Papildomas kūdikių maitinimas

Vien tik motinos pienu kūdikį reikia maitinti maždaug iki šešių jo gyvenimo mėnesių. Jei motina turi pakankamai pieno, kūdikis yra sveikas, gerai auga ir vystosi, pirmus šešis  gyvenimo mėnesius motinos pienas pilnai patenkina kūdikio mitybinius poreikius. Žindomiems kūdikiams nebūtina duoti arbatų ar pasaldinto vandens. Maždaug nuo šešto gyvenimo mėnesio, padidėjusiems žindomo ar pieno mišiniais maitinamo kūdikio mitybiniams poreikiams patenkinti, reikalingi papildomi maisto produktai. Pusės metų kūdikis jau pasiruošęs valgyti minkštą, susmulkintą maistą: dygsta dantys, liežuvis automatiškai nestumia maisto iš burnos, skrandis geriau virškina įvairesnius maisto produktus; sėdėdamas, kūdikis gali palinkti į priekį jei nori valgyti arba nusisukti, atsilošti, kai yra sotus (1lentelė).

1. lentelė. Kūdikių ir mažų vaikų nervų sistemos funkcijų, susijusių su valgymu, brendimas.

Ankstyvo papildomo maitinimo žala

Ankstyvas papildomų produktų davimas kūdikiui yra rizikingas net keliais aspektais: psichomotorinio vystymosi, mitybos ir imunologiniu. Papildomo maisto, duodamo jaunesniems nei šešių mėnesių kūdikiams, mitybinė vertė dažnai būna menkesnė nei motinos pieno. Prieš pradedant duoti kietą maistą šaukšteliu, kūdikis neabejotinai tur mokėti kramtyti ir nuriti. Tai lyg tąsa įgimto pirmo sugebėjimo čiulpti ir nuryti. Sugebėjimas kramtyti atsiranda bręstant nervų sistemai, palaipsniui mokantis šio judesio bei stimuliuojant burnoje esančius receptorius. Labai svarbus čia ir maisto skonis, kvapas, išvaizda.

Didelis ankstyvo papildomo maitinimo trūkumas yra tai, jog su maistu kūdikis gauna daug valgomosios druskos. Kūdikių inkstai dar nepakankamai subrendę, todėl nesugeba išskirti didesnio natrio kiekio. Žindomas kūdikis per dieną gauna tokį valgomosios druskos kiekį, kuris atitinka 1 mmol Na/kg. Motinos piene yra 6-7 mmol/l natrio. Šis kiekis padidėja 3-4 kartus, jei duodami neadaptuoti mišiniai ir 10 kartų, kai valgomi įvairūs kiti papildomi maisto produktai. Amerikos pediatrijos akademijos Mitybos komitetas teigia, kad per didelis valgomosios druskos vartojimas kūdikystėje yra susijęs su hipertenzinės ligos atsiradimu suaugus, nors negalima atmesti ir svarbių genetinių bei aplinkos faktorių.

Daugelis mokslininkų įrodė, jog ankstyvas papildomų produktų davimas ir neilga žindymo trukmė nulemia nutukimo atsiradimą vyresniame amžiuje. Koronarinės aterosklerozės atsiradimo priežasčių, daugelio mokslinkų nuomone, taip pat reikėtų ieškoti netaisyklingojemityboje kūdikystėje, kuomet su papildomais maisto produktais gaunamas didesnis cholesterolio, baltymų, angliavandenių bei sočiųjų riebiųjų rūgščių kiekis.

Didelis cukraus kiekis esantis papildomuose maisto produktuose taip pat nepageidautinas, nes skatina dantų ėduonies atsiradimą.

Pastaraisiais metais labai pagausėjo alerginių ligų tarp vaikų ir suaugusių. Nors sunku įrodyti tiesioginį papildomų produktų poveikį alerginių ligų plitimui, tačiau reikia atminti, kad karvės pienas yra dažniausias maisto alergenas, o pramoniniu būdu pagamintuos produktuose gausu emulgatorių, stabilizatorių, konservantų, maistinių dažų, teršalų, atsirandančių gamybos proceso eigoje, daržovių ir vaisių trašų derivatų, gyvulinių pašarų teršalų likučių, kurie gali sukelti tiek toksines (priklausančias nuo didesnio suvartoto produkto kiekio), tiek ir netoksines (imunologiškai nulemtas) rekcijas.

Bendrosios papildomo kūdikių maitinimo taisyklės

1. Iki 12 mėnesių amžiaus kūdikis turi gauti šiuos papildomus produktus:
2. daržovių tyrę (bulvių, morkų, žiednių kopūstų, brokolių, žirnelių, pupelių ir pan));
3. kruopų tyrę (ryžių, grikių, avižų, manų ir kukurūzų arba jų derinių);
4. trintus vaisius ir jų sultis (obuolių, kriaušių, raudonųjų ir juodųjų serbentų, vyšnių, bananų ir kt.);
5. mėsą (jautieną, galvijų kepenis, liesą kiaulieną, vištieną),žuvį. Mėsos ir žuvies sultinys nerekomenduojamas iki 1 metų amžiaus.
6. Kiaušinio trinys ir varškė daugelyje šalių nerekomenduojama iki 1 metų amžiaus, dėl alergijos pavojaus.

Kūdikių paros maisto kiekis turi būti skaičiuojamas pirmas 7-8 dienas pagal Finkelšteino-Turo formulę: V=70 (80)x n (70, kai gimimo svoris iki 3200g, 80, kai gimimo svoris per 3200g, n – dienų skaičius).

Vėliau reikia skaičiuoti pagal kūno masę:

1. 10d. – 2 mėn. – 1/5 kūno masės (600-900ml);
2. 2 – 4 mėn. – 1/6 kūno masės (800-1000ml);
3. 4 – 6 mėn. –  1/7 kūno masės (900-1000ml);
4. 6 – 8 mėn. –  1/8 kūno masės (1000-1100ml);
5. 8-12 mėn. –  1/9 kūno masės (10001200ml).

Pirmaisiais mėnesiais rekomenduojama maitinti 8-12 kartų per parą, o nuo 6-7 gyvenimo mėnesio palaipsniui pereinama prie maitinimo 5-3 kartų per parą.

2 lentelė. Rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos vaikams.

Kaip reikia maitinti papildomais maisto produktais?

1. Negalima kūdikiui duoti kelių naujų produktų iš karto.
2. Pirmais gyvenimo metais nepatariama girdyti karvės pienu, nes jis gali alergizuoti bei sukelti nedidelius skrandžio bei žarnų gleivinės kraujavimus.
3. Nepatariama maisto sūdyti ar saldinti. Susidaręs įprotis sūriai valgyti, ateityje gali sukelti hipertoniją, o saldžiai valgant – atsiranda polinkis į cukrinį diabetą, nutukimą, greitai genda dantys.
4. Nemaitinti kūdikio daug druskos ar cukraus turinčiais mėsos, daržovių ar vaisių konservais.
5. Kai kurie mitybos specialistai siūlo pirmiau duoti daržoves, o tik vėliau vaisius ir jų sultis, nes vaisiai yra saldesni ir noriau valgomi.
6. Košes ir tyres, kol kūdikis įpras jas valgyti duoti prieš motinos pieną, kai įpras – po jo.
7. Kruopas ir daržoves maitinti šaukšteliu. Jų neskiesti ir nepilti į buteliuką. Mažylis turi jausti skirtumą tarp to, ką valgo ir ką geria.
8. Nepermaitinti! Nustoti maitinti, jei vaikas nesidomi maistu, nusisuka į šoną ar užmiega. Verkiantis vaikas nebūtinai alkanas. Galbūt jis šlapias ar nori bendrauti. Permaitintas mažylis neskiria tikro alkio, mažiausio streso metu, norėdamas nusiraminti, valgo.
9. Jei vaikas nenori patiekalo, neversti jo valgyti, pasiūlyti kitą. Tai ugdys vaiko skonį, išmokys pasirinkti.
10. Neskubėti! Pratinimas prie naujų maisto produktų – tai laikas, kai vaikas atranda naujus pojučius ir skonius, įgyja naujus įgudžius. Reikia duoti kūdikiui laiko prie jų priprasti.
11. Niekada nepalikti valgančio kūdikio vieno, nes jis gali užspringti.
12. Naudoti švarius indus ir įrankius.

Kada ir kokius papildomus produktus reikia duoti?

Kūdikio mityba turi būti individuali! Ji priklauso nuo mažylio augimo, vystymosi ir sveikatos būklės. Kiekvienos šalies specialistai, atsižvelgdami į vietines mitybos tradicijas turi paruošti papildomo kūdikių maitinimo rekomendacijas.

3 lentelė. Rekomenduojamas papildomų maisto produktų davimo laikas Lietuvoje

Nepriklausomai nuo to, kada kūdikis pradėjo gauti papildomą maistą, jį ir toliau reikia maitinti motinos pienu. Žindymą rekomenduojama tęsti ir antrais vaiko gyvenimo metais, nes motinos pienas išlieka svarbiu energijos, baltymų ir vitaminų šaltiniu.