Trečiųjų gyvenimo metų vaiko psichinė raida: psichologo pastabos. Dėl socialinių ryšių plėtimosi ir naujų patirčių atsiradimo, vaikui artėjant 3 metams, vyksta asmeniniai pokyčiai.

Šiuo amžiaus tarpsniu toliau aktyviai vystosi fizinė, intelektualinė ir emocinė vaiko sferos. Dėl socialinių ryšių plėtimosi ir naujų patirčių atsiradimo, vaikui artėjant 3 metams, vyksta asmeniniai pokyčiai, atsiranda „ašvaizdis“, keičiasi bendravimas su kitais žmonėmis. Kiekvienam amžiaus tarpsniui būdinga tam tikra veikla, per kurią vaikas vystosi. Taigi 2-3 metų vaikui tokia naudinga veikla yra daiktinis žaidimas, kurio pagrindas yra įvairūs veiksmai su daiktais. Visų pirma, šiais veiksmais siekiama įvaldyti socialiai išvystytus „kultūros objektų“ panaudojimo būdus, tokius kaip drabužiai, baldai, indai, žaislai ir kt. Štai kodėl mažus vaikus taip traukia „suaugusiųjų“ daiktai, kuriais naudojasi tėvai ir kiti giminaičiai.

Psichologai ir mokytojai žino, kad kelias į vaiko intelekto ir kalbos ugdymą eina per veiksmus su daiktais. Tyrinėdamas, jausdamas, ragaudamas, atlikdamas įvairias manipuliacijas daiktais, vaikas lavina suvokimą, smulkiąją motoriką, praktinį mąstymą, turtina juslines idėjas (idėjos apie spalvą, formą ir dydį), taip pat apie jį supantį pasaulį. Vaikas mokosi įvardyti įvairias daiktų savybes ir jų funkcijas – tai turtina jo žodyną; Vaikas prisimena savo įspūdžius apie daiktus, dalijasi jais su artimaisiais ir bendraamžiais – tai lavina jo kalbą.

Po dvejų metų aktyviai vystosi interaktyvi kalba, vaikas išmoksta konstruoti frazes, kuriomis galėtų perteikti suaugusiems, kas jam nutiko ar ko jis nori. Tėvams svarbu sukurti tinkamą kalbėjimo aplinką, kuri skatintų kalbos veiklos vystymąsi.

Dalyko veikla yra produktyvios veiklos, tokios kaip darbas, projektavimas, statyba, vizualinė veikla – modeliavimas, piešimas, aplikacija ir kt., formavimosi šaltinis. Rūpinimasis savimi ir kultūrinių bei higieninių įgūdžių ugdymas tampa įmanomas ir dėl objektyvių vaiko veiksmų ugdymo.

Dvejų metų vaikai dažnai vadinami „kodėl vaikais“, ir tai yra visiškai teisinga. Kalba ir bendravimas jiems tampa įrankiu suprasti juos supantį pasaulį, jo modelius, objektų sąveiką ir bendravimo būdus. Vaiko akyse suaugusi mama ar tėtis atrodo kaip ekspertas, žinantis viską ir apie viską. Vaikai kasdien bombarduoja tėvus šimtais klausimų, net nelaukdami atsakymo.

Šiame amžiaus tarpsnyje sukuriamas pagrindas vystyti vaikui įdomiausią, o kartu ir sudėtingiausią turinio bei formų turtingumu – žaidimo veiklą, kuri yra priemonė praturtinti ir pagilinti vaiko įspūdžius. ir idėjas apie jį supantį pasaulį, taip pat socialinių santykių įvaldymo priemonę. Kol kas dvimečio žaidimas yra paprastas dėl konkretaus mąstymo ir susideda iš veiksmų su daiktais, kurie primena tikrus objektus, pavyzdžiui, gyvūnai, automobiliai, valtys. Palaipsniui žaidimo veiksmai tampa sudėtingesni, atsiranda žaidimo siužetas ir objektai pradeda keisti vienas kitą.

