Pretenzija į dieviškumą: sukurtas dirbtinis žmogaus embrionas iš kamieninių ląstelių
Išauginti dirbtiniai žmogaus embrionai, kuriuos kuriant britų mokslininkams nereikėjo nei kiaušinėlių, nei spermos, yra panašūs į žmogaus embrionus ankstyvosiose vystymosi stadijose ir gali tapti nauju genetinių ligų ir pasikartojančių persileidimų biologinių priežasčių tyrimo metodu.
Kita vertus, kyla etinių ir teisinių klausimų, turinčių įtakos Jungtinės Karalystės ir kitų šalių normoms ir įstatymams.
Kembridžo universiteto profesorė Magdalena Zernicka-Getz Tarptautinės kamieninių ląstelių tyrimų draugijos susitikime pristatė žmogaus embrionų modelių kūrimo perprogramuojant gemalines kamienines ląsteles tyrimus.
Taikant šią technologiją sukuriamos struktūros be plakančių širdies ar smegenų užuomazgų, tačiau su ląstelėmis, iš kurių paprastai formuojasi placenta, tulžies pūslė ir pats embrionas.
Tyrimo detalės bus aprašytos vėliau moksliniuose žurnaluose, o kol kas Žernickaja-Getz sakė, kad modeliai pasiekė gastruliaciją – svarbų vystymosi etapą, kai embrionas iš savo ląstelių lakštų suformuoja specifines ląstelių linijas, ir padedamas pagrindas tolesniam organizmo vystymuisi.
„Mūsų žmogaus modelis yra pirmasis trijų linijų žmogaus embriono modelis, kuriame išskirtos amniono ir lytinės ląstelės, kiaušialąsčių ir spermatozoidų pirmtakų ląstelės”, – „” leidiniu sakė Žernickaja-Getz.
Tyrėjų tikslas buvo patekti į „juodąją dėžę”, t. y. vystymosi laikotarpį, kuris mokslininkams neprieinamas dėl teisinio draudimo embrionus auginti ilgiau nei 14 dienų. Dirbtinis embrionas turėtų padėti mokslui geriau suprasti biologinius procesus, vykstančius nuo dviejų savaičių.
Iki šiol mokslininkai turėjo tenkintis momentinėmis nuotraukomis ir mokslo tikslais paaukotais embrionais.
Anksčiau Zernicka-Getz komanda kartu su Weizmanno instituto Izraelyje mokslininkų grupe įrodė, kad pelės kamienines ląsteles galima paskatinti savarankiškai susijungti į gemalines struktūras su virškinamuoju traktu, smegenų užuomazgomis ir plakančia širdimi.
Nuo to laiko biologai bandė perkelti šiuos metodus į žmogaus modelius ir kelioms grupėms pavyko atkartoti ankstyviausias vystymosi stadijas.
Vis dėlto, artimiausiu metu dirbtinių embrionų panaudojimo medicinos tikslams perspektyvos nėra. Juos implantuoti į pacientų gimdas būtų neteisėta.
Be to, nėra jokio tikrumo, kad šios struktūros, pasiekusios ankstyviausias brendimo stadijas, gali vystytis toliau.
Įvertinkite straipsnį
Viršutinis paveiksliukas: © RG_Art
