Naminiai gyvūnai yra vaikų auklėjimo ir vystymosi pagalbininkai

Daug parašyta apie naminių gyvūnėlių poveikį žmonėms. Jie praskaidrina mūsų gyvenimą ir daro jį malonesnį. Bendravimas su jais užpildo mus teigiamomis emocijomis ir mažina stresą po įtemptos dienos. Šiame straipsnyje bus kalbama apie tai, kaip augintiniai gali tapti nepakeičiamais mažų vaikų auklėjimo, vystymosi ir net mokymo padėjėjais.

Daugumai vaikų bendravimas su augintiniais teikia malonumą ir džiaugsmą. Žaisdami su jais prieinama vaikų kalba, jie susipažįsta su „meilės“, „švelnumo“, „atsidavimo“ ir „draugystės“ sąvokomis. Asmeniškai svarbios savybės įgyjamos natūraliai, vaikai tampa malonesni, meilesni, rūpestingesni, rūpestingesni. Gyvūnų pavyzdžiu vaikai mokosi valdyti savo emocijas: pyktį, agresiją, susierzinimą.

Naminiai gyvūnai, ypač šunys, turi išskirtinę savybę: jie jaučia žmones be žodžių. Kai kūdikis pyksta, nerimauja ar patiria nemalonių jausmų, augintiniai yra šalia ir bando atitraukti dėmesį žaidimu ar meile.

Mažo augintinio draugo atsiradimas šeimoje neabejotinai paveiks bendrą vaiko raidą, padarys jį harmoningesnį, taip pat padės išspręsti kai kurias problemas. Pavyzdžiui, nerimastingam vaikui, vaikui su nesusiformavusiais adaptacijos mechanizmais, namų draugas išlygins užsitęsusios adaptacijos darželyje ar mokykloje simptomus. Vaikas džiaugsis, kad jo namuose laukia ar sveikinasi mylimiausias augintinis – jei pūkuotas draugas yra šuo. O namuose bendravimas su gyvūnais palengvins neigiamus jausmus ir padės atitraukti jus nuo blogų minčių. Mėgstamo augintinio turėjimas bus puiki priežastis susirasti draugų žaidimų aikštelėje, jei vaikas visuomenėje demonstruoja neryžtingumą, drovumą ar bendravimo baimę.

Vaikams, turintiems kalbos ir autizmo raidos sutrikimų, sunku užmegzti komunikacinį kontaktą su žmonėmis. Šunys, katės, jūrų kiaulytės, žuvys ir kiti augintiniai padeda vaikams patenkinti emocinius ir bendravimo poreikius. Jautrią nervų sistemą turintiems vaikams naudingas nuolatinis bendravimas su gyvūnais, harmonizuojantis jų emocinę būseną.

Rūpinimasis bet kokiu augintiniu nėra lengvas ir reikalauja priežiūros bei kantrybės. Darbo užduočių prižiūrėti augintinius dėka vaikas įgyja savarankiškumo ir rūpinimosi savimi įgūdžių. Išmoksta su daiktais elgtis atsakingai, o tai jam pravers vėlesniame gyvenime. Ir kaip tai gerina savigarbą! Mama ir tėtis jam patiki tokį svarbų reikalą, mažylis jaučiasi reikalingas ir pasitiki savimi.

Stebėdamas savo ar svetimo augintinio įpročius, vaikas mokosi užmegzti priežasties-pasekmės ryšius, o tai lavina loginį mąstymą. Taip pat pastebėta, kad vaikai geriau vystosi: pirmieji žodžiai ir frazės atsiranda normatyviniu laikotarpiu, aktyviai pildomas jų žodynas. Naminiai gyvūnai skleidžia įvairius garsus, o vaikas, mėgdžiodamas juos, lavina savo artikuliacinį aparatą.

Daugelis tėvų taip pat pastebi, kad aktyvūs pūkuoti draugai padeda vaikams išmokti fizinių įgūdžių. Visiškai teisingai! Mažo vaiko intelektualinis vystymasis neatsiejamas nuo fizinio vystymosi. Kiekviename psichomotorinio vystymosi etape formuojasi svarbūs fiziniai įgūdžiai ir gebėjimai. Naminių gyvūnėlių vaidmenį sunku pervertinti, nes jie taip pat nuolat juda. Žaidimai lauke su šunimi, ypač gatvėje, ne tik lavina vaiko judesių koordinaciją, reakcijų greitį, bet ir stiprina jo imuninę bei nervų sistemą. Žaidimas su gyvūnais vaikams suteikia neįprastų lytėjimo ir juslinių potyrių, praturtina jų juslines žinias.

Gyvūno turėjimas namuose leidžia greitai pašalinti egocentrišką padėtį, kuri dažnai būna mažiems vaikams. Jie auga išlepinti ir reiklūs, nes pripranta, kad visas dėmesys šeimoje visada priklauso jiems. Gyvūnėlis padeda vaikui perteikti mintį, kad mama ir tėtis nėra jo nuosavybė, jie vis tiek turi reikalų, susijusių su atsakomybe. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios tikisi naujo papildymo. Jaunesnysis brolis ar sesuo nesukels tokio intensyvaus pavydo jausmo, jei vaikas jau turėjo atsiskyrimo nuo tėvų patirties dėl augintinių.

Bendraudami su gyvūnais ar juos stebėdami jaučiame emocinį, kūrybinį ir dvasinį pakilimą. Taigi, jei suaugusieji nori nuo mažens ugdyti vaikų skonį gražiam ir didingam, tada bendravimas su gyvūnais yra tiesiog būtinas.

Gyvūnai namuose yra nepakeičiama mūsų gyvenimo dalis, taip pat ištikimi pagalbininkai vystant ir auklėjant vaikus. Pirmąjį augintinį žmogus prisimins visą gyvenimą, bendravimas ir žaidimas su juo pripildys vaikystės prisiminimus šiltomis ir džiugiomis akimirkomis. Šie prisiminimai jam taps svarbia atrama sunkiose gyvenimo situacijose.

Jaremič Julija Aleksandrovna
Vaikų psichologė

Viršutinis paveiksliukas: © Picsea