniame amžiuje intelektinių ir asmeninių formacijų dėka formuojasi stabilios idėjos apie draugystę ir draugus. Jei anksčiau vaiką prie draugo traukė galimybė žaisti kartu, tai dabar vaikas draugą renkasi pagal charakterio savybes („Jis geras“, „Ji protinga, greita proto“). Draugiškai bendraudami vaikai išmoksta tokios svarbios savybės kaip savitarpio pagalba.

Išskirtinis amžiaus bruožas yra elgesio apraiškos, pasireiškiančios demonstratyvumu, išdaigumu, agresyviais išsiveržimais. Išgyvenant krizinius etapus, atsiranda svarbi moralinė ir asmeninė savybė, tokia kaip gerumas ir rūpestingas požiūris į artimuosius ir aplinkinius objektus. Esant protingam auklėjimui ir darniam auklėjimui šeimoje, formuojasi atsakomybė ir savarankiškumas. Šis svarbus gebėjimas yra socialinės brandos lygio rodiklis ir bus naudingas suaugus. Žemiau pateikiamas klausimynas tėvams, skirtas įvertinti jaunesniojo (1-4 klasių mokinių) psichosocialinei brandai. Iš anksto paruoškite popieriaus lapą, pieštuką ar rašiklį.

Klausimynas „Vaiko psichosocialinė branda“ (pildo tėvai pokalbio su vaiku metu).

1. Nurodykite savo pavardę, vardą, patronimą.

2. Nurodykite savo motinos ir tėvo pavardę, vardą ir patronimą.

3. Ar tu mergina ar berniukas? Kuo būsi užaugęs moterimi ar vyru?

4. Ar turi brolį, seserį? Kas vyresnis?

5. Kiek tau metų? Kiek bus per metus? Per dvejus metus?

6. Ar tai rytas ar vakaras? Diena ar rytas?

7. Kada pusryčiaujate – vakare ar ryte? Ar pietaujate ryte ar po pietų? Kas pirmiau – pietūs ar vakarienė?

8. Kur tu gyveni? Nurodykite savo namų adresą.

9. Ką veikia tavo tėtis ir mama?

10. Ar tau patinka piešti? Kokios spalvos šis pieštukas (kaspinas, suknelė)?

11. Koks dabar metų laikas – žiema, pavasaris, vasara ar ruduo? Kodėl taip manai?

12. Kada galima važinėtis rogutėmis – žiemą ar vasarą?

13. Kodėl žiemą sninga, o vasarą ne?

14. Ką veikia paštininkas, gydytojas, mokytojas?

15. Kodėl mums mokykloje reikia skambučio ar stalo?

16. Ar pats nori eiti į mokyklą?

17. Parodykite dešinę akį, kairę ausį. Kam skirtos akys ir ausys?

18. Kuriuo metu nuo medžių krenta lapai?

19. Kas lieka ant žemės po lietaus?

20. Kokius gyvūnus pažįsti?

21. Kokius paukščius pažįsti?

22. Kas didesnis: karvė ar ožka? Paukštis ar bitė? Kas turi daugiau letenų: šuo ar gaidys?

23. Kas didesnis – 8 ar 5, 7 ar 3? Suskaičiuokite nuo 3 iki 6, nuo 9 iki 2.

24. Ką daryti, jei netyčia sulaužote kažkieno daiktą?

25. Ar tau patinka eiti į mokyklą?

26. Ko gero ir įdomaus yra mokykloje?

27. Kaip manai, kaip tau bus geriau mokytis: namie su tėvais, mokykloje pas mokytoją, ar mokytojas ateis į tavo namus?

Atsakymų vertinimas. Visi taškai sumuojami pagal matematines taisykles.

1 balas – už teisingą atsakymą į visus vieno punkto papildomus klausimus (išskyrus kontrolinius klausimus).

0,5 balo – už teisingus, bet neišsamius atsakymus į punkto papildomus klausimus.

Atsakymai, atitinkantys užduotą klausimą, laikomi teisingais:

Tėtis dirba inžinieriumi. Šuo turi daugiau letenų nei gaidys.

Tokie atsakymai kaip: Mama Tanya, tėtis dirba darbe, laikomi neteisingais.

Testo užduotys apima klausimus: 5, 8, 15, 24.

Jie vertinami taip:

Nr.5 – jei vaikas gali apskaičiuoti, kiek jam metų – 1 balas, jei gali įvardyti metus atsižvelgdamas į mėnesius – 3 balai.

Nr.8 – už pilną namų adresą su miesto pavadinimu – 2 balai, nepilną – 1 balas.

Nr.15 – už kiekvieną teisingai nurodytą mokyklinės atributikos panaudojimą – 1 balas.

Nr.24 – už teisingą atsakymą – 2 balai.

16 punktas vertinamas kartu su 15 ir 17 punktais.

Jeigu 15 punkte vaikas surinko 3 balus ir teigiamai atsakė į 16 punktą, tai protokole pažymima teigiama motyvacija mokytis mokykloje (bendras balas turi būti ne mažesnis kaip 4).

Rezultatas

27-32 balai – aukštas psichosocialinės brandos lygis.

23-26 balai – vidutinis psichosocialinės brandos lygis.

17-22 balai – žemas psichosocialinės brandos lygis.

Jaremič Julija Aleksandrovna
Vaikų psichologė