Kaip pačiulpti vaikinui? Mineto istorija: nuo senovės Graikijos iki mūsų laikų. Skirtingais laikais žmonės skirtingai žiūrėjo į tokio pobūdžio seksualines glamones.
| | |

Kaip pačiulpti vaikinui? Mineto istorija: nuo senovės Graikijos iki mūsų laikų. Skirtingais laikais žmonės skirtingai žiūrėjo į tokio pobūdžio seksualines glamones.

Mineto istorija: nuo senovės Graikijos iki mūsų laikų


Minetas (iš prancūzų kalbos minette – kitty) – varpos glostymas burna.

Aiškus ir sausas apibrėžimas, apsvarstykime kitą apibrėžimą – oralinio tipo seksas, kuriame varpa glostoma burna ir liežuviu – taip pat ne visai iškalbinga, šiek tiek geriau nei pirmuoju atveju.

Sinonimai: irrumacija (iš lot. irrumatio – ir – viduje + ruma – spenelis), peniction, fellatio (iš lot. fello – čiulpti), fallotorizmas (iš graikų kalbos phallos – penis).

Skirtingais laikais žmonės skirtingai žiūrėjo į tokio pobūdžio seksualines glamones, tačiau nepaisant oficialaus požiūrio, minetas gyveno ir tebesilaiko.

Senovės Indijos traktate „Kama Sutra“ minetas laikomas vienu iš tradicinio vedybinio gyvenimo elementų ir rekomenduoja jį kaip makšties sekso pakaitalą „regulus“ dienomis.

Senovės Graikijoje minetas buvo žinomas, tačiau požiūris į jį buvo atsargus istoriniuose paminkluose su pūtimo vaizdaisvyras irmoteris, taip pat tarp dviejų vyrų.

Senovės Romoje minetas buvo laikomas priimtinu tik nesantuokinio sekso, ypač homoseksualaus, srityje. Minetas, kaip ir pasyvus vaidmuo atliekant homoseksualų veiksmą, buvo laikomas žeminančiu būtent tą asmenį, kuris atlieka čiulpimą. Iš to ir atsirado du sinonimai: irrumation („varpos davimas“, dažnai apimantis partnerio priverstinį čiulpimą) ir fellatio (minetas). Pavyzdžiui, Catullus mini susierzinimą kaip grėsmę: „Pedicado ego vos et irrumabo“.

Jei grįžtume iš antikos į mūsų laikus, tai prieš kokius dvidešimt metų, tai yra, XX amžiaus 80-ųjų viduryje tuometinėje SSRS požiūris į minetą buvo ne ką geresnis nei Senovės Romoje.

Be to, buvo išankstinis požiūris ne tik į merginas ir moteris, kurios praktikuoja tokio pobūdžio seksualines glamones (tiek savo noru, tiek prievartos), bet ir į jaunus žmones bei jau suaugusius vyrus. Pažymėtina, kad sunkiausia buvo jaunimui, merginoms iškart buvo klijuojamos etiketės „vafliukas“, „spenelis“, „čiulpikė“, „iltinė“ ir t.t., rodydavo į jas pirštais ir atvirai juokdavosi, skaitėsi, kad tokia mergina nebeturi teisės pasirinkti seksualinės veiklos ir partnerio, gali būti tiesiog išprievartauta; kalbant apie jaunimą, buvo dar įdomiau.

Jei tapo žinoma, kad jaunuolis pabučiavo į lūpas merginą, praktikuojančią minetą, tada jis automatiškai buvo laikomas „pažemintas“. Jis, kaip ir mergina, tapo atstumtuoju, buvo manoma, kad jis „nučiulpė visus, kurie užvirto ant šios vaflinės merginos ilčių“ ir tapo ne tik moralinių ir psichologinių patyčių, kaip ir dauguma merginų, bet ir fizinio smurto objektu.

Dabar požiūris į minetą yra šiek tiek pasikeitęs, jis naudojamas preliudijų metu, siekiant sustiprinti ar sukelti erekciją partneriui, kurio potencija yra nepakankama; arba paskutinėje normalaus lytinio akto fazėje, siekiant apsisaugoti nuo nėštumo, tai taip pat gali įvykti kai kurių vyrų prašymu, kurie negauna reikiamo pasitenkinimo dėl įprastų seksualinės stimuliacijos formų. Yra moterų su aiškiai apibrėžtomis erogeninėmis zonomis burnos srityje, kurios mineto metu patiria labai ryškų orgazmą.

Minetas skirstomas į tipus: paviršinis (varpos galvutės glostymas lengvais lūpų ir liežuvio judesiais); vidurinė (lūpos stipriai suspaudžia varpą viduryje, o liežuvis prispaudžia galvą prie burnos stogo); gilus – trumpalaikis ir gilus (judesiais į priekį, liečiant varpos galvutę gerklėmis ar net perleidžiant varpą į gerklę).

Daugelis moterų nenori ejakuliuoti į burną, nors nėra jokio pavojaus sveikatai tačiau ir nėra įrodymų, kad tai naudinga. Tarp leidžiančių ejakuliaciją į burną yra tokių, kurios iškart po jos bėga išsiskalauti burnos, nes spermos skonis joms nemalonus; kitos tiesiog nekreipia į tai dėmesio; o kai kurios, prarydamos vyrišką spermą, patiria labai stiprų orgazmą.

Jei minetas yra malonus abiem partneriams, tai jis nelaikomas seksualiniu iškrypimu ir nereikalauja korekcijos. Pačioje čiulpimo procedūroje psichoanalitikai įžvelgia pasąmoningą grįžimą į kūdikystę, kai žindymas buvo ne tik alkio numalšinimo šaltinis, bet ir tenkino lytėjimo kontakto su mama poreikį.

Visuomenė palieka savo pėdsaką visose savo narių gyvenimo srityse, įskaitant seksualinę, nepaisant to, kad daugumoje žinomų visuomenių ši sfera laikoma privačia. Jei mums buvo įprasta su lytiniais organais elgtis kaip su nešvariu daiktu, nors higienos taisyklių laikymasis užtikrina jų švarą ir, pasak specialistų, lytinis organas yra ne mažiau higieniškas nei bučiavimasis, nes natūralios lytinių organų išskyros yra gana švarios, o kvapai didele dalimi priklauso nuo žmogaus vartojamo maisto pobūdžio, o vienoje vyriškos lyties spermos porcijoje yra 5 – 8 kilokalorijos.

Pasirodo, gerai atliktas minetas ne tik suteikia moteriai partnerio pripažinimą ir abipusį meilę, bet ir yra natūralus, optimalus ir efektyviausias būdas numalšinti psichologinį nuovargį ir nervinę įtampą.

Įvertinkite straipsnį

0 / 12

Your page rank:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *