Vaikas niekada nebuvo stovykloje. Ką reikia žinoti? Jūsų vaikas pirmą kartą vyksta į stovyklą. Kaip susidoroti su nerimu? Kaip paruošti vaiką stovyklai? Kokios problemos gali kilti?

Jūsų vaikas pirmą kartą vyksta į stovyklą. Kaip susidoroti su nerimu? Kaip paruošti vaiką stovyklai? Kokios problemos gali kilti ir kaip jas geriausiai išspręsti? Tai aptariama mūsų straipsnyje.

Ruošdami vaiką savarankiškoms atostogoms, atkreipkite dėmesį į penkis dalykus: ar vaikas turi išsiugdę rūpinimosi savimi įgūdžius, ar jis jaučiasi patogiai be tėvų,ar moka užmegzti kontaktą su bendraamžiais, kaip jaučia drausmę ir režimo laikymąsi. Stebėkite kiekvieną elementą atskirai ir įvertinkite 5 balų skalėje. Kuo didesnis bendras balas (25 balai), tuo aukštesnis vaiko pasirengimo stovyklai lygis. Jeigu koks nors parametras nepavyksta, pavyzdžiui, vaikas pats nesivalo dantų, nepersirengia be priminimo arba rengiasi netinkamai orui, tuomet prieš vykstant į stovyklą į tai reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Sukurkite kontrolinį sąrašą su savitarnos įgūdžiais ir išmokykite vaiką su juo dirbti. Kasdieniame gyvenime sudaryti sąlygas ugdyti savarankiškų sprendimų priėmimo įgūdžius. Jei vaikas nerimauja, kad bus atskirtas nuo jūsų, jaučia nerimą ir baimę, leiskite vaikui išgyventi ir įgyti patirties. Pirmiausia palikite vaiką vienai nakčiai pas draugus ar gimines, po to kelioms dienoms, pavyzdžiui, pas močiutę. Taip vaikas turės teigiamą rūpesčių įveikimo patirtį, išmoks susidoroti su nuoboduliu ir liūdesiu, pasitikės be tėvų.

Atkreipkite dėmesį į savo emocinius išgyvenimus. Labai jaudinatės, nežinote, kas jūsų vaiko laukia stovykloje? Reikėtų slėpti nuo vaiko stiprius jausmus, vaikas skaito suaugusiojo jausmus ir be žodžių pasisavina juos sau. Norėdami dirbti su baimėmis, naudokite „Šviesoforo“ techniką. Ant didelio popieriaus lapo nupieškite šviesoforo schemą. Ten, kur dega raudonas šviesoforo signalas, gyvena baimės, kurios mums padeda gyvenime ir saugo mus (pvz., neiti į važiuojamąją dalį, nesiartinti prie laukinių gyvūnų). Geltona spalva – baimės, kurios daro mus atsargius (pavyzdžiui, žiemą vengti vietų, kur nuo stogų krenta sniegas ir kur krenta varvekliai; vasarą šis atsargumas nereikalingas). Žalia spalva – mūsų neracionalios baimės, kurios mums ne padeda, o trukdo (pavyzdžiui, baimė prieiti prie nepažįstamo vaiko ir pradėti pažinti vienas kitą, baimė prarasti mėgstamą daiktą). Užpildykite visas šviesoforo spalvas su vaiku ir aptarkite.

Kokie sunkumai ir problemos dažniausiai iškyla stovykloje ir kaip juos spręsti? Pažiūrėkime į juos.

1 problema. Atvykęs vaikas persigalvojo dėl pasilikimo tabore ir ašaromis prašo jį nedelsiant išvežti. Normalu, kad pirmosiomis dienomis būnant toli nuo namų jaučiamas liūdesys. Svarbu, kad tėvai būtų tam psichologiškai pasiruošę, pritariančiais žodžiais paremtų sūnų ar dukrą, pasikalbėtų apie savo jausmus. Jeigu situacija nėra kritinė (ne „raudonas šviesoforo signalas“), tuomet nereikėtų palūžti ir ateiti vaiko, nes tik įamžinsite baimes, nesuteikdami sūnui ar dukrai galimybės patirti neigiamų emocijų ir įgyti patirties. Vaikui pasiliekant stovykloje, susipažįstant su jos struktūra ir kasdienybe, neigiamos emocijos silps, o jų vietoje ateis jaudinantis naujų pažinčių, žaidimų, atsipalaidavimo džiaugsmas.