Psichologiniu požiūriu išsiskyrimo proceso pradžiai (fiziniam ir emociniam atsiskyrimui nuo reikšmingų artimųjų) svarbus 2-3 metų amžius. Visų pirma, tai pasireiškia noru turėti daiktus, žaislus, asmeninę erdvę, atvirai demonstruoti savo pasiekimus. Daugeliu atvejų vaikas bando apginti savo nuomonę, užginčyti bet kokius prašymus ir pastabas, būtent dėl ​​šios priežasties tėvai dažniau susiduria su užgaidomis, isterija, nekontroliuojamu elgesiu, protestais ir vaiko noru elgtis priešingai. Išgyvendamas šį sunkų laikotarpį, raidos psichologijoje vadinamą 3 metų krize, vaikas pradeda suprasti save kaip individą, geriau suprasti, kad jo ir aplinkinių žmonių poreikiai kaip norai, kartais nesutampa. Nuo tokio amžiaus vaikas, padedamas suaugusiojo, išmoksta jausti įvairias emocines būsenas ir jas valdyti.

Trejų metų vaikas dar mažai domisi žaisti su kitais vaikais, tačiau savo žaidimo metu jis mieliau būna arčiau vaikų grupės. Svarbu, kad tėvai parodytų savo vaikams įvairias žaidimo sąveikos formas, kad sustiprintų jų kylantį susidomėjimą bendrauti su bendraamžiais.

Siūlomas testas padės jums, tėvams, išsiaiškinti: ar teisingai vertinate vaiko elgesį per „trejų metų krizę“ konkrečioje situacijoje? Kokie tėvų elgesio metodai yra racionaliausi?

Atsakymas „A“ – 10 balų; „B“ – 5 taškai; „B“ – 1 taškas.

1. Vaikas tapo užsispyręs, nepaklusnus ir užsispyręs. Kaip tvarkote bendravimo su juo procesą?

A. Teigiamai vertinu vaiko asmenybę, stengiuosi pagirti už pastangas, iniciatyvumą, gerą elgesį; Taktiškai išsakau pastabas ir atkreipiu dėmesį į trūkumus.

B. Stengiuosi pasiekti paklusnumą bet kokia kaina, baudžiau už savivalę.

V. Stengiuosi, kaip ir anksčiau, būti malonus ir reaguoti. Svarbiausia pasiduoti vaikui.

2. Ką daryti, jei vaikas pradeda isteriją?

A. Stengiuosi būti rami, iš karto nekeičiu sprendimų, neimu vaiko ant rankų, nepalieku jo vieno.

B. Bandau tave nuraminti ir paimti ant rankų.

B. Keičiu sprendimą, pasiduodu vaikui, stengiuosi išsaugoti jo emocinę gerovę.

3. Jei vaikas nori ledų ar saldainių, kokiu atveju ir kaip tenkinate jo norą?

A. Jei tai prieš valgį, tada ne.

B. Patenkinu, bet tik retkarčiais.

V. Beveik visada patenkinu.

4. Vaikas išbarstė daiktus ir žaislus. ka darysi?

A. Pakviesiu vaiką kartu su manimi rinkti žaislus.

B. Reikalausiu, kad viskas būtų nedelsiant surinkta.

B. Aš pats viską sutvarkysiu.

5. Ką daryti, jei vaikas tau pasako grubius žodžius?

A. Išreikšiu savo nepasitenkinimą, apmaudą ir pasakysiu, kad su nemandagu žmogumi nebendrausiu.

B. Būtinai nubausiu, pavyzdžiui, įkišiu vaiką į kampą.

V. Nekreipsiu dėmesio ir pasistengsiu, kad visa tai būtų pokštas.

6. Ką darysite, jei vaikas yra neklaužada ir nenori eiti miegoti?

A. Nelėksiu į pyktį nuo nepaklusnumo, perjungsiu vaiką į ramius žaidimus. Tada skaitau jam knygą, kol pastebiu pirmuosius nuovargio požymius. Nuo šiol kontroliuosiu kūdikio emocinę būseną, kad jis netriukšmuotų, nelakstytų, garsiai nesijuoktų ir nekalbėtų vakare.

B. Stengsiuosi jį paguldyti ir netoleruos, kad vaikas laužytų rutiną.

B. Bandysiu bet kokiu būdu įkalbėti jį eiti miegoti, pavyzdžiui, rytoj pažadėsiu ką nors nusipirkti.

7. Vaikas bando pats užsisegti sagas, bet jam nesiseka. Suaugęs žmogus siūlo savo pagalbą, tačiau vaikas ją kategoriškai atmeta. Ką darytumėte panašioje situacijoje?

