Vaikų kambario dizainas (1 dalis)
Šiame straipsnyje noriu išreikšti savo mintis, kaip paruošti kambarį labai mažiems vaikams. Šis svarbus dalykas turi savo ypatybes ir požiūrius, kurie labai skiriasi nuo tų, kurie naudojami kitoms patalpoms. Aprašysiu pagrindinius dizaino ir apstatymo aspektus, į ką reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį ir ko vengti. Atminkite, kad tik nuo mūsų priklauso, koks jaukus bus pasaulis, kuriame mažylis praleis pirmuosius mėnesius ir metus, ir niekas, išskyrus tėvus, tuo pasirūpins.
Tai, kad normali vaiko asmenybės raida, charakterio formavimasis ir sveikata labai priklauso nuo jį supančio mikrokosmoso, jau seniai neabejojama. Tai ypač išryškėja pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ir metais, kai formuojasi vaiko asmenybės pagrindai. Todėl rekomenduoju griežčiau žiūrėti į vaikų kambario dizainą ir įrengimą bei laikytis daugybės apribojimų ir rekomendacijų.
Šiuo klausimu svarbu rasti kompromisą tarp savo aistrų ir vaiko interesų. Kai vaikas paaugs, kambario dizainas taip pat turės didelę reikšmę jo emocinei nuotaikai, gebėjimui susikaupti atliekant namų darbus ar pailsėti nuo streso, tačiau tuomet vaikas pats galės aktyviai daryti įtaką situacijai savo kambarį pagal jo pageidavimus ir atlikite pirmuosius jo išdėstymo eksperimentus. Pavyzdžiui, ant sienų pakabinkite mėgstamų žvaigždžių plakatus. Tuo tarpu jūs ir aš turime rūpintis mažu jį supančiu pasauliu.
Projektuodami vaikų kambarį aptarsime keturis pagrindinius dalykus – apdailos medžiagų pasirinkimą, teisingą spalvų naudojimą, kambario apšvietimo sprendimus, baldus ir apstatymą. Taip pat reikia paminėti, kad pagal priimtus standartus patalpos dydis negali būti mažesnis nei 9 kvadratiniai metrai. metrų.
Pradėkime nuo apdailos medžiagų pasirinkimo. Pirmiausia, žinoma, atkreipsime dėmesį į medžiagų ekologiškumą.
Apdailos medžiagos turėtų būti tokios, kurios būtų tiesiog modernios ir kokybiškos. Visų pirma, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas izoliacijos sudėčiai. Jei reikia apšiltinti patalpą ar jos dalį (pavyzdžiui, sieną, nukreiptą į gatvę), nereikėtų šiltinti polistireninio putplasčio, mineralinės vatos ar stiklo vatos. Labiau tinka celiuliozės izoliacija (ekovata) ir natūrali kamštiena. Antra, gruntuodami sienas ir lubas, turėtumėte naudoti junginius, kurie užkerta kelią grybelių susidarymui ateityje.
Grindų dangai rekomenduoju rinktis natūralią kamštį. Jis turi daugybę neprilygstamų pranašumų. Tai itin draugiškas aplinkai, su juo gali prilygti tik natūralus parketas. Jis turi mažą šilumos laidumą ir yra labai šiltas liesti, o tai svarbu mažiems vaikams, kurie mėgsta daug šliaužioti. Ši danga yra gana minkšta, o tai sumažina mėlynių riziką nuo kritimo. Pats kamštis labai malonus lytėjimo pojūčiams. Noriu atkreipti dėmesį, kad kamštinė danga yra geriau nei ta, kuri yra padengta laku, o ne laminuota permatomu plastiku.
Visuotinai priimta, kad darželiui būtų gerai ant grindų pakloti veltinį arba veliūrinį kilimą su žema krūva. Jo papildomas pranašumas yra plati spalvų ir tekstūrų įvairovė, kuri yra neabejotinas kambario dizaino pranašumas. Tačiau turime prisiminti, kad vaikams iki vienerių metų ypač svarbu užtikrinti švarų orą, o kilimas yra geras dulkių surinkėjas. Tad geriau jį naudoti vaikui paaugus.
Vaikų kambario sienoms dekoruoti dažniausiai naudojami tapetai arba tapyba. Praktiškumo požiūriu geriau tinka vinilu dengti tapetai, kuriuos galima plauti. Tačiau, nepaisant gamintojų patikinimų, kad naujausios kartos tokie tapetai yra visiškai saugūs sveikatai, abejonių vis dar išlieka. Šiuo požiūriu geriau naudoti neaustinius tapetus. Galima rinktis jau paruoštą raštą arba nudažytą, pastarasis variantas yra geras, nes jį lengviau atkurti, jei vaikas ištepa sieną.
Jei pasirenkate dažyti sienas, tuomet yra dar daug meninio dizaino galimybių. Be to, atkurti tokią dangą nėra sunku. Dažus sienoms ir luboms geriau rinktis vandens pagrindu.
Svarbus vaiko kambario aspektas – sukurti tinkamą apšvietimą. Geriausias pasirinkimas būtų sukurti minkštą, išsklaidytą šviesą, kuri būtų tolygiai paskirstyta visame kambaryje. Tokią šviesą gali suteikti centrinės lubų lempos rutulio ar pusrutulio pavidalu arba galimas didelis plokščias abažūras. Tokios lempos savo apvalkalu gerai išsklaido šviesą iš taškinio šaltinio.
Kitas variantas – naudoti taškinius atvirus šaltinius, tačiau šiuo atveju svarbu, kad šviesos spinduliai būtų nukreipti į lubas arba į sienų viršų, kurie atliks difuzoriaus vaidmenį. Įdomių sprendimų galima gauti naudojant oro konstrukcijas ant laidžių šynų. Čia galite duoti laisvę savo vaizduotei ir įdomioms idėjoms, tokios lempos taip pat turi plačias tolesnio transformavimo galimybes.
Darželio apšvietimui negalima naudoti krištolinio ir ažūrinio stiklo. Jie sukuria šviesos spindesį, kuris kenkia vaiko akims ir yra nesaugus naudoti Ypatingą dėmesį reikia skirti saugumui. Visos sieninės ir lubinės lempos turi būti tvirtai pritvirtintos, geriau nenaudoti modelių su stiklu ir trapiomis dalimis.
Kalbant apie apšvietimo spektrą, geriau naudoti šaltinius su „šiltu“ spektru, arti saulės. Ši taisyklė atitinka kaitrines ir halogenines lemputes, taip pat kai kurias liuminescencines lempas. Nepageidautina naudoti „šaltą“ spektrą – tai padidina nuovargį ir dirglumą.
Natalija Gončarova, „Magic Design“ studija
Įvertinkite straipsnį