Kaip padėti vaikui išreikšti save? Ryškus pereinamojo paauglystės laikotarpio bruožas – noras išreikšti save. Saviraiška yra vienas iš svarbiausių bet kurio žmogaus, bet kurios asmenybės poreikių.

Ryškus pereinamojo paauglystės laikotarpio bruožas – noras išreikšti save, parodyti savo individualumą ir išskirtinumą, pelnyti pritarimą siaurame bendraamžių rate. Saviraiška yra vienas iš svarbiausių bet kurio žmogaus, bet kurios asmenybės poreikių. Šis poreikis skirtingais amžiaus tarpsniais pasireiškia skirtingai, tačiau paauglystėje jis sustiprėja. Todėl dažnai sakomaPaauglystė žymi saviraiškos viršūnę.

Paaugliai, pradėję atskleisti savo vidinį pasaulį, atpažįsta savo poreikius, išskirtinumą, stengiasi parodyti savo bruožus kitiems, ieško įvairių būdų tai padaryti. Vaikų pasirenkami metodai ne visada yra saugūs jų psichinei ir fizinei sveikatai (rūkymas, alkoholis, narkotikai, asocialus elgesys).. Tėvų ir vyresniosios kartos užduotis šiame amžiaus tarpsnyje yra priimti su vaiku vykstančius pokyčius, padėti jam išreikšti save socialiai patvirtintais būdais – per pomėgius, pomėgius, ugdant tam tikras charakterio savybes, išvaizdą ir pan.

Nenuostabu, kad paauglys nori patirti viską, kas nauja ir nežinoma. Juk tik daug pabandęs paauglys gali nuspręsti, kas jam tinka, o kas ne. Mėtymasis iš vienos pusės į kitą, nuo vieno pomėgio prie kito sukelia tėvams nerimą ir abejones, ar viskas gerai su augančiu vaiku.

Pasirinkti saviraiškos metodai labai priklausys nuo visuomenės, kurioje vaikas gyvena, nuo vertybių ir tradicijų, priimtų jo artimiausioje aplinkoje – šeimoje. Įskiepyta vertybių sistema, pagrįsta asmeniniu tėvų pavyzdžiu, bus tam tikras pagrindas, nuo kurio paauglys vaikas eis ieškodamas savęs.

Yra daug būdų išreikšti save. Jie gali būti susiję su išorine išvaizda – ryškiais drabužiais, makiažu, tatuiruotėmis, auskarų vėrimu, plaukų dažymu. Daugelis paauglių su dideliu entuziazmu pradeda šokti, piešti, užsiimti rankdarbiais ir muzika, jiems tai taip pat yra saviraiškos būdas. Šiuo laikotarpiu tėvai pastebi, su kokiu nepasotinamu susidomėjimu vaikai pradeda skaityti knygas, žiūrėti filmus, kolekcionuoti daiktus, kurti kompiuterines programas. Aktyvūs paaugliai atsiduria sporte, dažnai renkasi modernų(burlenčių sportas, riedlenčių sportas, snieglenčių sportas)arba ekstremalus(parkūras, gatvės lenktynės).

Šiuo amžiaus tarpsniu žydi ir klesti paauglių subkultūros fenomenas, kurio pagrindinis tikslas – išsiskirti, skirtis nuo suaugusiųjų kultūros, permąstyti priimtas vertybes ir idėjas. Tarp paauglių subkultūros įtakos jaunajai kartai privalumų yra:

1. Bendravimo poreikių tenkinimas, bendravimo įgūdžių mokymas;

2. Pagalba prisitaikant prie suaugusiojo gyvenimo, ieškant gyvenimo prasmės;

3. Išeičių iš brendimo konflikto paieška.

Jei 10-14 metų vaikas namuose lieka paklusnus, nesistengia reikšti savo nuomonės, neturi pomėgių, tai tėvams nerimą keliantis varpas apie tai, ar vyksta vaiko asmeninis tobulėjimas ir ar jis tampa suaugęs. Tėvai turėtų persvarstyti savo požiūrį į savo vaiko auklėjimą ir vystymąsi ir parengti naują elgesio strategiją. Kai kuriuos paauglius reikia vesti saviraiškos keliu, pasakyti, kas tai yra, padėti asmeniniais pavyzdžiais įveikti augimo sukeltas baimes. Taip pat pirmieji tokių nepasitikinčių ir nerimastingų paauglių pomėgiai turėtų būti kuo labiau palaikomi ir skatinami. Su kitais paaugliais turėtumėte elgtis kitaip. Jiems reikia suteikti daugiau laisvės, paramos ir padrąsinimo bet kokiems pokyčiams. Tuo pačiu įspėkite apie pavojų, paaiškindami jų veiksmų priežasties ir pasekmės ryšius.

Būtent paauglių saviraiškos klausimai tėvams kelia didžiausias abejones ir nerimą. Suaugusieji turėtų pasisemti išminties, kantrybės ir išsiugdyti gebėjimą atskirti įsivaizduojamą pavojų nuo realaus. Jei kyla reali grėsmė gyvybei, turite reaguoti nedelsiant. Vėliau reikia užmegzti ryšį su vaiku, o ne draudimų saviraiškai padėti jam išmokti naujų „naudingų“ saviraiškos būdų. Tačiau tiesa ir tai, kad jei pavojus yra toli, suaugusieji nesupranta ir atmeta vykstančius pokyčius. Tėvai turėtų atmesti savo idėjas apie idealų vaiką, o jei nesupranta savo vaiko, tai bent jau priimti ir sutikti su tam tikru jų nesikišimu į jo gyvenimą.

Kokie 3 žingsniai padės tėvams pasiekti tarpusavio supratimą su savo paaugliais vaikais?

1 žingsnis – supratimas. Tai yra bet kokių normalių žmonių santykių pagrindas. Reikia gerbti vaiko norus ir poreikius. Jei su jais nesutinkate, neneigkite jų, bet padėkite rasti alternatyvių variantų. Taip pat šiame amžiuje nepasiteisina auklėjimo metodai, kurie veikia su mažais vaikais. Įsakymai ir nurodymai pakerta pasitikėjimo, supratimo santykius.

2 žingsnis – atsisakykite kritikos. Labai dažnai dauguma tėvų daro tą pačią klaidą – bando samprotauti su savo vaikais naudodami šiurkščius posakius. Žinoma, būtina perspėti dėl klaidų, tačiau tai reikia daryti itin atsargiai, stengiantis neįžeisti individo. Paaugliai ir tėvai dažnai nesutaria, tai nenuostabu. Būtina atsisakyti kritikos, kad ateityje būtų galima tinkamai užmegzti santykius ir perkelti juos į kitą lygmenį. Paaugliai nori, kad su jais būtų konsultuojamasi, kad jų nuomonė būtų vertinga ir svarbesnė.

3 žingsnis – palaikymas. Bet neįprasta parama, bet laiku. Nors vaikas visame kame stengiasi parodyti savo valią, iš tikrųjų jis vis tiek daugiausia priklauso nuo suaugusiųjų. Jis vis dar jaučiasi neužtikrintas dėl daugelio dalykų. Supratimas, kad šalia jo yra mylintys, supratingi, išmanantys suaugusieji, labai palengvins augimo kelią. Tėvas turi būti pasirengęs teikti paramą tada, kai jos iš tikrųjų reikia, ir vaikui priimtina forma.

Jaremič Julija Aleksandrovna
Vaikų psichologė