A. Stengsiuosi kažkuo atitraukti vaiką ir tyliai jam padėti.

B. Nepaisant užgaidų, užsegsiu sagas.

B. Pasistengsiu jus nuraminti ir tada be ašarų išspręsti problemą.

8. Kaip manote, ar būtina, kad suaugusieji dalyvautų mokant vaiką žaisti vaidmenimis?

A. Taip, reikia asmeniniu pavyzdžiu parodyti daugybę žaidimo veiksmų: pavyzdžiui, kaip pasūpuoti lėlę, paguldyti, pamaitinti, nes vaikui vis tiek sunku pačiam susikurti žaidimo siužetą.

B. Reikia dažniau priminti vaikui, kad jis ką nors pažaistų.

V. Išmoks pats, jei tik turėtų žaislų.

9. Ar reikia laikyti vaiką už rankos kertant kelią, jei jis reikalauja savarankiškų veiksmų?

A. Būtinai. Taip nėra, kai vaikui galima leisti būti savarankiškam.

B. Tai priklauso nuo situacijos.

V. Ne. Jūs neturite laikyti jo rankos, o tiesiog valdyti – leiskite jam mokytis.

10. Ar būtina paaiškinti vaikui, kodėl konkrečioje situacijoje negalite pasielgti kitaip, pavyzdžiui, leisti jam naudotis peiliu?

A. Kartais taip, nuoširdus pokalbis padeda.

B. Ne, neverta.

B. Jūs visada galite.

11. Jeigu vaikas prekybos centre viską griebia iš lentynų, ką daryti?

A. Vaikui sunku sutelkti dėmesį ten, kur daug ryškių dirgiklių. Galite atitraukti kūdikio dėmesį, nusipirkti jo mėgstamą skanėstą arba leisti vaikui ką nors laikyti rankose.

B. Parduotuvėje būtina susikurti elgesio taisykles. Būtina griežtai perspėti, kad jei parduotuvėje jis elgsis blogai, daugiau jo su savimi nesiimsite; Jei jis elgiasi gerai, nupirk jam skanėstą.

B. Daugiau kalbėkitės su vaiku. Pavyzdžiui, pasikalbėkite apie tai, ką aš pirksiu.

12. Ką geriausia daryti, kai vaikas ilgai neklaužada, kažko primygtinai reikalauja?

A. Būtina perjungti jo dėmesį: pavyzdžiui, garsiai pasibelsti ir tyliai paklausti: „Kas ten atėjo? Eime ir pažiūrėkime!”

B. Geriau pasakyti vaikui, kad negalite daryti to, ko jis prašo, naudojant žodžius „tu negali padaryti“, „ne…“ ir pan.

B. Svarbiausia būti kantriems, kol jis bus kaprizingas ir sustos.

13. Reikia su vaiku eiti pasivaikščioti, tačiau pastarosiomis dienomis jis neigiamai reaguoja į visus tavo pasiūlymus. Koks geriausias būdas tęsti?

A. Naudokite „atvirkštinį judesį“: pasakykite, kad einate pasivaikščioti, bet negalite jo pasiimti su savimi – jis turi likti namuose.

B. Nieko neaiškink, aprenk jį ir išvesk į lauką.

B. Paaiškinkite vaikui, kad mama (tėtis) tikrai prašo jo eiti pasivaikščioti; paklausti, kodėl jis nenori eiti.

Suskaičiuok taškus.

Nuo 130 iki 110 balų: jūs gana kompetentingai vertinate „trejų metų krizės“ laikotarpį ir veikiate atsižvelgdami į situaciją. Stengtis nepažeisti augančio individo orumo ir pagrįstai palaikyti vaiko savarankiškumo troškimą. Elgiatės teisingai ir galite tikėtis teigiamo rezultato.

Nuo 109 iki 40: darote klaidų bendraudami su vaiku, nevisiškai teisingai analizuojate situaciją: arba stengiatės būti per griežti, arba sekate vaiko pavyzdžiu.

Nuo 39 iki 13: stenkitės vadovautis ne jausmais, o protu. Dažni kompromisai mažina auklėjamąjį poveikį. Perdėta meile darote meškos paslaugą kūdikiui ir netrukus atsidursite viena su išlepintu, kaprizingu vaiku, o tai privers jaustis silpna ir bejėgė.

Jaremič Julija Aleksandrovna
Vaikų psichologė