Specialistai įspėja: seksualinis švietimas mokyklose gali atsiliepti neigiamai. Jis turi priešingą poveikį ir gali netiesiogiai paskatinti vaikus nesuvokti emocinio seksualinio priekabiavimo poveikio.
Tėtis, mama, dukra ir anūkai
Ray Carter, Oklahomos valstijos (JAV) Viešųjų Reikalų Tarybos Nepriklausomos žurnalistikos centro direktorius, 2022-10-12
Nors lytinio švietimo mokymas mokyklose reklamuojamas kaip būdas sumažinti paauglių nėštumą ir lytiniu keliu plintančių ligų (LPL) skaičių, pareigūnai įstatymų leidėjams sakė, kad kursai dažnai turi priešingą poveikį ir teigė, kad jie netgi gali netiesiogiai paskatinti vaikus nesuvokti emocinio seksualinio priekabiavimo poveikio.
Audrey Werner, ilgametė visuomenės sveikatos slaugytoja Teksase, 14 metų dirbo apskrities sveikatos departamente ir devynerius metus klinikoje, gydančioje pacientus, sergančius ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis. Per savo karjerą Werner penkerius metus dirbo slaugytoja mokykloje, kurioje pareigos apėmė lytinio švietimo mokymą.
Ji sakė Oklahomos valstijos įstatymų leidėjams, kad mokyklos lytinių kursų tikslas dažnai prieštarauja realaus gyvenimo rezultatams.
„Penkerius metus, kai mokiau lytiškumo mokyklose, tikėjau tuo, kas man buvo pasakyta kursuose, kad sumažinsiu paauglių nėštumą ir lytiniu keliu plintančių ligų skaičių“, – sakė Werner. „Tačiau kai persikėliau į STD/ŽIV kliniką, pamačiau, kad yra priešingai. Vis daugiau vaikų tapo seksualiai aktyvūs, o moterų ir vaikų prievartavimai išaugo.“
Werner buvo viena iš kelių pranešėjų Atstovų rūmų Bendrojo švietimo komiteto posėdyje per tyrimą, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama lytiniam švietimui mokyklose ir susirūpinimui dėl seksualinio pobūdžio medžiagos mokyklų bibliotekose.
Werner sakė, kad daugelio mokyklų lytinio švietimo programos vis dar remiasi Indianos universiteto profesoriaus ir tyrinėtojo Alfredo Kinsey darbu, kurio 1948 m. knyga „Seksualinis vyro elgesys“ ir 1953 m. knyga „Seksualinis moters elgesys“ paskatino dramatiškus seksualinio švietimo pokyčius visoje šalyje.
Tačiau Werner pastebėjo, kad Kinsey tvirtino, jog vaikai yra seksualūs nuo pat gimimo ir, kad kraujomaiša bei suaugusiųjų ir vaikų seksas nėra žalingas vaikui, ir netgi gali būti naudingas. Kinsey šiuos teiginius iš dalies rėmė interviu su pedofilais ir teigė, kad vaikai patirdavo orgazmą, jie verkdavo, apalpdavo ar mušdavosi su suaugusiuoju.
Pastaraisiais dešimtmečiais Kinsey darbai buvo kritikuojami dėl prievartos prieš vaikus, įskaitant kūdikius, skatinimo. Tačiau Werner sakė, kad Kinsey tyrimai, nepaisant mokslinio pagrįstumo stokos, ir toliau daro įtaką seksualinio švietimo tvarkymui mokyklose.
„Blogi duomenys lėmė pražūtingus rezultatus vaikams“, – sakė Werner. „Pastaruosius 50, 60 metų nuo pat gimimo vaikus traktavome kaip seksualius, o tai prisidėjo prie visuomenės sveikatos krizės, kurią šiandien patiriame.“
„Ar šiandien lytinio švietimo programa, skirta naudoti mūsų mokyklose, vis dar kuriama remiantis Kinsey tyrimais?“ – paklausė valstijos atstovė Sherrie Conley, Niukaslio respublikonė, buvusi mokytoja ir administratorė.
– Taip, – atsakė Werner.
Davidas Pickupas, licencijuotas santuokos ir šeimos terapeutas Teksase, sakė įstatymų leidėjams, kad asmenys nesirenka jaustis esą transseksualūs ar traukiantys tos pačios lyties asmenis, taip pat tie jausmai nėra beprotybės ženklas.
Tačiau Pickupas taip pat teigė, kad šie jausmai dažnai yra susiję su šeimos traumomis ir tie jausmai gali keistis, ir keičiasi laikui bėgant, ypač jei asmenys gauna terapiją, kad išspręstų pagrindinę traumą. Jis pažymėjo, kad tyrimai nenustatė jokios genetinės tokių jausmų priežasties.
„Yra pakankamai įrodymų – ir atskirų, ir atliekant mokslinius tyrimus –„kad ankstyvoje vaikystėje yra emocinės raidos priežasčių, kurios turi įtakos šioms problemoms, ir tai nėra įgimta problema“, – sakė P. Pickupas. „Ir, kalbant trumpai, žinoma, kai tos problemos išsprendžiamos, jausmai linkę keistis, kartais drastiškai ir visiškai, kartais kažkiek.“
Tačiau, kai kurios mokyklinio lytinio švietimo programos nurodo, kad lyties disforija ir panašios sąlygos yra nuolatinės.
Pastaraisiais metais Talsos valstybinėse mokyklose lytiškumo ugdymo mokymuose naudotos medžiagos mokinius informavo, kad jie gali būti „panseksualūs“ asmenys, kuriuos seksualiai traukia praktiškai bet kas, taip pat transseksualai, „nebinariniai“ ar belyčiai asmenys.
Talsos medžiagoje moksleiviai buvo informuoti, kad jei jie yra panseksualūs, juos gali „seksualiai traukti vyrai, moterys, belyčiai, transseksualūs arba lyties neatitinkantys žmonės“.
Pickupas sakė, kad sekso pamokos, kuriose vaikams pasakojama, kad tokie jausmai yra nuolatiniai ir nepastebimi, gali pakenkti, nes dėl to mažiau tikėtina, kad asmuo imsis terapijos, kad išspręstų pagrindines problemas.
„Pasaulis, daugiausia per LGBT aktyvistus šiandien, sako, kad pokyčiai neįmanomi, nes tai palaiko jų pasaulėžiūrą“, – sakė P. Pickupas. „Ir ta pasaulėžiūra pasakojama jūsų vaikams – spėju kad jūsų vaikams Oklahomos mokyklose tai sakoma net mums kalbant.
Jis teigė, kad yra stiprus ryšys su seksualine prievarta vaikystėje ir transseksualizmu arba potraukiu tai pačiai lyčiai.
„Kartais šeimos būna tokios chaotiškos, kad vaikus – tarkime, berniukas – tai gali automatiškai patraukti į moterišką tapatybę, kai jiems dveji, treji, ketveri, penkeri, nes būti vyru yra per daug baisu“, – sakė P. Pickupas. „Būti vyru yra pernelyg pavojinga“.
Demokratų įstatymų leidėjai apkaltino Pickupą užsiimant „konversijos“ terapija – visa apimančia fraze, dažnai vartojama apibūdinti tariamai trauminę LGBT asmenų prievartą, įvykdytą prisidengiant terapija.
Pickupas teigė, kad taip nėra, sakydamas, kad etiketė yra „išgalvotas terminas“, naudojamas politiniais tikslais, ir teigė, kad jo darbas su LGBT asmenimis atitinka gydymą, skiriamą kitiems asmenims, ieškantiems terapijos dėl tokių priežasčių, kaip „depresijos, nerimo problemos“.
„Tai nėra elgesio programa“, – sakė Pickupas. „Tai tiesiog paprasta, gera terapija. Tai yra tokia pati terapija, kurią žmonės naudoja bet kokiai problemai, susijusiai su trauma.“
Pranešėjų nuomonės tyrime sutampa su nepriklausomų tyrimų išvadomis. 2019 m. Tyrimų ir vertinimo instituto (The Institute for Research and Evaluation) ataskaitoje nustatyta, kad daugelio mokyklų lytinio švietimo programos yra neveiksmingos arba dar blogiau.
Instituto mokslininkai peržiūrėjo 120 ankstesnių mokyklinio lytinio švietimo studijų, įskaitant 60 JAV ir 43 ne JAV. Peržiūra parodė, kad tik šeši tikslūs tyrimai parodė veiksmingumą (apibrėžiamą kaip apsaugos rezultatą, pvz., pagerėjimą dėl susilaikymo, prezervatyvų naudojimo, nėštumo ar lytiniu keliu plintančių ligų bei kitų neigiamų padarinių sumažėjimo, matuojant praėjus 12 mėnesių po programos pabaigos).
Priešingai, apžvalgoje nustatyta, kad mokyklose vykdomos visapusiško lytinio švietimo programos, kurios bandė pademonstruoti veiksmingumą, „žlugo 87 % atvejų“.
Jungtinėse Valstijose 12 procentų tyrimų netgi nustatė neigiamą poveikį po mokyklinio lytinio švietimo programų, pavyzdžiui, sumažėjęs prezervatyvų naudojimas arba padidėjęs seksualinis aktyvumas, partnerių skaičius, oralinis seksas, priverstinis seksas, lytiniu keliu plintančios ligos ar nėštumas.
Pedagogės metais Conley pastebėjo, kad kai kurios geram sugalvotos programos turėjo nenumatytą neigiamą poveikį, nurodydamos Atsparumo narkotikams ugdymo programą (DARE).
„Kaip pedagogas, vienas iš dalykų, kurį dariau kiekvienais metais, buvo penktokų vedimas į DARE ugdymo pamokas“, – sakė Conley. „Ir DARE mokymas buvo atšauktas, nes vienas iš argumentų, kurį jie pateikė, yra tai, kad kai pradėjome DARE programą, siekėme pažaboti (narkotikų) vartojimą ir mokyti vaikus apie jo keliamus pavojus.
Tačiau, remiantis jų tyrimais ir pranešimais, tai iš tikrųjų padidino narkotikų vartojimą bei eksperimentavimą su narkotikais.
Jei mokyklos lytinio švietimo programos verčia jaunimą manyti, kad kylantys iš prievartos jausmai yra nereikšmingi, tai, kad nepavyks padėti tiems jaunuoliams nustatyti ir spręsti savo emocines problemas, gali turėti ilgalaikių pasekmių, pažymėjo valstijos atstovas Danny Williamsas, nurodydamas savo savanorišką darbą „Celebrate Recovery“ grupėje, skirtoje asmenims, sprendžiantiems priklausomybės problemas.
„Pusė jų patyrė labai traumuojančią, neigiamą seksualinę patirtį, kai daugelis iš jų buvo ikimokyklinio amžiaus, ir tai per visą gyvenimą atnešė didžiulę žalą, sunkumus“, – sakė Williamsas, R-Seminole. „Ir jie nežinojo, kaip su tuo susitvarkyti“.
šaltinis:
Prašome pasidalinti šia medžiaga
Įvertinkite straipsnį
