Psichologai: ištikimybė būna kelių rūšių
Ištikimybė yra idealių šeimos santykių pagrindas. Tačiau yra ir kita nuomonė, kad ištikimybė – tai kelias į nuobodulį ir rutiną šeimos gyvenime. Kieno žodžiai teisingi?
Manoma, kad ištikimybės besilaikančios poros yra stabiliausios, fiziškai ir psichologiškai sveikiausios, klestinčios. Tokiems sutuoktiniams – ištikimybė yra vidinis poreikis, o ne prievolė. Tačiau taip yra ne visada. Psichologai daugelį metų tyrinėjo poras ir priėjo prie išvados, kad ištikimybė būna kelių tipų.
Įgimta ištikimybė. Kai kurių žmonių organizme yra hormono vazopresino. Jo aktyvi gamyba vyksta sekso metu ir sukelia laimės pojūtį tik su vienu partneriu. Žmonės, kurių šio hormono kiekis mažas, labai dažnai apgaudinėja savo sutuoktinius.
Priverstinė ištikimybė. Taip nutinka, kai sutuoktiniai turi ilgą laiką nesiartinti vienas prie kito. Jei partneriai neišduoda, nors ir būna išsiskyrę kelis mėnesius, vadinasi, jie tikrai myli vienas kitą.
Egzotiška ištikimybė. Šiuolaikiniame pasaulyje daugelis sutuoktinių kruopščiai slepia savo neištikimybę, tačiau yra ir šeimų, kuriose vienas kito akivaizdoje apgaudinėja. Svingerių santykiai kelia daug klausimų. Šie žmonės mano, kad gali kontroliuoti
savo partnerio elgesį, todėl to negalima vadinti neištikimybe.
Sąmoningas lojalumas. Tokios ištikimybės kaina yra didžiausia. Partneriai sąmoningai renkasi ramų šeimyninį gyvenimą ir tiki, kad neištikimybė santuokoje yra nepriimtina. Kiekvienas vyras ar moteris bent kartą gyvenime patiria pagundą. Asmeniui, sugebėjusiam sulaikyti savo impulsus, garbė ir šlovė! Atsakomybės jausmas už tai, kas vyksta, saugumo ir ramybės jausmas, kurį gali suteikti tik ištikimybė, nusipelno pagyrimo.
Ideologinė ištikimybė. Daugelis moterų ir vyrų ištikimybę pateikia kaip tikrą žygdarbį, mainais reikalaudami atleisti jų klaidas ir nusižengimus. Tai galima pavadinti vienu iš rafinuočiausių manipuliavimo būdų. Nuolat primindamas apie savo ištikimybę, vienas sutuoktinis verčia kitą jaustis kaltu arba dėkingu.
Iliuzinė ištikimybė. Iš šalies gali atrodyti, kad šeimoje vyrauja puikūs santykiai, meilė ir supratimas tarp sutuoktinių. Iš tikrųjų tokiose šeimose neištikimybė pasitaiko gana dažnai, tačiau sutuoktiniai visais būdais stengiasi ją nuslėpti nuo pašalinių akių arba vienas nuo kito. Vienas iš partnerių gali metų metus nieko neįtarti arba apsimesti, kad nežino apie savo antrosios pusės neištikimybę. Tokį elgesį galima paaiškinti tik tuo, kad vienas sutuoktinis priklauso nuo kito, pavyzdžiui, finansiškai, ir turi toleruoti ėjimą į kairę.
Ar verta būti ištikimam savo antrajai pusei? Jei esate tikras, kad sutuoktinis jus myli ir gerbia, neturėtumėte veltis į abejotinus meilės nuotykius. O jei šeimoje kyla nesutarimų, jaučiate partnerio šaltumą ir atsiribojimą, neištikimybė bus vienintelė išeitis iš šios sudėtingos situacijos. Atminkite, kad kiekvienas žmogus turi savo ištikimybės atsargas, kurias papildo sutuoktinio požiūris. Kai horizonte pasirodys potencialus kandidatas, su kuriuo galite sukti romaną, turėtumėte atsigręžti į savo ištikimybės atsargas. Vieniems neištikimybė tampa išsigelbėjimu, o kitiems – slidžiu keliu. Tik jūs pasirenkate teisingą kelią.
Įvertinkite straipsnį