Vaikystės psichozė: priežastys, simptomai. Psichikos sutrikimai būna įvairių tipų ir formų. Kas būdinga vaikų psichoziniams sutrikimams?

Psichikos sutrikimai būna įvairių tipų ir formų, tačiau kad ir kaip sutrikimas pasireikštų, kad ir kokius simptomus pasireikštų liga, psichozė labai apsunkina vaiko ir jo tėvų gyvenimą, trukdo teisingai mąstyti, kontroliuoti veiksmus, susikurti adekvačius. paralelės nusistovėjusių socialinių normų atžvilgiu.

Vaikų psichoziniams sutrikimams būdingi:

1. Pavėluotas įgūdžių ir intelekto ugdymas. Ši savybė pasireiškia daugeliu atvejų. Tačiau yra ligų, pavyzdžiui, autizmas, kurio metu vaikas turi ryškių ir pažengusių gebėjimų tam tikroje veiklos srityje.
2. Socialinio prisitaikymo problemos.
3. Tarpasmeninių santykių pažeidimas.
4. Didingas ir ypatingas požiūris į negyvus daiktus.
5. Monotonijos palaikymas, gyvenimo pokyčių nepriėmimas. Kodėl vaikai linkę į psichikos sutrikimus. Vaikų psichikos sutrikimų atsiradimą skatina įvairios priežastys. Psichiatrai nustato ištisas veiksnių grupes.

Svarbiausias provokuojantis veiksnys yra genetinis polinkis į psichikos sutrikimus. Kitos priežastys:

• problemos su intelektu (protinis atsilikimas ir kiti panašūs);
• organiniai smegenų pažeidimai;
• kūdikio ir tėvų temperamento nesuderinamumas;
• nesantaika šeimoje;
• konfliktai tarp tėvų;
• įvykiai, palikę psichologinę traumą;
• vaistai, galintys sukelti psichozę;
• aukšta temperatūra, kuri gali sukelti haliucinacijas arba kliedesinį sutrikimą;
• neuroinfekcijos.

Vaiko psichikos ligos skirstomos pagal tam tikrus kriterijus: priklausomai nuo amžiaus yra:

• pacientai, turintys psichikos sutrikimų kūdikystėje (iki vienerių metų)
• ikimokyklinis (nuo 2 iki 6 metų)
• ankstyvas mokyklinis amžius (nuo 6 iki 8 metų)
• iki paauglystės (8-11) pacientai
• ir paauglystė (12-15).

Priklausomai nuo ligos priežasties, psichozė gali būti:

• egzogeniniai sutrikimai, atsiradę dėl išorinių veiksnių poveikio;
• endogeniniai – vidinių organizmo ypatybių išprovokuoti sutrikimai.

Amžiaus krizės, kurių metu vaikai jautriausi psichikos sutrikimams nuo 3 iki 4 metų, nuo 5 iki 7, nuo 12 iki 18 metų.

Psichikos problemos 5 metų vaikui turėtų rūpėti tėvams, jei vaikas praranda jau įgytus įgūdžius, mažai bendrauja, nenori žaisti vaidmenų, nesirūpina savo išvaizda.

Sulaukęs 7 metų vaikas tampa psichiškai nestabilus, jam sutrinka apetitas.

Atsiranda papildomų baimių, sumažėja darbingumas, atsiranda greitas nuovargis.

Sulaukę 12 metų tėvai turi atkreipti dėmesį į savo paauglį, jei jam išsivysto:

• staigūs nuotaikų svyravimai;
• melancholija, nerimas;
• agresyvumas, konfliktiškumas;
• negatyvizmas, nenuoseklumas;
• nesuderinamų dalykų derinys: irzlumas su ūmiu drovumu, jautrumas su bejausmumu, visiškos nepriklausomybės troškimas su noru visada būti šalia mamos;
• šizoidinis;
• priimtų taisyklių atsisakymas;
• polinkis į filosofiją ir kraštutines pozicijas;
• globos netolerancija.

Skausmingesni psichozės požymiai vyresniems vaikamspasireiškia:

• bandymai nusižudyti arba savęs žalojimas;
• nepagrįsta baimė, kurią lydi širdies plakimas ir greitas kvėpavimas;
• noras kam nors pakenkti, žiaurumas kitų atžvilgiu;
• atsisakymas valgyti, vidurius laisvinančių vaistų vartojimas, didelis noras sulieknėti;
• padidėjęs nerimo jausmas, kuris trukdo gyventi;
• nesugebėjimas ištverti;
• narkotikų ar alkoholio vartojimas;
• nuolatiniai nuotaikų svyravimai;
• blogas elgesys.

Šie kūdikio sutrikimai diagnozuojami pagal:
simptomus:

• nerimo sutrikimai, baimės;
• tikas, obsesijos sindromas;
• nustatytų taisyklių nepaisymas, agresyvumas;
• dažnai be aiškios priežasties besikeičianti nuotaika;
• sumažėjęs susidomėjimas aktyviais žaidimais;
• lėti ir neįprasti kūno judesiai;
• nukrypimai, susiję su mąstymo sutrikimu;
• izoliacijos jausmas ir gilus liūdesys, trunkantis ilgiau nei 2-3 savaites;
• bandymai nusižudyti arba pakenkti sau;
• visa apimanti baimė be priežasties, lydima greito kvėpavimo ir stipraus širdies plakimo;
• dalyvavimas daugybėje muštynių, ginklų naudojimas su noru kam nors pakenkti;
• nekontroliuojamas, žiaurus elgesys, darantis žalą tiek sau, tiek kitiems;
• atsisakymas valgyti, vidurius laisvinančių vaistų vartojimas arba maisto išmetimas siekiant numesti svorio;
• stiprus nerimas, trukdantis normaliai veiklai;
• sunku susikaupti, taip pat negalėjimas ramiai sėdėti, keliantis fizinį pavojų;
• alkoholio ar narkotikų vartojimas;
• stiprūs nuotaikų svyravimai, sukeliantys santykių problemų;
• elgesio pokyčiai.

Vien pagal šiuos požymius nustatyti tikslią diagnozę sunku, todėl tėvai, aptikę minėtas apraiškas, turėtų kreiptis į psichoterapeutą. Šie požymiai nebūtinai turi pasireikšti psichikos sutrikimų turintiems vaikams.

Kiekvienas tėvas rūpinasi savo psichine sveikataVaikas turi atsiminti:

• nepamirškite, kad psichozė yra liga, kurią reikia gydyti;
• gydymas turi būti pradėtas laiku, neatidėliojant kelionės pas specialistus;
• būtina konsultuotis su keliais specialistais, nes tinkamas gydymas yra raktas į sėkmę;
• ligos gydymui ir profilaktikai svarbus šeimos ir draugų palaikymas;
• geranoriškumas paciento atžvilgiu pagreitina gydymo procesą ir užtikrina ilgalaikius rezultatus po gydymo;
• po gydymo kūdikį reikia grąžinti į normalią aplinką ir kurti ateities planus;
• būtina sukurti ramią atmosferą šeimoje: nešaukti, nepraktikuoti fizinio ar moralinio smurto;
• rūpintis kūdikio fizine sveikata;
• vengti streso.

Būkite sveiki, stebėkite savo vaikus, pasinaudokite galimybe viską sutvarkyti pradiniame etape. Gėris ir laimė.

Sergejus Nikolajevičius Ševčenka
Psichologas – psichoterapeutas