2 problema. Vaikas skundžiasi konsultantu ir neranda bendros kalbos. Paprašykite vaiko išsamiau papasakoti situaciją, kai, vaiko nuomone, konsultantas ar mokytojas parodė nepagarbą vaikui. Gali pasirodyti, kad vaikas atostogų metu tikėjosi veiksmų laisvės, o ne išorės kontrolės, todėl mokytojas sukelia vaiko atstūmimą. Paaiškinkite savo vaikui pagrindinę konsultanto užduotį ir drausmės svarbą stovykloje. Jokiomis aplinkybėmis nesumenkinkite žmonių, kurie laikinai stebi jūsų sūnų ar dukrą, autoriteto. Padėkite savo vaikui priimti mokytojų reikalavimus ir pamatyti juose teigiamas puses. Visus Jums rūpimus klausimus apie stovykloje dirbančių žmonių kvalifikaciją išsiaiškinkite stovyklos administracijoje, vaikui nedalyvaujant.

3 problema. Su vaiku niekas nedraugauja arba vaikas neranda draugų stovykloje. Užduodami vaikui netiesioginius klausimus išsiaiškinkite, su kuriuo iš berniukų ar mergaičių vaikas mieliau draugautų, kokių žingsnių jis ėmėsi, kad su jais susipažintų ir susidraugautų. Pasitaiko, kad vaikas neturi reikiamų įgūdžių, gėdijasi prieiti, nerodo iniciatyvos bendrauti, todėl jam atrodo, kad su juo nesinori draugauti. Padėkite savo vaikui suprasti, kad draugystė visada yra abipusiai mainai, kur kiekviena šalis prisideda, kad bendravimas būtų įdomus. Pasiūlykite savo vaikui keletą variantų, kaip jis galėtų patraukti kito vaiko dėmesį į save.

Vaikas gali skųstis atvirais konfliktais su kitais vaikais. Tokiu atveju stenkitės aktyviai nesikišti į vaiko santykius su kitais vaikais, suteikite jam galimybę pačiam rasti išeitį iš konflikto. Juk gebėjimas įsitraukti ir išeiti iš konflikto, apginti savo teises, apginti savo požiūrį yra svarbūs įgūdžiai, kuriuos galima įgyti tik realiai bendraujant su bendraamžiais. Iš stebėtojo pozicijos galite padėti vaikui patarimais, suteikti jam psichologinę paramą, tikėjimą savimi.

Keletas dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti ruošiant vaiką vasaros stovyklai:

1. Stovyklą ar pensioną rinkitės atsižvelgdami į vaiko pomėgius ir pomėgius (pavyzdžiui, sportas ar muzika). Greičiausiai jūsų sūnus ar dukra smagiai ir įdomiai praleis laiką ne namuose.

2. Kartu smagiau – išsiųskite vaiką į stovyklą su savo draugų ar giminaičių vaikais. Vaikų adaptacija bus lengvesnė.

3. Kartu su vaiku supakuokite daiktus, atsižvelgdami į jo norus. Tai suteiks jam daugiau nepriklausomybės. Leiskite jam pasiimti su savimi keletą specialių prisiminimų. Liūdesio akimirkomis namuose jie jį palaikys.

4. Kuo daugiau vaikas žinos apie gyvenimą stovykloje, tuo mažiau jam kils nerimas šiuo klausimu. Pasakykite vaikui jį dominančią informaciją, žiūrėkite vaizdo įrašus ir nuotraukas iš stovyklos svetainės.

5. Suteikite vaiko kelionei ypatingą reikšmę jo augimui. Pasakykite jam, kad ši kelionė bus nepamirštama, ji padės jam užaugti, atvers jam naujų galimybių ir horizontų. Kai vaikas grįš iš stovyklos, pažadėkite jam surengti didelę šventę ir pavadinkite ją, pavyzdžiui, „Šeimos vienybės diena“.

Jaremič Julija Aleksandrovna
Vaikų psichologė