Aseksualumas kaip tinkamas atsakas į hiperseksualumą

Kol visuomenė ir valdžios institucijos diskutuoja, ar reikia leisti rengti gėjų paradus, pasaulyje auga naujas seksualinis judėjimas – aseksualų judėjimas.

Aseksualai – tai žmonės, kurie iš principo nepalaiko lytinių santykių ir visiems tvirtina, kad jie paprasčiausiai to nenori. Šiandien pasaulyje aseksualų skaičius panašus į homoseksualų skaičių.

Kaip ir kitos seksualinės mažumos, aseksualai yra gana aktyvi socialinė grupė. Jie turi savo klubus, interneto svetaines, švietimo programas. Tačiau, skirtingai nei homoseksualai, aseksualai nevaikšto po paradus. Tam jie pernelyg ramūs ir intelektualūs. Vietoj paradų jie mieliau dalyvauja mokslinėse konferencijose, kuriose pasakoja, kad lyties vaidmuo visuomenės gyvenime yra labai pervertinamas.

Tipiškas aseksualas yra jaunas 25-30 metų amžiaus vyras ar moteris. Turintis aukštąjį išsilavinimą, daug laiko praleidžiantis internete. Paprastai aseksualas yra arba nekaltas, arba turi neigiamos ir menkos seksualinės patirties.

Aseksualai atmeta seksą, bet ne meilę. Jie tiki grynais platoniškais jausmais tarp vyro ir moters, giliu prieraišumu ir galimybe gyventi ilgai ir laimingai bei mirti tą pačią dieną. Asexualai pripažįsta šeimyninį gyvenimą, nors ir be lytinių santykių. Šiandien pasaulyje yra aseksualių šeimų, kurios niekada neturėjo lytinių santykių. Pasak aseksualų, tai ideali pora. Tačiau kai kurios aseksualios šeimos užmezga intymius santykius, tačiau tik tam, kad susilauktų vaiko.

Kodėl pasaulyje atsirado aseksualai ir kas ar kas kaltas, kad šie sveiki jauni žmonės negali gyventi visaverčio gyvenimo?

Aseksualai medicinoje

Pirmas dalykas, kuris ateina į galvą aptariant aseksualų problemą, yra tai, kad jie nėra visiškai sveiki nei fiziškai, nei psichiškai. Iš tiesų toks reiškinys kaip aseksualumas medicinoje aprašomas jau labai seniai. Tikrojo aseksualumo išsivystymo priežastys gali būti šios:

• endokrininės ligos;
• apsinuodijimas įvairiais vaistais ir sunkiųjų metalų druskomis;
• organiniai centrinės nervų sistemos pažeidimai;
• tam tikros psichiatrinės ligos.

Tačiau, pasak gydytojų, tiems, kurie garsiai deklaruoja esantys aseksualūs, nėra nė vienos iš šių patologijų.

Aseksualumas kaip adekvatus atsakas į hiperseksualumą

Kiekvienas veiksmas visada turi priešingą veiksmą. Būtent šis fizikinis dėsnis, tik socialiai įkūnytas, yra aseksualumo fenomeno pagrindas. Bent jau taip mano šio reiškinio tyrinėtojai – psichologai, sociologai, istorikai.

Šiandieninis aseksualumas yra gana jaunas reiškinys. Tačiau tai nereiškia, kad žmonija niekada nebuvo susidūrusi su niekuo panašiu. Taip, ji yra susidūrusi. Pavyzdžiui, senovės Romos laikais, kur taip pat klestėjo hiperseksualumas. Aseksualumas buvo priešprieša hiperseksualumo srovei.

Šiandien hiperseksualumas yra gyvenimo standartas, leidžiantis uždirbti milijardus dolerių iš žmogaus fiziologijos. Daugelio šios problemos tyrinėtojų nuomone, viskas prasidėjo po Džeimso Bondo „gimimo“. Kaip tik tada visuomenėje ėmė įsigalėti požiūris, kad žmogus visada turi norėti intymumo. Kad ilgalaikiai šilti santykiai su partneriu nėra būtini. Partnerių turėtų būti daug ir jie turėtų būti dažnai keičiami.

Per kelis dešimtmečius nuo tada hiperseksualumo propaganda uždirbo turtus. Beveik visus produktus šiais laikais stengiamasi parduoti per seksą. Jei tai interjero dizainas, tai vonios kambarį reikia padaryti veidrodžiais, o miegamajame įrengti didžiulę seksodromo lovą. Jei tai šampūnas, tai prie juo galvą plovusios merginos jau bėga minia susijaudinusių vyrų.

Šiandien beveik bet kurioje reklamoje yra aiškiai išreikštas seksualinis atspalvis. Ir tai jau nekalbant apie tuos produktus, kurie tiesiogiai susiję su seksu: priemones potencijai didinti, seksualinius žaislus, kontraceptikus.

Šiandien žiniasklaida mus įtikinėja, kad visada turėtume norėti intymumo. Bent tris kartus per savaitę. Tačiau tai nėra visiška tiesa. Vienam sveikam jaunam žmogui sekso gali prireikti penkis kartus per savaitę, o kitam, tokiam pat sveikam ir tokiam pat jaunam, – tik du kartus per mėnesį. Medicininiu požiūriu ir vieni, ir kiti yra norma. Tačiau ne šiuolaikinės mados požiūriu.

Nenuostabu, kad tokia atvira ir dažnai labai įkyri hiperseksualumo propaganda erzina daugelį jaunų žmonių. Pirmiausia tuos, kurie pasižymi neblogu protu ir mažu seksualumu. Tokiems žmonėms standartas „noriu visada, noriu visur“ sukelia tik atstūmimą. Dėl to aseksualai apskritai atsisako lytinių santykių, taip sakant, norėdami užpykdyti savo priešus.