Žalieji svogūnai yra tikras vitaminų ir mikroelementų sandėlis. Tuo pačiu augalas yra visiškai nepretenzingas: jam auginti tinka ir sodas, ir palangė miesto bute.
Žaliojo svogūno pavadinimas reiškia kelias Allium genties daugiamečių žolinių augalų rūšis, kurių valgoma antžeminė (žolinė), o ne požeminė (bulbinė) dalis. Visų pirma, tai apima:
svogūnas,
porai,
česnakinis askaloninis česnakas,
svogūnas-rezun,
svogūnas,
kiniškas svogūnas,
čeremša
Augalas dažniausiai valgomas šviežias. Žalieji svogūnai puikiai dera su karštaisiais patiekalais ir šaltais užkandžiais, įvairiomis salotomis. Tuo pat metu juo dažnai puošiami užkandžiai, sumuštiniai ir paštetai, taip pat kaip įdaras pikantiškiems pyragams.
Svogūnai buvo valgomi nuo neatmenamų laikų. Šios daržovės istorija siekia mažiausiai 3 tūkstančius metų, o jos tėvyne laikomos Vidurinė Azija ir Indija. Senovės Egipte svogūnais buvo šeriami vergai, kurie statė piramides, matyt, siekiant užkirsti kelią epidemijoms tarp vergų. O Senovės Graikijoje ir Senovės Romoje tai buvo privaloma raciono dalis visiems piliečiams, nepaisant jų statuso. Be to, būtent žalių svogūnų plunksnų pirmieji Azijoje paragavo stepių klajokliai, kurie savo kelyje periodiškai aptikdavo šio augalo salas.
Šiandien yra apie 700 svogūnų rūšių, dauguma jų auga laukiniuose. Kelios dešimtys rūšių auginamos kaip valgomieji arba dekoratyviniai augalai.
Žaliųjų svogūnų sudėtis ir kalorijų kiekis
100 g žaliųjų svogūnų yra:
vanduo – 90 proc.
baltymai – 1,3 g,
riebalai – 0 g,
angliavandeniai – 4,6 g,
kalorijų – 19 kcal.
Produkte taip pat gausu vitaminų ir mineralų. Taigi, ypač žaliuose svogūnuose yra:
Vitaminas C yra vienas stipriausių natūralių antioksidantų. Jis palaiko imuninės sistemos veiklą, padeda jai kovoti su virusais ir bakterijomis, taip pat padeda susidoroti su lėtiniais uždegiminiais procesais organizme.
Vitaminas A (retinolis) taip pat atsakingas už tinkamą imuninės sistemos funkcionavimą, akių sveikatą, dalyvauja baltymų sintezėje. Jis ypač svarbus moterims nėštumo metu, nes vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį vaisiaus augimui ir vystymuisi.
B grupės vitaminai svarbūs nervų sistemai ir smegenims. Dalyvauti ląstelių metabolizmo ir energijos gamybos procesuose.
Kobaltas, vienas iš svarbiausių mineralų, dalyvauja DNR ir aminorūgščių sintezėje, baltymų, riebalų ir angliavandenių skaidyme, taip pat skatina raudonųjų kraujo kūnelių augimą ir vystymąsi.
Silicis – būtinas kaulų kietumui ir sąnarių judrumui, palaiko sveiką odą, plaukus ir nagus.
Cinkas atsakingas už raumenų augimą ir atsistatymą, skatina greitesnį žaizdų gijimą, padeda imuninei sistemai kovoti su bakterijomis ir virusais, reguliuoja hormonų gamybą.
Kalis dalyvauja nervų sistemos veikloje, taip pat labai svarbus širdies sveikatai. Šis mikroelementas taip pat padeda palaikyti normalų kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje.
Magnis teigiamai veikia kaulų augimą, normalizuoja širdies ritmą, mažina kraujospūdį, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, šalina kojų mėšlungį ir mažina sąnarių skausmus.
Fosforas organizmui reikalingas energijos gamybai, raumenų ir nervų sistemos funkcijoms, kaulų augimui.
Flavonoliai (augaliniai pigmentai) – padeda išsaugoti ir gerina atmintį.
Eteriniai aliejai teigiamai veikia kvėpavimo takus.
Dėl savo cheminės sudėties žalieji svogūnai yra labai naudingi organizmui. Taigi augalas padeda:
kovoti su sezoninėmis infekcijomis,
stiprinti imuninę sistemą,
normalizuoti virškinimą (augalo sudėtyje yra skaidulų, kurios teigiamai veikia žarnyno veiklą),
užkirsti kelią anemijos vystymuisi (vitaminas C, kurio yra žaliuosiuose svogūnuose, padeda organizmui geriau įsisavinti geležį),
palengvinti uždegimą sergant artritu ir podagra,
susidoroti su stomatitu ir infekcijomis burnos ertmėje (kad tai padarytumėte, turite lėtai kramtyti žalių svogūnų plunksnas),
užtikrinti tinkamą cholesterolio apykaitą, taip pat raudonųjų kraujo kūnelių ir vitamino D sintezę,
palaikyti tinkamą nervų sistemos funkcionavimą,
pagerinti atmintį ir padidinti koncentraciją.
Žaliųjų svogūnų nauda moterims
Žalieji svogūnai gali būti priskirti grožio priemonėms. Šis produktas padeda:
palaikyti sveiką odą, plaukus ir nagus (dėka cinko, silicio, kobalto, vitaminų A ir C, B grupės vitaminų),
veiksmingai kovoja su senėjimo procesu (dėl antioksidantų),
atsikratyti edemos (svogūnuose gausu kalio ir jie turi nedidelį diuretikų poveikį, dėl kurio galite atsikratyti skysčių pertekliaus iš organizmo),
mažina potraukį saldumynams, taigi ir neleidžia priaugti antsvorio (mikroelementų trūkumas didina pomėgį desertams – taip organizmas stengiasi kompensuoti energijos trūkumą, kurį lengviausia gauti iš saldaus ir riebaus maisto. Chromas , magnis ir B grupės vitaminai yra ypač svarbūs sveikatai – jų visų yra svogūnuose)
Žalieji svogūnai taip pat labai naudingi moterims nėštumo metu. Jame yra vitamino A, kuris yra svarbus tinkamam vaisiaus vystymuisi.
Žaliųjų svogūnų nauda vyrams
Žalieji svogūnai tinka ir vyrams. Produktas saugo širdį ir kraujagysles, didina darbingumą, taip pat aktyvina libido . Taigi cinkas ir vitaminai B ir A dalyvauja testosterono gamyboje, o vitaminas C gerina kraujotaką – visa tai teigiamai veikia intymų vyro gyvenimą.
Žaliųjų svogūnų žala
Kaip ir bet kuris maisto produktas, žalieji svogūnai turi kontraindikacijų.
Taigi, augalo nerekomenduojama vartoti sergant gastritu, pankreatitu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige.
Svogūnuose yra daug fruktozės, kurią suskaidžius kai kuriems žmonėms gali padidėti dujų susidarymas.
Augalas gali padidinti kraujospūdį, todėl žmonės, sergantys hipertenzija, turėtų būti atsargūs.
Svogūnai, kaip ir bet kuris produktas, gali sukelti alergiją (todėl vaikams iki 3 metų šio produkto valgyti nepatartina).
Žaliųjų svogūnų skonis pasireiškia motinos piene, todėl žindančioms moterims geriau vengti vartoti šį produktą, kad neprovokuotų kūdikio atsisakyti pieno.