Kaip vyksta nekaltybės „atstatymo“ operacija? Dėl kokių priežasčių merginos nori vėl būti nekaltos? Yra du prarastos nekaltybės „atstatymo“ metodai. Pirmasis – trumpalaikis.

Kaip vyksta nekaltybės „atstatymo“ operacija?

Klausimas: ar pas mus daromos mergystės plėvės „atstatymo“ operacijos ir kaip tai vyksta?

Dėl kokių priežasčių merginos nori vėl būti nekaltos?

Atsako „DR Klinikos“ rekonstrukcinės ir estetinės chirurgijos specialistas Dainius Balčiūnas: prisipažinsiu, kad šioje srityje nesispecializuoju, bet teko koreguoti. Tiesa, vienais atvejais kiek „paretušuoti“, o kitais – panaudoti įvairios kilmės operuojamos pacientės kitus audinius. Tačiau dažniau kreipiasi atvykėlės iš kitų šalių.

„Atstatyti“ nekaltybę, kitaip dar vadinama hymenoplastika, – tai viena delikačiausių intymios chirurgijos procedūrų. Šio metodo pradininke galima laikyti meilės ir grožio deivę Afroditę.

Po audringos nakties su Adoniu ji nerdavo į maudyklę, iš kur išlipdavo ant kranto vėl nekalta mergele. Kipre, Pafoso mieste, iki šiol išliko šių stebuklingų maudynių tradicijos.

Tačiau tikrinti šio Afroditės metodo savo kailiu nereikia, kadangi dabar panaikinti neatsargių meilės nuotykių pėdsakus gali bet kuri mergina šiuolaikiškesniais metodais.

Yra du prarastos nekaltybės „atstatymo“ metodai. Pirmasis – trumpalaikis, kadangi mergystės plėvė „atstatoma“ tik ne ilgiau kaip savaitei. Tokios procedūros metu įtrūkusi mergystės plėvė susiuvama specialiais siūlais, kurie po kiek laiko ištirpsta. Kadangi mergystės plėvės audinių neįmanoma „atstatyti“, todėl ir tokios procedūros galimybės nėra labai didelės. Tokia operacija tinka tik tam atvejui, kai jau numatyta vestuvių data.

O kitas metodas, kai mergystės plėvė „atstatoma“ labai ilgam laikui. Po narkozės į veną iš vaginos prieangyje esančios gleivėtos plėvės kuriama nauja mergystės plėvė. Iš tikrųjų „atstatoma“ natūrali jos forma. Siūlų išimti nereikia, kadangi susiuvama savaime ištirpstančiais siūlais. Tačiau įvykus naujai defloracijai, jos požymiai bus akivaizdžiai ryškūs, t. y. skausmas ir kraujavimas gali būti gerokai stipresni nei natūralios defloracijos metu. Todėl nauja mergystės plėvė turi būti pakankamai plona, nes, jei chirurgas bent truputėlį persistengs, pakartotina defloracija gali tapti nepakeliama kančia.

Tačiau mergystės plėvės „atstatymas“ – tai daugiau ne estetikos klausimas, nes tokia procedūra labiau paliečia moralines ir etines problemas. Todėl dažniausiai tokios operacijos populiarios tarp Rytų šalių merginų, kurios nerūpestingai ir linksmai pagyvena, tačiau, trokšdamos sėkmingai ištekėti, nori būti nekaltos. Joms tai – garbės ir orumo reikalas. Tiesa, arabų kraštuose tokios procedūros nėra įteisintos, todėl nelegalios.

Vėl tapti „mergaite“ – malonumas ne iš pigiųjų. Panašu, kad vyrai šiuo klausimu tapo gerokai demokratiškesni ir atlaidesni. Tačiau daugėjant mišrių santuokų mūsų šalyje, gali išaugti ir nekaltybės „atstatymo“ procedūrų populiarumas.